Nervų sistemos ligos

Dirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...

Raumenų skausmas - vienas iš dažniausių pacientų skundų, dėl kurių kreipiamasi į bendrosios praktikos gydytojus. Paprastai raumenų skausmas nėra pavojingas ir praeina arba savaime, arba gydant jį nesudėtingomis priemonėmis. Šiandien pamėginsime atsakyti į du klausimus: dėl kokių dažniausių priežasčių kamuoja raumenų skausmas? Kokie trys būdai padeda raumenų skausmą gydyti tiesiog namuose? ...

Kiekvienų metų gegužės 30 dieną minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Ir nors tai dažniausia jaunų žmonių neįgalumo priežastis, toli gražu ne visi žino, kas tai per liga. Trumpai tariant, išsėtinė sklerozė – tai lėtinė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis bei regos nervus. ...

Vis pasikartojantis galvos skausmas gali pranešti apie kur kas rimtesnę problemą – migreną. Vis dėlto dažnas pacientas apie varginančius galvos skausmus net nesusimąsto ir skuba gerti vaistų nuo skausmo. Deja, bet toks piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Ar kada teko girdėti apie medikamentinį galvos skausmą? O ar žinote, kokie simptomai pasireiškia migrenos priepuolio metu? Galbūt ir Jums jau reikėtų labiau įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, ar šis „paprastas“ galvos skausmas nėra vienas iš migrenos simptomų. ...

Ar žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...

Senatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...

Migrena nėra paprastas galvos skausmas, kaip daug kas mano, mat priepuolio metu pasireiškia ne tik jis. Manoma, kad vien Lietuvoje migrena serga iki 12 procentų gyventojų, o visame pasaulyje jos paplitimas siekia apie 10 proc. Migrena nėra vien tik sveikatos problema – dažnai pasikartojantys ir varginantys priepuoliai gali prastinti asmens emocinę sveikatą ir mažinti jo darbingumą. Pavyzdžiui, mažiausiai du migrena sergantys asmenys iš trijų priepuolio metu yra mažiau darbingi, o maždaug vienas asmuo iš trijų – iš viso nedarbingas. Taigi migrena yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė ir ekonominė problema, kurią reikėtų spręsti. Vis dėlto pirmiausiai reikėtų pakeisti daugelio požiūrį į šią ligą – tai nėra „ponų liga“, o migrenos priepuolio metu skausmai kartais būna tokie stiprūs, kad gali net aptemti sąmonė. ...

Alzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...

Šiltasis metų laikas daugybei žmonių teikia džiaugsmą ir didina norą vėl daugiau laiko praleisti gamtoje. Jei žiemą būdinga didesnė rizika nušalti, o vasarą – nudegti saulėje, tai reikėtų nepamiršti ir dar vieno itin svarbaus pavojaus – erkių. Jos tik ir laukia, kol galės surasti kokią nors kūno vietą, kurioje galėtų išbūti tol, kol pakankamai pasisotins ir išliks nepastebėtos. Tarkime, vien per 2019 metų pirmąją pusę Lietuvoje užregistruota apie 100 susirgimų erkiniu encefalitu, kai 2018 metais šių susirgimų atvejų skaičius buvo beveik per pusę mažesnis. Tuo tarpu Laimo ligos sergamumas per pirmąsias 2018 ir 2019 metų puses išliko labai panašus ir siekė 550-600 atvejų. Vis dėlto ir Laimo ligos atvejų nuolat daugėja. ...

Vargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....

Gera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....

Nuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....

Paula Nur (Noor) Jacobs – Didžiosios Britanijos psichoterapeutė, praktikuojanti privačiai ir dirbanti Penny Brohn Vėžio slaugos klinikoje (buv. Bristolio vėžio klinika). Ji taip pat vadovauja Sufijų centrui Jungtinėje Karalystėje ir veda meditacinius grupinius bei individualius užsiėmimus – atsiskyrimus (angl. retreat) įvairiose pasaulio šalyse. Domėtis gydymu Paula pradėjo dar būdama vaikas, kai jos motina susirgo išsėtine skleroze. Matydama, kaip liga paveikia tiek sergantįjį, tiek šeimą, ji savo dėmesį nukreipė į žmogaus asmeninio bei dvasinio tobulėjimo skatinimą. Spalio mėnesį p. Nur Jacobs atvyks į Lietuvą, tad šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje – išskirtinis interviu su šia moterimi. ...

Insultas – ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis kalbos, jutimo, judesių, jėgos nusilpimo simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas. Ši liga atsiranda dėl užsikimšusių ar plyšusių galvos smegenų kraujagyslių. Užsikimšimą sukelia kraujagyslių trombozė, embolija, spazmas ar sumažėjusi atskirų smegenų sričių kraujotaka. ...

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje "Esė apie drebantįjį paralyžių" ("Essay on shaking palsy") aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. ...

Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...

Demencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...

Atminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....

Maždaug 10-15 proc. žmonių kenčia nuo migrenos. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, ypač 35-40 metų amžiaus. Moterys kenčia nuo migreninių galvos skausmų 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Didelis darbingų žmonių sergamumas, prarastos darbingos dienos, priverstinis gyvenimo būdo pakeitimas - visa tai verčia ieškoti efektyvių migrenos gydymo metodų....

Pagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...

migrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių...

Šiandien mes galime džiaugtis ilgesne gyvenimo trukme nei ankstesnės kartos. Tačiau vyresniame amžiuje žmogus neišvengiamai susiduria su didesne įvairių ligų rizika. Todėl nenuostabu, kad vienos dažniausiai su senatve susijusių baimių yra susirgti senatvine silpnaprotyste arba „likti gulėti ant patalo”. Iš tiesų vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja insulto, galinčio sutrikdyti žmogaus galimybę judėti, psichinę veiklą bei paskatinti senatvinės silpnaprotystės vystymąsi, rizika. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis bei dėmesio koncentracija, svaigstanti galva, sutrikęs miegas, gali smarkiai bloginti ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Juos taip pat gali ištikti insultas! Straipsnyje rasite patarimų, kaip išvengti senatvei būdingo pažintinių funkcijų pablogėjimo, kaip padėti sau ar savo artimui sušvelninti insulto pasekmes bei išvengti jo pasikartojimo....

Šių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....

Mūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....

Migrena yra viena iš dažniausių neurologinių ligų: ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų migrenos priepuoliams dar būdinga tai, kad jie dažnai susiję su menstruaciniu ciklu. Tokie priepuoliai gali būti sunkesni, ilgesni ir sunkiau gydomi nei su ciklu nesusiję tos pačios pacientės migrenos priepuoliai. Apie migreną kalbamės su Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės ir Širdies chirurgijos centro gydytoju neurologu Aleksandru KIRJAZOVU. ...

Gyd. Zita ALSEIKIENĖ Medicinos centras “Neuromeda” ...

Konferencijoje dalyvavo ir maestro Donatas Katkus. Jis smulkiai papasakojo savo istoriją, kaip jis išgyveno insultą bei pabrėžė, kaip svarbu žinoti, ką tokiu atveju daryti. Pasak jo, insultas pagydomas, tik reikia žinoti, kaip elgtis jam ištikus. ...

Prieš 195-erius metus Parkinsono pavardė nebuvo siejama su jokiais konkrečiais simptomais ar liga. 1817 m. Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas ir geologas, išspausdino „Esė apie drebantįjį paralyžių“ („Essay on Shaking Palsy“), kuriame aprašė pacientams būdingą ramybės ir pozos drebėjimą, sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. II pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą. ...

Kiekvienais metais balandžio 11-ąją Lietuva kartu su visu pasauliu mini Tarptautinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Mūsų šalyje šia liga serga apie 10 tūkst. žmonių. Tad ar reikia varginti likusiuosius žiniomis apie sunkią ir nepagydomą ligą, kuria jie galbūt niekada nesirgs? Lietuvos Parkinsono draugijos pirmininkės gydytojos neurologės dr. Vainetos Valeikienės teigimu, visuomenę šviesti būtina, nes tik tada žmonės žinos ligos simptomus, galės juos pastebėti, laiku kreipsis į medikus ir gaus tinkamą gydymą. Geriau ateiti ir ligos diagnozės neišgirsti negu neateiti ir apie diagnozę sužinoti būnant prikaustytam prie lovos....

Šaltojo sezono metu rotavirusinė infekcija pasitaikančiu vis dažniau. Dėl jos pasaulyje per metus miršta apie 800 tūkst. žmonių, iš jų – apie 500 vaikų. 95 proc. pasaulio vaikų, nepaisant rasės, socialinės ar ekonominės padėties, perserga šia liga iki jiems sukanka penkeri. Lietuva šiuo atveju neatsilieka nuo pasaulio, nes kasmet dėl rotavirusinės infekcijos tūkstančiai vaikų gydomi ligoninėse, o dalis jų – netgi reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose....

Migrena, kuriai būdingi besikartojantys stipraus galvos skausmo priepuoliai, dažniau serga moterys – aktyviai gyvenančios, daug dirbančios. Tai nereiškia, kad jų nebūna vyrams. Būna, tik kur kas rečiau. Daugeliui, bent kartą susidūrusiam su migreniniu skausmu, kurį dar lydi ir įvairūs neurologiniai, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimai, nereikia aiškinti, kaip tai vargina. Tad kaip padėti sau išgyventi priepuolius sergant migrena? O gal įmanoma jų išvengti ar bent suretinti? Pataria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto visuomenes sveikatos doktorantė gydytoja neurologė Alma Januškevičienė....

Insultas – klastinga liga. Žiūrėk, žmogus žvalus, darbingas, o po kelių valandų – jau sunkus ligonis, negalintis pajudinti kojos ar rankos. Laiku susigriebus, neretai pavyksta žmogui padėti, ir jis išvengia sunkių komplikacijų. Tačiau dažnai lieka vienokių ar kitokių insulto pasekmių. Kaip gyventi po to, kaip sugrįžti į visavertį gyvenimą po reabilitacijos? Kuo ligonis gali padėti pats sau? Apie tai kalbamės su Kauno klinikų Neurologijos klinikos skyriaus vadove doc.dr. Diana Obelieniene ir Algimanto Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“ ergoterapeute Laima Šimalyte....

Parkinsono liga yra viena dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų. Jos simptomai – judesių lėtėjimas, kūno sustingimas ar drebulys. Po drebulę – ligos ir vilties išvengti sunkios negalios simbolį – Dž.Parkinsono draugijos iniciatyva pasodinta prie Lietuvos reabilitacijos ligoninių. Parkinsono liga gydoma chirurginiu būdu ir vaistais. Daliai pacientų vaistai ilgainiui nebepadeda. Kauno klinikose prieš metus pradėtas taikyti naujas chirurginis gydymo metodas elektrinė neurostimuliacija arba chirurginė neuromoduliacija. Tai pirmosios tokios operacijos Lietuvoje. Elektrodai ir impulsų generavimo sistema implantuojama į preciziškai nusitaikytą galvos smegenų sritį ir po raktikauliu. ...

Balandis sergantiesiems Parkinsono liga (PL) išskirtinis – kasmet balandžio 11-ąją minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Tai metas, kai viešinamos sergančiųjų problemos, kai kalbama apie pirmųjų simptomų atpažinimo, ankstyvo gydymo, reabilitacijos svarbą. Šiųmetinės PL dienos akcentas – pažangus neurochirurginis gydymas....

Vaizdingoje Kauno marių pakrantėje įsikūrė nauja moderni įstaiga – Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo slaugos namai. Simboliška, kad naujieji namai duris atvėrė pavasarį – atbundant gamtai, o iškilminga atidarymo ceremonija vyko kovo 25-ąją – Apreiškimo Marijai dieną. „Tai suteikia vilties, kad namai sėkmingai gyvuos ir taps saugia užuovėja sunkiai sergantiems žmonėms“, – atidarymo metu kalbėjo svečiai....

Terminas demencija vartojamas norint apibūdinti įvairios kilmės smegenų sutrikimus, kurių bendrybė – mąstymo funkcijos netekimas. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, insultas – pagrindinė kraujagyslinės demencijos priežastis. Kadangi insultų daugėja, dažnėja ir po jų atsirandančių kraujagyslinių demencijų skaičius. Be to, šis skaičius kas penkerius metus padvigubėja ir dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės. Tad ar įmanoma demencijos išvengti? Kalbamės su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašiene. ...

Nepakeliamas galvos skausmas ir paralyžiuota kasdienybė – tai migrena sergančių žmonių palydovai. Nors PSO priskiria migreną prie didžiausią negalią sukeliančių lėtinių ligų, ji vis dar nepakankamai diagnozuojama ir ne visada tinkamai gydoma. O juk dažnai stiprus galvos skausmas, užklumpantis netikėtai bet kur ir bet kada, kasdienybę padaro nepakeliamą....

Vasario 14-ąją, šv. Valentino, kuris yra ne tik meilės, bet ir sergančiųjų epilepsija globėjas, pirmą kartą minėjome Europos epilepsijos dieną. Europoje šia liga serga apie 6 mln. žmonių, Lietuvoje - apie 18 tūkst., iš jų apie 4 tūkst. – vaikų. Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija, nes visi šie žmonės turi teisę į tinkamą gydymą, išsilavinimą, darbą, t.y. kokybišką ir visavertį gyvenimą....

Sergant demencija, sutrinka asmens pažintinės (kognityvinės) funkcijos, o tai lemia kasdienės veiklos sutrikimus. Labai svarbūs iš pažintinių funkcijų sutrikimų – atminties pažeidimai. Demencijos pradžioje pažintinių funkcijų sutrikimai būna nedideli (pvz., pablogėjusi dėmesio koncentracija), ligai smarkiai progresavus, ligonio atmintis sutrinka taip smarkiai, kad jis pamiršta vaikų vardus, nebepažįsta jų, praranda buitinius įgūdžius, nebežino, kaip reikia valgyti, net neprisimena, kad reikia valgyti, ir pan. Šiame straipsnyje bandysime pateikti keletą patarimų, kurie galėtų palengvinti sunkumus, susijusius su sergančio demencija valgymu. ...

Mano mama visuomet buvo aktyvus žmogus, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbo vadovaujamą darbą. Dabar ji sunyko, atsiribojo nuo pasaulio, nebesugeba savarankiškai tvarkytis. Jai 78 m. Gydytojas, į kurį kreipiausi, visus šiuos simptomus pavadino senatvine demencija. Tai esą normalu ir nėra ko blaškytis. Norėjau pasiteirauti, ar iš tiesų senatvinė demencija metams bėgant neišvengiama? Daugiau teko girdėti apie Alzheimerio liga. Kuo skiriasi senatvinė demencija nuo Alzheimerio ligos? Ar ligoms atskirti riekia atlikti kokių papildomų tyrimų? Vanda M. Mažeikiai...

Galvos skausmo priežasčių gali būti labai daug. Viena dažniausių – migrena. Tai labai paplitusi liga – migrena kamuoja bene dešimtadalį suaugusiųjų....

Insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau nei 24 valandas nuo pirmųjų simptomų pradžios. Ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas – labai aktuali šių dienų problema, nes, nepaisant įvairių prevencinių bei visuomenės švietimo programų, mūsų šalyje sergamumas insultu nemažėja. Tai trečia pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžinių ligų. Diagnozė insultas skamba grėsmingai, tačiau laiku suteikta pagalba ir pradėtas tinkamas gydymas gali padėti išvengti neįgalumo ar net letalių baigčių....

Skausmas atsiranda dėl šio nervo uždegimo ir pažeidimo. Todėl trumpai supažindinsime su nervo anatomija ir paaiškinsime, kokie simptomai atsiranda pažeidus atitinkamą nervo šaką ir kokia galima pagalba....

Išsėtinė sklerozė – liga slapukė. Neišgydoma, bet pažabojama. Lėtinė, tačiau įtakos gyvenimo trukmei turi nedaug, bet perspektyva gąsdina. Tai jaunų žmonių liga, kuria dažniausiai suserga trisdešimtmečiai. Vien Europoje per metus diagnozuojama 10 tūkst. naujų susirgimų. Išsėtinė sklerozė – centrinės nervų sistemos liga. Kuo ilgiau sergama, tuo didesnė neįgalumo tikimybė. Ligos simptomai įvairiems žmonėms labai skiriasi ir dažnai yra nenuspėjami. Išsėtinė sklerozė gali pasireikšti silpnumu arba nuovargiu, vienos ar abiejų akių regėjimo blausumu, vienos ar daugiau galūnių silpnumu, nutirpimu ar dilgčiojimu veido, rankų, kojų ir liemens srityje, raumenų spazmais, galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi, sutrikusia kalba, šlapimo pūslės kontrolės sutrikimu....

Praėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos ir išsėtinės sklerozės centro gydytoja neurologė išsėtinės sklerozės kabineto vadovė RASA KIZLAITIENĖ pasakojo apie sklerozę sukeliančias priežastis ir ligos simptomus. Šiame numeryje tęsdami pokalbį su gydytoja apie ligą papasakosime apie išsėtinės sklerozės diagnostiką ir formas....

Išsėtinė sklerozė – tai liga, paveikianti daugelį centrinės nervų sistemos vietų: galvos ir nugaros smegenyse atsiranda demielinizacijos židinių, palaipsniui vystosi atrofiniai pokyčiai. Liga pasireiškia kiekvienam žmogui skirtingais simptomais ir neturi nė vieno specifinio simptomo, kuris būtų būdingas tik jai. Išsėtinės sklerozės ankstyvas diagnozavimas, laiku atlikti išsamūs tyrimai bei paskirtas efektyvus gydymas gali pakoreguoti ligos eigą. Šiame numeryje pradedame straipsnių ciklą apie šią sunkią ligą. Pirmajame su VU ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos ir išsėtinės sklerozės centro gydytoja neurologe išsetinės sklerozės kabineto vadove RASA KIZLAITIENE kalbamės apie sklerozę sukeliančias priežastis ir ligos simptomus....

„Atstok, man skauda galvą. Daugiau nebegaliu, ji tuoj plyš“, – tokius žodžius, neurologo Jokūbo FIŠO teigimu, bent kartą ištaria apie 80 proc. įtampą patiriančių žmonių. Galvos skausmas tapo nuolatiniu dabartinės civilizacijos palydovu. Jis toks įprastas, kad dauguma, nė nemėgindami su skausmu kovoti, susitaiko ir, pasislėpę tamsiame kamputyje, tyliai kenčia....

Vyrų rateliuose sklando anekdotai apie neaiškius moterų galvos skausmus. Jie mano, kad tokiu būdu moterys kažko bando išvengti. Yra vyrų, kurie tokias moteris užtartų. Tai gydytojai neurologai. Jie žino, kad galvos skausmas yra rimta ir sudėtinga liga, smarkiai gadinanti, deja, dažniausiai moterų gyvenimus....

Lietuvos mokslininkai sukūrė naują gydymo technologiją. Tie, kurie yra susidūrę su išsėtine skleroze, turėtų nudžiugti. Didelė tikimybė, kad mūsų šalies medikai galės padėti užkirsti kelią šiai baisiai ligai – lietuviai pateikė naują gydymo technologiją, kurią naudojant paruoštos paties paciento ląstelės padės atnaujinti sutrikusius imuninės reguliacijos procesus. Nauja gydymo technologija sukurta 2007–2008 m. laikotarpiu įgyvendinant projektą „Nauja išsėtinės sklerozės gydymo technologija paremta vakcinacija autologinėmis T-ląstelėmis“. Šį iš dalies ES struktūrinių fondų bei bendrojo finansavimo paramos lėšomis finansuojamą projektą įgyvendina UAB „Vitlita diagnostika“ ir UAB „Imunolita“ (projekto partneris). Projekto mokslinė vadovė biomedicinos mokslų daktarė Audronė PILINKIENĖ sako, kad Lietuvos mokslininkai jau atliko pirmuosius taikomuosius mokslinius tyrimus su gyvūnais, o šių tyrimų rezultatai džiuginantys....

Migrenos priepuolio labai baiminamasi. Jo ypač bijosi žmonės, patiriantys regėjimo sutrikimus, aurą, dėl kurios sutrinka regėjimas. Dažnai nuogąstaujama dėl smegenų naviko ar insulto. Laimė, kad šie piktybiniai procesai nėra tokie dažni kaip migrena, ir jiems, be galvos skausmų, būdingi kiti simptomai. „Nors migrenos simptomai labai vargina, tačiau nesukelia grėsmės gyvybei, o tarp priepuolių organizmo funkcijos atsinaujina. Be to, priepuoliams gydyti šiandien jau yra veiksmingų vaistų“, – sako Kauno medicinos universiteto klinikų Neurologijos klinikos doc. dr. Antanas VAITKUS. Jis atsakė ir į kitus klausimus apie šią ligą....

Tie, kuriuos bent kartą yra ištikęs migrenos priepuolis, puikiai žino, kad jo metu dėl stipraus galvos skausmo sukeliamo šleikštulio ir pykinimo tampama nedarbingu. Nuo seniausių laikų liga pripažinta migrena skirtingais tarpsniais buvo gydoma įvairiausiais būdais, daugelis jų šiandien laikomi pasenusiais ir visiškai netinkamais. O kokios priemonėmis rekomenduojama migreną gydyti šiandien? Apie tai ir daugiau apie pačią ligą kalbamės su gydytoja Jurgita KUZMICKIENE....

Insultas – ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis kalbos, jutimo, judesių, jėgos nusilpimo simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas. Ši liga atsiranda dėl užsikimšusių ar plyšusių galvos smegenų kraujagyslių. Užsikimšimą sukelia kraujagyslių trombozė, embolija, spazmas ar sumažėjusi atskirų smegenų sričių kraujotaka....

Epilepsija – sunki liga, pasireiškianti priepuoliais, kai gali išnykti sąmonė, atsiranda traukuliai, pasikeičia elgesys, sutrinka orientacija. Pats ligonis negali koreguoti savo veiksmų, todėl labai svarbu suteikti pirmą pagalbą ir jam nepakenkti....

Nugaros skausmai - tai bene daugiausiai rūpesčių mums keliantys skausmai, kuriuos nuolat kenčiant vienintelis noras tėra bet kokiu būdu jų atsikratyti. Sveikatos priežiūros specialistai tvirtina, kad 90 proc. suaugusių žmonių yra nors kartą gyvenime jautę arba nuolatos kenčia aštrius nugaros skausmus. Ši problema tampa vis aktualesnė išsivysčiusiose šalyse. Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo ir sėdimo darbo nugaros skausmai tampa XXI amžiaus epidemija....

Valandų valandas nuo skausmo plyštanti galva, šleikštulys ir vėmimas, regėjimo sutrikimai – dažniausi migrenos požymiai. Ši viena iš labiausiai gyvenimo kokybę traumuojančių ligų nesigaili nei seno, nei jauno. Pasak Santariškių klinikų Neurologijos centro doc. Daliaus Jatužio, įvairių tyrimų duomenimis, migrena serga apie 12–20 proc. visų žmonių. ...

Apie 2,5 mln. žmonių visame pasaulyje serga išsėtine skleroze. Dažniausiai ji paprastai pasireiškia 20–40 metų moterims ir du kartus dažniau nei vyrams. Išsėtinė sklerozė – tai įvairi, bet visą gyvenimą trunkanti būsena, kurią sukelia galvos ir nugaros smegenyse atsirandantys pažeidimai ar randai. Liga reiškiasi labai įvairiai. Iš pradžių sukeldama nerimą, baimę, vėliau didesnę ar mažesnę negalią, pagaliau pyktį, sielvartą, depresiją. Ir tuomet iškyla klausimai: kaip gyventi toliau? kaip padėti sau? kaip įveikti negalią ar prisitaikyti prie jos?...

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais epilepsijos priepuoliais. Tai liga, kuri iš esmės pakeičia žmogaus gyvenimą, kadangi priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir bet kur. Dėl to atsiranda diskomfortas, kinta asmens santykiai su aplinka, kitais žmonėmis. Beveik 1 proc. Lietuvos gyventojų serga epilepsija, o epilepsija sergančių vaikų yra apie 4000....

Galvos skausmai vargina įvairaus amžiaus žmones, jie gali užklupti bet kuriuo metų ar paros laiku. Tikriausiai mažai atrastume žmonių, kurie nėra patyrę galvos skausmo. Apie dažniausias jo priežastis ir veiksmingiausius malšinimo būdus papasakojo Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos gydytojas neurologas dr. Antanas VAITKUS....

Šiuos žodžius dažnai ištaria sergantieji Alzheimerio liga. Pirmoji Alzheimerio liga susirgusi moteris išgirdo diagnozę sulaukusi vos 51-erių. Dabar manoma, kad Alzheimerio liga serga vyresni nei 65-erių metų žmonės. Pasaulyje kas trečias vyresnis kaip 85-erių metų serga Alzheimerio liga....

Nicergolinas – jau pažįstamas vaistas Lietuvos gyventojams. Dabartiniu metu jo skiriama priešsenatviniam ir senatviniam galvos smegenų sutrikimui gydyti, kai blogėja pažintinės funkcijos, o kartu ir nuotaikos bei elgesio sutrikimai. Kiek mažiau buvo rašyta ir kalbėta, kad nicergolinas – veiksmingas vaistas nuo periferinės kraujotakos sutrikimų....

Atminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....

Galima drąsiai teigti, jog insultas – dvidešimt pirmojo amžiaus rykštė, netikėtai smogianti ir pakertanti net pačius stipriausius ir ištvermingiausius. Dažnai ši liga gali baigtis mirtimi, tačiau baisiausia tai, jog daugiau nei pusė ištiktųjų insulto lieka neįgalūs. Sergančiųjų insultu amžius vis jaunėja. Neseniai į Santariškių klinikas buvo atvežta dvidešimt vienerių metų insultą patyrusi mergina. Apie insultą esame girdėję ar susidūrę su juo kiekvienas, bet ar pakankamai apie jį žinome? ...

Nors ir vos ne kasdien girdime apie širdies ir kraujagyslių ligų pavojų, vis dar dažnai nekreipiame dėmesio į mums patiems „siunčiamus“ pavojaus ženklus. Kažkodėl manome, kad mus tegali ištikti kas nors „paprastesnio“. Juk, kai, dirbus karštą dieną sode, ima skaudėti ranką, retas kuris pagalvojame, kad tai – infarkto požymis, manydami – tiesiog nuo darbo skauda raumenis. Ar kai tampa silpna, esame įsitikinę, kad tai nuo saulės, ir ... pailsėjus praeis. O juk tai gali būti gyvybei pavojingų ligų – širdies infarkto ar smegenų insulto – požymiai. ...

Galvos skausmas yra vienas iš dešimties dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų (galvos skausmus jaučia apie 60-70 proc. gyventojų). Viena iš labiausiai paplitusių ligų, pasireiškiančių priepuoliniais galvos skausmais, yra migrena. Ji dažniausiai prasideda jauname amžiuje lytinio brendimo metu (15-16 m.), tačiau gali pasireikšti ankstyvoje vaikystėje, rečiau - vyresniame amžiuje Tai labiau “moteriška” liga, ja serga apie 13-14 proc. moterų ir tik 6-7 proc. vyrų....

Praėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje kalbėjome apie infarkto grėsmę ir profilaktiką. Atrodo, palietėme ne kartą diskutuotą temą, tačiau iš skaitytojų sulaukėme laiškų, prašančių apie panašias ligas ir jų profilaktiką papasakoti daugiau. Atsižvelgdami į pageidavimus, šį kartą – apie kitą nė kiek ne retesnę ligą – insultą kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologijos centro gydytoju neurologu Daliumi JATUŽIU....

Yra toks posakis – gyventi čia ir dabar. Ne visi su tuo sutinka, dar mažiau paiso. Tuoj tuoj pradėsiu gyventi, tik užauginsiu vaikus, užbaigsiu statyti namą... Tuoj tuoj, tik įsigysiu naują automobilį, atiduosiu skolas, nuvažiuosiu išsvajotų atostogų... Taip jau yra, kad neretai vertinti tai, ką turime, pradedami ištikus nelaimei, ligai.... Išsėtinė sklerozė – viena tokių ligų, kuria susirgus gražiai suplanuotas gyvenimas subyra it kortų namelis....

Į gydytojus dažnai kreipiasi pacientai, besiskundžiantys „galvos svaigimu“. Betgi kiekvienas jų dažnai išsako nevienodus pojūčius; vieniems šie simptomai atsirado staiga, kitus vargina nuolatinis galvos svaigimas, dar kitiems galva svaigsta pirmąkart, tretiems – pakartotinai. Tad pirmiausia reiktų išsiaiškinti, ar tai liga, ar ligos simptomas, o gal tai tik trumpalaikis kitų priežasčių sukeltas galvos svaigimas. Tik nustačius galvos svaigimo priežastį galima parinkti gydymo būdą. ...

atlikus epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad insultas tarp kitų mirties...

Epilepsija - viena dažniausių nervų sistemos ligų. Ja susergama bet kokiame amžiuje - vienais atvejais liga prasideda senatvėje, o kartais priepuoliai ligonius vargina visą gyvenimą. Sergantys epilepsija susiduria su daugybe problemų - tiek dėl ligos sukeliamos fizinės negalios, tiek dėl visuomenės požiūrio į ligonį. Todėl dabar vis daugiau dėmesio skiriama visuomenės - sergančiojo šeimos narių, pedagogų, darbo kolektyvo švietimui bei mokymui suteikti pirmąją pagalbą epilepsijos priepuolio metu....

Insultas gali būti išeminis ir hemoraginis. Išeminis insultas atsiranda nutrūkus kraujotakai smegenyse. Esant hemoraginiam insultui smegenys pažeidžiamos kraujui išsiliejus į smegenų audinį (dažniausiai trūkus kraujagyslei). Išeminis insultas gali būti: pirma - dėl kraujagyslės spazmo, dažniausiai kilusio pakilus kraujo spaudimui. Antra, dėl embolo (krešulio gabaliuko, kuris esant prieširdžių virpėjimui patenka į smegenis), užkemšančio gyslą. Trečia, kai senyvo amžiaus žmonėms kraujagyslės spindis jau būna taip susiaurėjęs, kad naktį sumažėjus kraujo apytakai kraujas teka taip lėtai ir jo prateka pro gyslą taip mažai, kad nepakanka maitinti smegenų audinį, ir audinys žūva. Taip gali atsitikti ne tik tiems žmonėms, kurių kraujospūdis žemas, bet ir esant pakankamai aukštam kraujospūdžiui....

Parkinsono liga (PL) – tai lėtinė progresuojanti, viena iš labiausiai paplitusių neurologinių ligų. Ji diagnozuojama apytikriai 1 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Paskaičiuota, kad per ateinančius 15–20 m. sergančių šio amžiaus žmonių skaičius padvigubės. ...

Epilepsija yra ypatinga lėtinė liga, kurios gydymas dažnai trunka visą gyvenimą. Pagrindinė užduotis, gydant šią ligą, – rasti geriausiai veikiantį vaistą, kuris šalintų priepuolius ir turėtų kuo mažesnį šalutinį poveikį. Skirtingų vaistų nuo epilepsijos skyrimo ir keitimo taisyklės yra nurodytos epilepsijos gydymo metodikose, tačiau tos pačios veikliosios medžiagos, bet skirtingų gamintojų vaistų keitimas nėra taip aiškiai reglamentuotas. Taigi, ar saugu keisti tos pačios veikliosios medžiagos vaistų sergančiajam epilepsija?...

Insultas, arba smegenų infarktas, – tai ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dažniausiai įvyksta užakus (80 proc.), rečiau – plyšus kraujagyslei. Daugelyje šalių tai trečioji pagal dažnumą mirties priežastis. Dažniausiai insultai ištinka žmones, sulaukusius pensinio amžiaus. Apie 2/3 insultu susirgusių žmonių – per 60 metų, tačiau pastaruoju metu šia liga vis dažniau serga jaunesni žmonės. Lietuvoje kasmet vidutiniškai insultą patiria per 7–8 tūkst. žmonių. Kiek mažiau nei pusė jų miršta, 10 procentų reikia nuolatinės slaugos. ...

Per metus nuo insulto (smegenų infarkto), trečios pagal dažnį mirtingumo priežasties, pasaulyje žūva per 5 mln. žmonių. Nepaisant to, kad pastaruoju metu mokslininkams pavyko daug sužinoti apie smegenų kraujagyslių ligų mechanizmus ir buvo sukurta daug medikamentų, galinčių veikti kraujo bei medžiagų apykaitos procesus smegenyse, insulto gydymas išlieka nepakankamai veiksmingas. Tai paaiškinama tuo, kad nervinio audinio galimybės atsinaujinti yra labai ribotos, o, įvykus insultui, laiko tarpas, kai gydymas gali būti veiksmingas, yra trumpas. Kadangi pavėluotas smegenų infarkto gydymas jau negali smarkiai pagerinti išgyvenamumo ir pažeistų struktūrų bei su jomis siejamų funkcijų atsinaujinimo, labai svarbi šios ligos profilaktika....

Parkinsono liga yra lėtinė progresuojanti liga, pasireiškianti sustingimu (frigidiškumu), judesių sulėtėjimu (bradikinezija), tremoru. Antriniai pažeidimai yra judėjimo ir laikysenos sutrikimai, nuovargis, kontraktūros, rijimo, regos sutrikimai, širdies, kvėpavimo sistemos pokyčiai. Fizinių pratimų sergant Parkinsono liga tikslas – padidinti raumenų jėgą ir judesių amplitudę, pagerinti funkcinius įgūdžius bei ištvermę ir išlaikyti savarankiškumą kasdienėje veikloje. Sergantieji Parkinsono liga palaipsniui mažina įprastinį aktyvumą. Dėl įvairių priežasčių ligoniai juda vis mažiau, kol pagaliau pradeda „sėdimąją egzistenciją”. Norėdami to išvengti, ligoniai kiekvieną dieną turi reguliariai ir nuosekliai atlikti jiems įprastus veiksmus bei fizinius pratimus....

Migrena - tai vienas iš galvos skausmų tipų. Šis skausmas, tvinkčiojantis ar pulsuojantis, stiprėjantis lipant laiptais, paprastai jaučiamas vienoje galvos pusėje. Dažniausiai jis būna labai stiprus. Migrenos priepuolis trunka nuo 6 val. iki trijų parų. Jis sukelia nemalonius simptomus: šleikštulį, pykinimą, vėmimą, padidėjusį jautrumą šviesai ir garsui. Tyrimų duomenys rodo, kad iš visų besiskundžiančių galvos skausmais žmonių migrena serga apie 16 proc. moterų ir apie 4 proc. vyrų, o iš viso ši liga vargina iki 20 proc. gyventojų. Dažniausiai tai - jauni žmonės, turintys dirbti, tęsti karjerą. Plačiau apie migreną ir veiksmingą šiuolaikinį jos gydymą kalbame su VU Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos VšĮ VGPUL, Neurologijos skyriaus gyd. Aleksandru Vilionskiu. ...

apie „sugyvenamo būdo” migreną apie 20 proc. žmonių “savo...

švedų mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, apie 5 proc. gyventojų dažnai arba ...

Praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) – tai ūminis galvos smegenų arba tinklainės kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais. PSIP, kartais vadinamas mikroinsultu, dažnai atsiranda prieš įvykstant įvairios kilmės galvos smegenų infarktui (insultui), kuris paprastai sukelia stiprų invalidumą. PSIP pasirodymas smarkiai padidina insulto ir miokardo infarkto (MI) išsivystymo riziką. Pacientams po PSIP pirmaisiais metais insulto rizika 12 kartų viršija populiacijos vidurkį. Žinoma, kad po pirmo įvykusio išeminio insulto MI rizika padidėja 3 kartus, įskaitant ir staigios mirties atvejus, o po pasikartojusio – net 9 kartus. Taigi PSIP yra tarsi pranašai, kad būtina labai susirūpinti ir kuo greičiau, nustačius galvos smegenų kraujotakos sutrikimo priežastį, pradėti gydyti ir taikyti profilaktines priemones....

Insultas (smegenų infarktas) yra viena svarbiausių suaugusiųjų negalios ir mirtingumo priežasčių. Norint išvengti komplikacijų, insultą patyrusiems pacientams būtina taikyti reabilitacijos priemones. Jiems reikalinga gydytojo reabilitologo, šeimos gydytojo, neurologo, psichologo, socialinio darbuotojo ir kitų specialistų priežiūra, artimųjų globa. Tik bendromis pastangomis galima padėti pacientams, patyrusiems insultą, iki galo ar iš dalies atnaujinti sutrikusias funkcijas, socialinį aktyvumą, priartinti gyvenimo kokybę prie anksčiau buvusios....

Daugeliui yra pažįstamas epizodinis ar ūminis galvos skausmas. Kas jį sukelia? Kaip išvengti galvos skausmo? Kaip jį numalšinti? Pataria VŠĮ Kauno miesto centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Eligija LAURUSEVIČIENĖ....

Galvos skausmas – vienas dažniausių negalavimų. Jis pats dažniausias ir tarp visų skausmo, kurį patiria žmonės, rūšių. 90 proc. visų galvos skausmų, dėl kurių kreipiamasi į šeimos gydytoją, sudaro migrena, dėl įtampos atsirandantis galvos skausmas ir lokalizuoti raumenų skausmai. Kaip blogiausią iš visų įsivaizduojamų galvos skausmų pacientai paprastai nurodo migreną. Vis dėlto dar dažnai sergantieji slepia šią ligą nuo kitų žmonių, kartais net ir artimų, nes nenori pasirodyti išlepę, nesusitvarkantys su savo problemomis, “neurotikai”. Prisiklausę kaimynių patarimų, jie gydosi patys. Nepaisant labai blogos savijautos sunkaus migrenos priepuolio metu, dauguma mano, kad privalo tęsti kasdienius darbus, kad neturi teisės sirgti, nes tai tarsi “nerimta liga”. Migrena “sujaukia” ir labai pasunkina sergančiųjų gyvenimą. Vis dėlto aplinkiniai dažnai šių ligonių nesupranta, nes, nematę viso migrenos priepuolio “gražumo”, net neįsivaizduoja, kaip tai rimta. Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacija ir Tarptautinės soroptimisčių organizacijos Europos federacijos narė Lietuvos soroptimisčių klubų sąjunga inicijavo kampaniją “Greitoji migrenos pagalba”, kurios vienas iš tikslų yra vykdyti šviečiamąją Lietuvos moterų sveikatinimo programą, nes būtent moterys migrena serga du tris kartus dažniau negu vyrai. Šios kampanijos proga pakalbinome specialistus, aktyviai dirbančius migrenos srityje, kad daugiau paaiškintų apie pačią ligą ir pagalbą jos atveju, bei paprašėme pasidalyti patirtimi moteris, kurios migrenos skausmus patyrė “savo kailiu”....

Ilgą laiką kaip “plaukas sriubos lėkštėje” (Sjaastad) daugeliui gydytojų buvo pacientų skundai galvos skausmu, tačiau ir galvos svaigimas tebėra dažnų diskusijų priežastis....

Jeigu jūsų artimas žmogus serga Alzheimerio liga, gerai žinote, kaip sunku su ja susitaikyti ir kad turite savyje rasti daug jėgų, nes niekas kitas negali jums padėti taip, kaip jūs norėtumėte. Kems žmonėms sunku suvokti Alzheimerio ligą, nebent jie iš tikrųjų yra patyrę tą patį, ką ir jūs. Taikant tinkamas programas ir adaptavus kasdienę veiklą, galima išsaugoti ligonio gebėjimus, įgytus prieš susergant, ir gyvenimo kokybę. Be to, jeigu gydytojas rekomenduoja, tikslinga vartoti naujausių vaistų. Ši informacija skirta visiems, kurių šeimose ar aplinkoje yra žmonių, kuriuos netikėtai “palietė” Alzheimerio ligaDaugelį žmonių, atsidūrusių tokioje situacijoje, kokioje esate jūs, gali apimti pyktis, nusivylimas, liūdesys, , kuriuos jūs dabar jaučiate ar pajusite vėliau. Tačiau ir gyvenimas su šia liga gali padovanoti daug gražių, džiaugsmingų ir prasmingų dienų. Mes galime jums patarti. Prisiminkite, kad žmonės, kuriems iškilo tokių pat problemų kaip jums dabar, susibūrė draugėn, ir jie gali pasidalyti su jumis savo patirtimi bei jausmais. Tai labai padeda....

atmintis, sugebėjimas orientuotis gyvenime bei savarankiškumas - kiekvienam...

Migrena - aktuali ir nagrinėjama problema. Dėl jos kenčia darbingo amžiaus žmonės, priepuolio metu jie būna iš dalies ar visiškai nedarbingi. Lietuvoje, nepaisant vis didėjančio susidomėjimo migrena, visuomenės požiūris išlieka neadekvatus. Apie ligos aktualijas, pagalbą sergantiesiems kalbame su KMUK Neurologijos klinikos gydytoju dr. Antanu VAITKUMI....

Galvos skausmas yra vienas iš labiausiai paplitusių negalavimų, pasireiškiančių įvairaus amžiaus žmonėms. Vien tik migreninių galvos skausmų paplitimas populiacijoje sudaro 12 proc. Simptomų ir galvos skausmų įvairovė neretai sukelia diagnostikos problemų kasdieniniame BPG darbe. Tai ir paskatino pabandyti apžvelgti labiausiai paplitusių galvos skausmų priežastis, diagnostiką bei veiksmingo gydymo priemones....

Dievai pasmerkė Sizifą ridenti į kalną didžiulį akmenį, kuris nuo viršūnės be paliovos vis risdavosi žemyn... Sakysite, beviltiška situacija? Pesimistams - taip! Ar įmanoma įsivaizduoti Sizifą laimingą? Ko gero. Nes tai, kas yra jo kančios priežastis, gali būti ir pergalė! Būtent ši mintis ir paskatino susipažinti su dviem medikais, sergančiais Parkinsono liga......

“...Mano tėtis tapo visos šeimos kankintoju. O dar prieš kelerius metus jis buvo maloniausias žmogus: geraširdis, linkęs visiems padėti. Dabar jis piktas, įtarus, nuolat galvoja, kad jam linkime vien blogo. Mūsų jis nepažįsta, vadina giminaičių ar dar kitais vardais. Mes nuo jo negalime nė minutės nuleisti akių, nes visi jo poelgiai neprognozuojami...”. “...Motina, dieną šiek tiek numigusi, naktį keliasi iš lovos ir vaikšto po kambarius. Vidurnaktį ji pradeda šaukti, o vėliau tiesiog klykia, prikeldama iš miego ne tik mus, bet ir gretimų butų gyventojus. Kaimynai mus bara, kartais skambina policijai, kad ta sudraustų “beprotę kaimynę”. O ta beprotė - mūsų mama, kuri mus pagimdė, išaugino, bet dabar taip iškankino, kad mums gyvenimas tapo tikra kančia. Abu sūnūs neištvėrę išsinuomavo butą kitur. O ką daryti man su vyru? Aš jau nenoriu gyventi ir vis dažniau galvoju apie savižudybę...”. “...Mūsų bute nuolat tvyro išmatų kvapas, nes motina drasko drabužius, išmatomis terlioja patalynę ir kambarių sienas. Jokie plovimai, valymai jau nepadeda. O kiek kainuoja sauskelnės, skalbimo priemonės? Už ką juos pirkti, kai atlyginimas - 500 litų? Gerai žmonėms postringauti apie meilę ir atjautą, kol jų neištinka tokia tragedija...”....

1. diagnozę nustatyti reikia kaip galima greičiau alzheimerio liga prasideda...

Insultas įvyksta sutrikus galvos smegenų kraujotakai, kai normaliai smegenų ląstelių veiklai pritrūksta deguonies. Yra skiriamos dvi insulto rūšys: išeminiai insultai (80 proc. visų insultų), kurie įvyksta nutrūkus kraujotakai vienoje iš galvos ar kaklo kraujagyslių; hemoraginiai - dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Paprastai nuo pirmųjų nemirštama. Dažniausiai insultą sukelia šios priežastys: trombo susidarymas galvos ar kaklo kraujagyslėse (trombozė) arba trombo atkeliavimas iš kitos kūno dalies, pavyzdžiui, širdies (embolizacija)....

Lietuvoje, kaip beveik visame pasaulyje - tai antroji pagal dažnumą kraujagyslių kilmės liga, ir nors dauguma iš mūsų įsitikinę, kad ja serga išskirtinai seno amžiaus žmonės, rezultatai parodė, jog šis pavojus gali grėsti bet kam. Atlikus statistinius skaičiavimus paaiškėjo, kad labiausiai insultai paplitę Rusijos Novosibirsko srityje, kai kuriose Suomijos dalyse, o Šveicarijoje sergamumas insultais daug mažesnis. Apie insultą, rizikos faktorius, simptomus bei būdus jo išvengti kalbamės su neurologu docentu V.BUDRIU....

Agnei gimė dukrytė, jiedu su vyru atvežė pirmagimę parodyti savo tėvams, ir pačiu atsakingiausiu momentu Agnės mama staiga stipriai sumerkė akis. Praėjo kelios minutės, Agnė per tą laiką spėjo ir „pasimesti“, ir pyktelti ir net išsigąsti. Tik po kurio laiko ji sužinojo, kad mama negali valdyti savo pačios akių, jai buvo diagnozuota liga – blefarospazmas. Skaitykite tai, ko galbūt norėjote paklausti apie šią ligą....

Žmogaus smegenys sveria tik 1–3 proc. visos kūno masės (vidutiniškai 1 kg 375 g), tačiau joms tiekiama 15–20 proc. viso kraujo, jos sunaudoja 15–20 proc. įkvepiamo deguonies bei 50 proc. kraujyje esančios gliukozės. Smegenys deguonį naudoja iš savo pagrindinio „kuro” – gliukozės ATF, gamindamos energiją. Kadangi smegenys labai jautrios deguonies trūkumui, neišnykstantys pakitimai jose atsiranda per keletą minučių nutrūkus kvėpavimui ar kraujotakai, ir smegenų ląstelės žūva. ...

„Aš dažnai jaučiu trūkčiojant akies voką. Tai labai vargina. Atrodo, kad taip būna, kai esu pavargęs. Kas man yra? Aš įsitikinęs, kad mano organizme trūksta kažkokių medžiagų?“ – klausia mūsų skaitytojas. Šiame straipsnyje trumpai bandysime atsakyti, koks sutrikimas vargina mūsų skaitytoją ir kaip jis gydomas....

Kiekvienas mūsų pastebime, kad bėgant metams atmintis jau nebe ta. Ir nors, medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, bet ne tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija. Tai gali būti progresuojančios Alzheimerio ligos simptomai. Kada ir kam reikėtų susirūpinti dėl užmaršumo?...

Alzheimerio liga (AL) nepagydoma, o žmonės, jų būklei blogėjant, gali gyventi dešimt ir daugiau metų. Ligai progresuojant, po truputį nyksta daugelio sričių funkcijos, tarp jų atmintis, protavimas, bendravimas ir gebėjimas atlikti kasdienius darbus. Dėl to labai sunki našta gula ant pacientų artimųjų, kurie, beje, patys neretai būna seni ir silpni, daugelis jų serga depresija, kitomis ligomis. Padėti tiek sergantiesiems AL, tiek jų artimiesiems pasirengęs Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas....

Vyrai nėra linkę kalbėti apie depresiją su sveikatos priežiūros specialistu, juo labiau ieškoti pagalbos, todėl daugumai vyrų depresija nėra diagnozuojama ir, žinoma, negydoma. Todėl svarbu ir naudinga, kai artimieji pastebi pirmuosius galimus vyrų depresijos simptomus ir yra užkertamas kelias galimiems nemaloniems įvykiams ar atsitikimams. ...

Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, vis daugėja sergančiųjų įvairiais senatviniais psichikos sutrikimais, tačiau didelė mūsų visuomenės dalis vis dar neteisingai mano, kad jų nereikia gydyti, ir sieja tai tik su amžiaus pokyčiais. Atmintina ir svarbi taisyklė gydant bet kurią ligą – gydyti užleistą, labai progresavusią ligą visada daug sunkiau. ...

Daugelis įvairaus sunkumo psichikos ligų (psichozės, depresija, neurozės ir kt.) turi biologinį pagrindą, t.y. sergant jomis atsiranda biocheminių pakitimų tam tikrose smegenų struktūrose. Sutrinka nervinį impulsą pernešančių medžiagų – neuromediatorių – pusiausvyra (vienų santykinai padaugėja, kitų – sumažėja). Būtent dėl to pasireiškusių vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomų ar psichikos sutrikimų, pvz., depresijos, nerimo, įkyrumų ir pan., nepavyksta įveikti vien tik valios pastangomis. Norint jų atsikratyti, dažniausiai tenka vartoti vaistų. Jei pagal ligos simptomus galima įtarti, kad labiau pažeista tik vieno neuromediatoriaus sistema (tokiu atveju pasireiškia palyginti nedaug simptomų ir liga trunka neilgai), pakanka gydyti vienu medikamentu ir galima tikėtis, kad būklė gana greitai pagerės? Jeigu simptomai yra įvairialypiai (pvz., ir nerimas, ir bloga nuotaika, ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, ir nemiga), taip dažniausiai ir pasitaiko klinikinėje praktikoje, tada veiksmingiausia gydyti kelių vaistų deriniu....

Žmogaus amžius tarpsniais skirstomas tiriant dideles populiacijų grupes. Įvertinus laiko atžvilgiu audinių struktūros, fiziologinės ir psichikos veiklos pokyčius, galima išskirti tam tikrą amžių, nuo kurio reikšmingai pakinta didžiosios dalies individų biologinis ir psichologinis funkcionavimas. ...

Galvos smegenų ligos tarp Europos Sąjungos (ES) ir JAV gyventojų pagal paplitimą užima trečią vietą ir nusileidžia tik širdies ir kraujagyslių sistemos bei vėžinėms ligoms. Jos ne tik sumažina gyvenimo trukmę, bet ir daro įtaką gebėjimui atsiminti, mąstyti, adekvačiai priimti informaciją bei sprendimus. Norėdami padėti šių sutrikimų varginamiems žmonėms, daugelio pasaulio šalių gydytojai jiems skiria veiksmingo, saugaus bei gerai toleruojamo vaisto nicergolino. Maždaug prieš metus Lietuvoje pasirodė naujasis nicergolino preparatas ES ir dabar jau pas mus žinomas Nicerium pavadinimu. Tai Vokietijos farmacijos kompanijos „Hexal AG” gaminamas vaistas. Į klausimus apie šio vaisto svarbą gydant galvos smegenų kraujotakos ir vyresnio amžiaus žmonių pažintinių funkcijų sutrikimus sutiko atsakyti Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydytoja Saulė Jasulaitienė....

Beveik kas dešimtam vyresniam nei 65 metų amžiaus asmeniui pasireiškia pažintinės veiklos sutrikimų, peržengiančių normos ribas. Daugiau nei 50 proc. asmenų šie sutrikimai progresuoja, ir jiems diagnozuojama Alzheimerio liga. Nors dar nėra visiškai aišku, kaip ji vystosi, atlikti moksliniai tyrimai rodo kai kuriuos dėsningumus. ...

Įvertinant faktus, kad vidutinė gyvenimo trukmė prailgėjo nuo 50 iki 70 m. ir kad ateinantį dešimtmetį ji turėtų siekti 80-85 m., žmonių autonomiškumas ir savarankiškumas tampa rimta socialine problema. Per kitus 20 metų autonomiškumo netekusių žmonių skaičius padidės apie 1,5 karto. Mažiausiai viena iš penkių šeimų turės globoti autonomijos netekusį, demencijos paliestą asmenį....