Raynaud sindromas (I 73.0)

Apibrėžimas. Raynaud sindromas – tai liga, sukelianti trumpalaikius pasikartojančius smulkiųjų arterijų, maitinančių plaštakas, rankų pirštus, pėdas, liežuvį bei nosį, spazmus, pasireiškianti šių kūno dalių laikinu pablyškimu ir (ar) cianoze. 

Epidemiologija ir etiologija. Šį sindromą 1862 m. pirmasis aprašė M. Raynaud. Įvairiuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad Raynaud sindromas būna nuo 2 % iki 15 % bendros populiacijos. Jis skirstomas į pirminį (idiopatinį) ir antrinį, dar vadinamą Raynaud fenomenu. Maždaug pusei ligonių šis sindromas yra idiopatinis. Idiopatinis Raynaud sindromas dažniausiai diagnozuojamas 20–40 metų asmenims, moterims 5 kartus dažniau negu vyrams. Jis yra lengvesnis negu simptominis Raynaud fenomenas, rečiau sukelia komplikacijų. 30 % visų idiopatinės Raynaud ligos atvejų simptomatika pamažu progresuoja, 15 % atvejų – regresuoja. Raynaud fenomenas yra simptominis reiškinys, pasireiškiantis sergant kitomis ligomis (jungiamojo audinio, obstrukcinėmis arterijų ligomis, riešo tunelio sindromu, apsinuodijus vaistais – skalsių alkaloidais, metisergidu ir kt.).

Rizikos veiksniai. Nustatyta keletas rizikos veiksnių, skatinančių pasireikšti idiopatinę Raynaud ligą: šalta aplinka, emociniai stresai, darbas su vibruojančiais įrenginiais, rūkymas. Raynaud fenomeno (antrinio Raynaud sindromo) etiologinis veiksnys yra pagrindinė liga, sukėlusi šį sindromą.

Patogenezė. Manoma, kad klinikinius Raynaud sindromo reiškinius gali sukelti du pagrindiniai patogeneziniai mechanizmai: padidėjęs arterijų vazokonstrikcinis reaktyvumas ir arterijų obstrukcija, sumažinanti kraujospūdį arteriolių spindyje. Pirmasis mechanizmas vyrauja sergant idiopatiniu Raynaud sindromu, antrasis – antriniu Raynaud fenomenu.

Diagnostika. Dažniausiai šis sindromas diagnozuojamas remiantis ligonio nusiskundimais ir ligos anamneze. Jo diagnozei patikslinti taikomas stimuliacijos šalčiu testas.

Gydymas. Idiopatiniam Raynaud sindromui gydyti pirmiausia taikomos profilaktikos priemonės, mažinančios kraujagyslių spazmą sukeliančių veiksnių poveikį sergančiam asmeniui. Sunkesniais atvejais gydoma vaistais (prazosinu, kalcio kanalų blokatoriais, pentoksifilinu). Jei sindromas progresuoja, taikoma regioninė simpatektomija.

Prognozė. Idiopatinės Raynaud ligos prognozė dažniausiai yra palanki. 50 % sergančių šia liga asmenų netgi neprireikia medikamentinio gydymo, užtenka vengti šalčio, stresų, vibracijos ir nerūkyti. Tik mažiau nei 1 % ligonių, sergančių pirmine Raynaud liga, būna akrogangrena ar kitos grėsmingos komplikacijos. Ligonių, sergančių antriniu Raynaud fenomenu, prognozė labiausiai priklauso nuo pagrindinės ligos aktyvumo ir progresavimo.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Skaitomiausi straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai