Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Nervų sistemos ligos  » Migrena – ne tik „poniučių“ liga

Migrena – ne tik „poniučių“ liga

Valandų valandas nuo skausmo plyštanti galva, šleikštulys ir vėmimas, regėjimo sutrikimai – dažniausi migrenos požymiai. Ši viena iš labiausiai gyvenimo kokybę traumuojančių ligų nesigaili nei seno, nei jauno. Pasak Santariškių klinikų Neurologijos centro doc. Daliaus Jatužio, įvairių tyrimų duomenimis, migrena serga apie 12–20 proc. visų žmonių.
 

Kitas galite būti jūs?


Galvos skausmas yra toks pat senas, kaip ir pati žmonija. Jau 7000 metų prieš mūsų erą aptinkamos pirmojo galvos skausmo gydymo metodo – trepanacijos, t.y. skylės išgręžimo kaukolėje, – žymės. Žmonės tikėjo, kad galvos skausmą, epilepsiją ir psichinius sutrikimus sukelia galvoje apsigyvenusios piktosios dvasios. O skylė kaukolėje – lengviausias būdas jomis atsikratyti.
Ne mažiau stebinantys ir vėlesnių gydytojų samprotavimai. Pvz., Galenas teigė, kad migrena – juodosios tulžies susikaupimo smegenyse rezultatas, o, pasak Aretaeuso iš Kapadokijos, migrena yra sauso oro pasekmė.
Galvą gali skaudėti tiek senam, tiek 2–3 metų vaikui. Pasak gyd. D. Jatužio, galvos skausmai yra dažniausias neurologinis simptomas, dėl kurio žmonės kreipiasi į pirminės sveikatos priežiūros specialistus. Deja, net 90 proc. galvos skausmo priežasčių taip ir lieka nenustatytos.
Viena dažniausių galvos skausmo priežasčių – migrena. Ja sirgo daug iškilių asmenybių, tik seniau, kaip ir dabar, daugeliui buvo gėda prisipažinti, kad serga „poniučių liga“. Visuomenėje sklando daugybė iš piršto laužtų mitų. Vieni migrena sergančiuosius laiko neurotikais, kiti – siekiančiais dėmesio, treti – paprasčiausiais tinginiais, vengiančiais darbo. Tik nedaugelis suvokia, kad tai labai rimta organinė liga. Galvos skausmą sukelia ne neurozė, o susitraukusios smegenų kraujagyslės, kurios sutrikdo smegenų aprūpinimą krauju. Vėliau, kraujagyslėms staigiai išsiplėtus, atsiranda pulsuojantis galvos skausmas.
 

 

Sena jaunų žmonių liga


Dažnai su galvos skausmų kamuojamais pacientais susiduriantis gyd. D. Jatužis sako, kad greičiausiai dėl lytinių hormonų koncentracijos svyravimų moterys migrena serga maždaug 3–4 kartus dažniau nei vyrai. Migrenos ir lytinių hormonų ryšį rodo tai, kad skausmo priepuoliai dažnesni perimenstruacinio ciklo (t.y. laikotarpis, sutampantis su menstruacijomis: kelios dienos iki menstruacijų, jų metu ir tuoj po jų) metu, o retesni, lengvesni arba visiškai išnyksta nėštumo laikotarpiu ar po menopauzės.
Vien per praėjusius metus JAV 18 proc. moterų ir 6 proc. vyrų patyrė bent vieną migrenos priepuolį.
Pasak gyd. D. Jatužio, prieš brendimą migrena kamuoja maždaug 4 proc. vaikų, po brendimo jos paplitimas smarkiai didėja. Sergamumas migrena didėja maždaug iki 40 m, po to vėl pradeda mažėti. Skaudžiausia tai, jog liga kamuoja pačius darbingiausius – jaunus žmones. Nė karto nepatyrusiems migrenos priepuolio sunku įsivaizduoti, kokia tai varginanti liga.
„Kai prasideda migrenos priepuolis, nebegaliu nei dirbti nei galvoti. Galva plyšta nuo judėjimo ar net menkiausio galvos pasukimo. Priepuoliai vis dažnėja ir sunkėja. Padėkit man. Daugiau taip nebegaliu“, – guodžiasi mūsų skaitytoja Jurga. Laimei, daugumai pacientų migrenos priepuoliai nebūna dažni, ir jiems pavyksta išlikti veiksniems nuskausminamųjų vaistų dėka.
 

Migreną pažinti nėra sunku


Manoma, kad pagrindinė migrenos priepuolio priežastis – galvos kraujagyslių išsiplėtimas. Tačiau iki šiol niekas negali paaiškinti, kodėl šios kraujagyslės išsiplečia. Priepuolių priežastis gali būti bet kas: stresas, nuovargis, kai kurie maisto produktai (kakava, šokoladas, riešutai, fermentinis sūris, raudonasis vynas), badavimas, alkoholis, oro permainos. Daugumai žmonių migrenos priepuolis trunka vos keletą valandų, tačiau kitiems jis gali užsitęsti iki trijų parų.
„Man 23 metai, mane dažnai kamuoja migrena. Pasidarau labai jautri, nervinga ir nevaldoma“, – guodžiasi viena mūsų skaitytoja. „Mano sūnus kankinasi nuo pirmos klasės, dabar jis dešimtokas. Baisus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, kuris kartojasi kas tris dienas. Mokytojai sako, kad simuliuoja“, – guodžiasi kita.
Dėl šios ligos nukenčia paciento socialinė veikla, pablogėja santykiai šeimoje. Migreninis skausmas vienpusis, pulsuojantis, stiprėjantis nuo fizinės įtampos. Skausmas dažnai sukelia pykinimą, padidėjusį jautrumą išoriniams dirgikliams (šviesai, stipriems garsams), nerimą, kasdienės veiklos sutrikimus.
Pasak gydytojo, maždaug 15–20 proc. pacientų prieš priepuolį jaučia tam tikrus simptomus, vadinamus „migrenos aura“. Šis fenomenas dažniausiai išryškėja apie 5– 20 min. iki migrenos priepuolio. Migrenos aura dažniausiai pasireiškia regėjimo sutrikimais: besiplečiančia dėme, zigzagais ar ryškia šviesa tiek užmerkus, tiek atmerkus akis. Kartais vietoje regėjimo sutrikimų gali atsirasti matymo pokyčiai, prasidėti kūno tirpimas ar paralyžius, kurie ne juokais išgąsdina žmogų. Aura yra fenomenas, kuris įspėja apie prasidedantį migrenos priepuolį.
 

Besikeičianti liga


Pasak gydytojo, migrena dažniausiai nėra progresuojanti. Vyresniame amžiuje, po menopauzės, priepuoliai suretėja arba tampa lengvesni, nors būna ir išimčių. Neretai pasitaiko, kad migrenos priepuoliai ne tik padažnėja, bet ir pailgėja. Tai ne juokais gali apkartinti gyvenimą. Taip gali atsitikti dėl žinomų neigiamų žmonių gyvensenos aplinkybių (streso, nuovargio, alkoholio ir kt. dirgiklių), prasidėjusios depresijos, greta vartojamų kai kurių kitų vaistų, geriamųjų pakeičiamosios hormonų terapijos preparatų, vaisingame amžiuje – dėl geriamųjų kontraceptikų. Kartais migrenos pasunkėjimo priežasčių taip ir nepavyksta išsiaiškinti.
Pasak mediko, būna ir priešingai – migrenos priepuoliai suretėja ar net visai nebesikartoja. Bendra taisyklė, kurią privalo žinoti kiekvienas: jei atsiranda visiškai naujų ir migrenai nebūdingų simptomų arba jei priepuoliai tampa daug sunkesni ir dažnesni, reikia kreiptis į gydytoją neurologą ligai įvertinti papildomai, jei reikia – papildomiems tyrimams atlikti ar gydymui koreguoti.
Be to, gydytojas nerekomenduoja migrenos gydytis patiems. Dažnai vartojant vaistų netinkamomis dozėmis gali kilti priklausomybė nuo vaistų ar pasireikšti nuo vaistų priklausomas galvos skausmas. Tik medikas gali parinkti tinkamą vaistą ir jo dozę.
 

Milijonų žmonių viltis – piliulės


Ilgą laiką medikai niekuo negalėjo padėti migreną kenčiantiems žmonėms. Tik visai neseniai buvo atrasti vaistai, lengvinantys skausmo priepuolius ir leidžiantys išvengti migrenos.
Migrenos gydymas skirstomas į medikamentinį ir nemedikamentinį. Malšinant migrenos priepuolį, gali būti skiriama nespecifinių vaistų (paprastieji analgetikai: aspirinas, paracetamolis; nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pykinimą mažinantys vaistai) ir specifinių vaistų – ergotaminų ir triptanų.
Veiksmingiausiai migrenos priepuolį slopina vaistai, sutraukiantys galvos smegenų kraujagysles ir mažinantys neurogeninį uždegimą – triptanai.
Pasak gydytojo, profilaktinį gydymą tikslinga taikyti tuomet, kai migrenos priepuoliai yra dažni (bent kelis kartus per mėnesį) arba labai sunkūs. Dažniausiai padeda beta blokatoriai, tricikliai antidepresantai, kai kurie vaistai nuo epilepsijos, kalcio kanalų blokatoriai
Pacientai dažnai nusivilia gydymu, nes vaistai migrenos visiškai neišgydo.
 

Nepasitikėkit vien vaistais


Gyd. D. Jatužio teigimu, nors migrenos priepuolis paprastai gydomas vaistais, tačiau negalima pasitikėti vien tik jais. Ne mažiau svarbi migrenos gydymo dalis –provokuojančių veiksnių vengimas. „Visų pirma reikia išsiaiškinti, ar yra akivaizdžių migreną provokuojančių išorinių veiksnių. Tai gali būti stresas, įtampa, nemiga, persimiegojimas ar maisto produktai. Jei pavyksta išaiškinti dirgiklio, būtina jo vengti. Provokuojantiems veiksniams ir ryšiui su menstruaciniu ciklu įvertinti patariama sudaryti savo galvos skausmų dienoraštį, pažymint galvos skausmų dažnumą ir galimus dirgiklius. Kiekvieną dieną guldami, prieš užmigdami, peržvelkite dienyne pažymėtų dažniausiai migrenos priepuolį provokuojančių veiksnių sąrašą. Pasižymėkite tą, kurį praėjusią dieną įtarėte galėjusį sukelti migreną, pvz., tvarkymasis, konfliktas darbe ar šuns lojimas.
Kitas principas, siekiant sumažint migrenos priepuolių dažnumą, – gyvenimo būdo ir elgesio modeliavimas. Svarbu laikytis reguliarios dienotvarkės, tinkamo darbo ir poilsio režimo, reguliariai maitintis, vengti stipraus streso arba išmokti jį „įveikti“. Užsienyje taikomos elgesio ir psichologinės terapijos priemonės: atpalaiduojamoji terapija, biologinio grįžtamojo ryšio treniruotė kartu su atpalaiduomąja terapija, kognityvinė elgesio terapija
Kai kuriems skausmą padeda įveikti masažas, akupunktūra ar homeopatiniai preparatai, tačiau šių priemonių veiksmingumas nėra pakankamai ištirtas ir įvertintas.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS