Disociaciniai (konversiniai) judesių (F 44.4) bei jutimų (F 44.6) sutrikimai

Apibūdinimas. Šiems sutrikimams būdingi išnykę ar pasunkėję judesiai bei sutrikęs jautrumas (dažniausiai odos). Nepavyksta nustatyti jokios ligos, kuri patvirtintų šiuos simptomus. Konversinio sutrikimo koncepcija atėjo iš XIX šimtmečio pabaigos, XX šimtmečio pradžios neurologų J. M. Charcot, J. Breuer ir S. Freud darbų. Šis sutrikimas žinomas ir kitu, „isterinės neurozės“, pavadinimu, kuris buvo labai dažnai vartojamas. Nuo 1994 m. šio sutrikimo apibrėžtis susiaurėjo, aprėpė tik simptomus, susijusius su judesių ir jutimų sutrikimais. Terminas „konversija“ reiškia hipotetinį psichologinio konflikto pasikeitimą į somatinį simptomą, dažnai simboliškai (t. y. pykčio protrūkis, virtęs rankos paralyžiumi, kai asmuo norėjo „pakelti ranką prieš kitą“). Tačiau daugumą psichologinių stresų sunku paaiškinti.

Klasifikacija. TLK-10 (1992 m.) neišskirta savarankiška konversinių sutrikimų grupė, ji čia vadinama disociaciniais (konversiniais) sutrikimais, o DSM-IV (1994) klasifikacijoje šių sutrikimų grupė atskirta nuo disociacinių sutrikimų ir yra somatoforminių sutrikimų grupėje, nes šiam sutrikimui yra būdinga somatinė klinika. Nemalonus afektas, kilęs dėl individui neišsprendžiamų problemų ar konfliktų, kažkokiu būdu yra transformuojamas į motorinius (pvz., į išnykusius ar pasunkėjusius judesius) ar sensorinius (pvz., sutrikusį odos jautrumą) simptomus. DSM-IV klasifikacijoje yra 4 šio sutrikimo potipiai. Disociacinio sutrikimo simptomų – išnykusi atmintis ir sutrikęs asmenybės tapatumas – gali būti ir konversiniu sutrikimu sergančiam asmeniui, nes simptomų atsiradimo mechanizmai yra panašūs. DSM-IV klasifikacijoje yra išskirtas haliucinacinis konversinio sutrikimo tipas. Pagal ankstesnes klasifikacijas haliucinacijos galėjo pasireikšti tik dviejų nepsichozinių ligų atvejais: dėl potrauminio streso sutrikimo, kai psichiką traumuojantis įvykis vėl išgyvenamas, ir dėl dauginio tipo asmenybės sutrikimo (daugialypės asmenybės), kai viena asmenybė ar kelios girdi balsus, kalbasi tarpusavyje. Skirtingai negu sergant psichoziniais sutrikimais, konversinės haliucinacijos būna pavienės, nėra kitų psichozės simptomų, paciento suvokiamos kaip nerealios, jų turinys dažnai naivus, fantastiškas, vaikiškas, pasakojama noriai, tarytum pasaka („važiavau į Senamiestį ir mačiau, kaip skraidančios lėkštės skrido virš mano mašinos“, „mačiau jus lange ir girdėjau jūsų balsą, šaukiantį mane“).

Epidemiologija. Konversiniai sutrikimai yra gana paplitę. Jų nustatoma nuo 1,1 iki 30 10 000 gyventojų, nuo 5 % iki 24 % psichiatrinių ambulatorinių pacientų, 5–14 % somatinių ligonių. Moterys serga gerokai dažniau negu vyrai. Įvairių tyrimų duomenimis, jų santykis gali būti 2 : 1–10 : 1, dažniau serga žemesnio socialinio sluoksnio, žemesnio išsilavinimo, psichologinio išprusimo, kaimo vietovių ir besivystančių šalių gyventojai. Konversinis sutrikimas gali pasireikšti sulaukus bet kurio amžiaus, tačiau dažniausiai paaugliams ir jauniems žmonėms.

Diagnostika. Konversinis sutrikimas diagnozuotinas labai atsargiai, nes 21–50 % pacientų, kuriems buvo nustatyta konversinių simptomų, vėliau susirgo neurologine liga. Konversijos sutrikimo diagnozė mažiau abejotina, jei panaši klinika jau buvo praeityje, jei galima diagnozuoti somatizacijos sutrikimą. Atsiradus konversinių simptomų, reikia atidžiai įvertinti, ar nėra išsėtinės sklerozės, kai prasidedančio aklumo priežastis gali būti regos nervo neuritas, tačiau ligos pradžioje akių dugno pokyčių gali nebūti; taip pat nustatyti, ar nėra generalizuotos miastenijos, periodinio paralyžiaus, mioglobinurinės miopatijos, polimiozito ar kitos įgytos miopatijos, kai būna galūnės silpnumas, taip pat Guillain-Barre sindromo, kai galūnės silpnumas gali būti nepastovus. Konversiniu sutrikimu sergantis asmuo, kaip ir kitais somatoforminiais sutrikimais, nesiekia simptomą pateikti tikslingai, tai būdinga simuliavimui ir dirbtiniam sutrikimui. Prognozė palanki, kai sutrikimo pradžia ūmi, aiškus stresas, trumpas atsigavimo laikotarpis, pakankamai geras intelektas. Palanki prognozė konversinio aklumo, afonijos, paralyžiaus, mažiau palanki – konversinių traukulių ir tremoro.

Konversinio sutrikimo diagnostikos kriterijai

• Dalinis ar visiškas vieno ar kelių sąmoningai kontroliuojamų judesių ar jutimo funkcijų praradimas, primenantis neurologinę ar kitą somatinę ligą.

• Akivaizdus konfliktas ar stresas, po kurio atsiranda simptomas.

• Simptomas nėra tikslingai išgalvotas ar sukeltas (kaip dirbtinio sutrikimo ir simuliavimo atveju).

• Nėra jokių somatinės ligos požymių.
• Sutrinka socialinės funkcijos, veikla, darbingumas, kyla distresas.
• Sutrikimas nediagnozuojamas, kai yra somatizacijos sutrikimas, skausmas ar lytinės veiklos disfunkcija, nėra kito psichikos sutrikimo su izoliuotu konversiniu simptomu.

Variantai

• Su sutrikusiais judesiais (sutrikusi koordi- nacija ar pusiausvyra, paralyžius ar nusilpusi galūnė, pasunkėjęs rijimas ar kąsnio jausmas gerklėje, afonija ir susilaikęs šlapimas).

• Su išnykusiais jutimais (lietimo, skausmo, dvejinimasis akyse, aklumas, kurtumas ir haliucinacijos).

• Su priepuoliais ir traukuliais (į epilepsiją panašūs priepuoliai ir traukuliai, sąmonė neprarandama).

• Mišri klinika (kelių variantų deriniai).

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.