Hipochondrinis sutrikimas (F 45.2)

Pagrindinis šio sutrikimo požymis – susirūpinimas, kad sergama viena ar daugiau sunkių ir progresuojančių somatinių ligų, nors kartotiniai medicininiai tyrimai nerodo jokios somatinės šių simptomų priežasties.

Hipochondrija – tai nepagrįstas susirūpinimas savo sveikata ir nerealus įsitikinimas, kad somatiniai požymiai bei simptomai yra sunkios somatinės ligos priežastis. Raminant šių įsitikinimų pakeisti nepavyksta.

Klinika ir diagnostika. Ligos baimė išlieka ilgai, sutrinka funkcijos. Vyrauja vienos ar kelių organų sistemų sutrikimai. Nuo 10 % iki 15 % visų bendrosios medicinos praktikos pacientų būna hipochondrijos sindromas. Dažniausiai jis vargina 40–50 metų asmenis. Prognozė gera, kai esti depresija ar nerimas, kai staigi ligos pradžia, pacientas jaunas, gera socialinė ir ekonominė padėtis, nėra organinės patologijos, nėra asmenybės sutrikimo, nesiekiama naudos. Pacientai, sergantys hipochondrija, dažnai atsisako psichiatrinio gydymo. Naudingesnis gerai organizuotas gydymas vidaus ligų įstaigoje. Bloga prognozė būna 25 % pacientų, dar du trečdaliai jų serga ilgai, ligos eiga būna banguojanti.

Hipochondrijos diagnostikos kriterijai

  1. Sunkios ligos baimė ar mintys apie ligą dėl netinkamos simptomų interpretacijos.

  2. Susirūpinimas liga išlieka ir po medicininių tyrimų įvertinimo ir paaiškinimo.

  3. Susirūpinimas liga nesiekia kliedesinio lygio (pvz., kliedesinio sutrikimo, somatinio tipo) ir nėra apibrėžtas susirūpinimu savo išvaizda.

  4. Yra distresas ar sutrikusių socialinių funkcijų, kitų svarbių sferų, darbingumo problemų.

  5. Sutrikimas trunka 6 mėnesius ir ilgiau.

  6. Susirūpinimas sveikata nėra kitos ligos (generalizuoto nerimo, obsesinio-kompul- sinio, panikos sutrikimo, didžiosios depresijos epizodo, atskyrimo nerimo ar somatoforminio sutrikimo) pasekmė.

Pažymėtina menka įžvalga (insight) – per sirgimo epizodą asmuo negali pripažinti, kad jo susirūpinimas liga yra pernelyg didelis ar nepagrįstas. Pacientai, sergantys hipochondrija, gali kartu sirgti ir somatine liga. Vertinti visada pradedama manant, kad somatiniai nusiskundimai yra somatinės kilmės, todėl atliekami reikiami tyrimai, skiriama papildomų konsultacijų. Hipochondrija klaidingai gali būti nustatyta asmenims, sergantiems ligomis, kurios pasireiškia dauginiais simptomais: AIDS, sistemine vilklige, endokrinopatijomis, išsėtine skleroze, generalizuota miastenija, centrinės nervų sistemos ligomis, vėžiu, sifiliu. Pacientą gali nuraminti reguliarūs somatinės būklės tyrimai, kiti neinvaziniai tyrimai. Jam labai svarbu, kad jo somatiniai nusiskundimai neignoruojami. Pritarimas pacientui neturi skatinti jo liguisto elgesio. Kartu reikia įvertinti, ar pacientas neserga depresija ir nerimo sutrikimais, ypač panikos sutrikimu, agorafobija, kuriuos diagnozavus paskirtas gydymas gali pagerinti būseną bei prognozę.

Gydymas. Specifinio hipochondrijų gydymo geriamaisiais vaistais nėra. Kai yra hipochondrinis nerimas, gali padėti anksiolitikai, pvz.: alprazolamas – 0,5–1 mg per os, bromazepamas – 1,5–3 mg per os, oksazepamas – 10–30 mg per os, lorazepamas 1 mg per os ar į raumenis. Jei būklė kartojasi epizodiškai ir yra depresijai būdingų simptomų, reikėtų diagnozuoti depresiją. Paslėpta depresija gali būti, kai hipochondrija prasideda pirmą kartą vyresniam žmogui. Antidepresantai (SSR inhibitoriai) padės gydyti depresiją ir hipochondriją. Hipochondriją, kuri esti su panikos sutrikimu, galima gydyti benzodiazepinais ar antidepresantais. Vaistų nuo psichozės skirti tik tada, kai yra kliedesinis sutrikimas ar šizofrenija. Gali būti efektyvi kognityvioji ir biheviorinė terapija, grupinė ar individuali psichoterapija, atliekama vidaus ligų įstaigoje.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Skaitomiausi straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai