Juosmens mielopatija (G 99.2*, M 51.0; M 47.1)

Apibūdinimas. Juosmens mielopatijai būdingi nugaros smegenų judinamųjų, juntamųjų, autonominių laidų pažeidimo, mažojo dubens organų funkcijos sutrikimo požymiai.

Klinika. Nugaros smegenų kompresija juosmens srityje ir klinikiniai simptomai priklauso nuo pažeidimo lokalizacijos, taip pat tarpslankstelinės kremzlės išvaržos krypties. Būdinga remituojanti eiga. Būna jutiminių bei judinamųjų laidinių ir dubens organų funkcijų sutrikimų, taip pat šaknelinis sindromas, padedantis tiksliai nustatyti pažeidimo lygį. Kai yra Th12–L1 tarpslankstelinė kremzlės išvarža, pažeidžiami nugaros smegenų L4, L5, S1, S2 segmentai ir gali pasireikšti epikonuso (epiconus medullaris) sindromas. Ligoniai skundžiasi juosmens srities, užpakalinių šlaunų paviršių skausmu, kojų silpnumu. Būna sutrikę atitinkamų dermatomų odos jutimai, atsiranda pėdų parezė, sėdmenų, blauzdų priekinių ir užpakalinių raumenų hipotonija, išnyksta Achilo, pado refleksai. L1–L2 tarpslankstelinė kremzlės išvarža pažeidžia nugaros smegenų S3–uodegikaulio segmentus ir galimas konuso (kūgio) (conus medullaris) sindromas. Ligoniai skundžiasi nestipriu juosmens srities skausmu (arba skausmo nebūna), tarpvietės aptirpimu ir didelio laipsnio periferinio (incontinentio urinae et alvi), rečiau centrinio (retentio urinae et alvi) tipo dubens organų funkcijos sutrikimais. Būna sutrikę tarpvietės odos jutimai, išnyksta analinis refleksas, greitai susiformuoja pragulų, nes trofika yra sutrikusi. Vertebrogeninė nugaros smegenų išemija juosmens srityje pasireiškia sutrikus šaknelinių nugaros smegenų arterijų, taip pat atskirų jų šakų (a. spinalis anterior, a. spinalis posterior ir kt.) kraujotakai. Pažeidimo simptomatika priklauso nuo pažeidimo vietos ir pažeistų nugaros smegenų struktūrų. Kai yra apatinės papildomos šaknelinės nugaros smegenų arterijos, esančios tarpslankstelinėje angoje kartu su L5 ar S1 šaknele, išemija, atsiranda apatinės nugaros smegenų dalies pažeidimo simptomų. Šis sutrikimas dažnas asmenims, kurių siauras stuburo kanalas, ir pasireiškia protarpiniu nugaros smegenų (mielogeniniu) šlubumu, claudicatio intermittens myelogenes (Verbiest’o sindromu). Einant vargina kojų, tarpvietės parestezijos, kojų skausmas. Judesio funkcijos sutrikimai esti įvairūs: nuo lengvo atskirų raumenų paralyžiaus iki epikonuso sindromo. Jie pasireiškia po ilgalaikio šaknelinio sindromo ar protarpinio šlubumo periodo. Jei pažeidimas nedidelis (radikuloišemija), pažeidžiami šeiviniai, rečiau blauzdos raumenys, būna fascikuliacijos, fibriliacijos. Achilo refleksai kartais išlieka, kartais išnyksta (paralyžinis išijas). Jei pažeidimas didesnis (radikuliomieloišemija), simetrinis ir apima anogenitalinę sritį, atsiranda laidinių jutimo bei judesio funkcijų sutrikimų. Veninė radikulomielopatija gali atsirasti dėl šaknelinės venos spaudimo esant tarpslankstelinės kremzlės išvaržai. Ligoniai skundžiasi juosmens srities skausmu, plintančiu pagal šaknelės inervacijos zoną, kojų sąstingiu, sustiprėjančiu gulint, sumažėjančiu jas judinant.

Eiga lėtinė, be vertebralinio sindromo, juosmens ir kryžmes rombe matomas ryškus veninis tinklas, sutrinka laidinio ir segmentinio tipo paviršiniai ir gilieji jutimai (sensityvinė ataksija, užpakalinių ragų pažeidimas). Piramidinių laidų ir dubens organų funkcijos sutrinka nestipriai.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.