Širdies ir kraujagyslių ligos

Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...

Venų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...

Krūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...

Įprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...

Širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...

Apsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...

Širdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...

Kojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...

Kojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...

Statistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...

Venų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...

Sėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...

Pati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...

Krūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...

Venų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...

Kojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...

Jus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...

Arterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...

Dažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...

Venos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....

Žmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...

Galbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...

insultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...

krūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...

lietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...

manote, kad savo kraujo grupę svarbu žinoti tik tada, jeigu jums reikia perpilti...

Bendrosios praktikos slaugytoja trisdešimt devynerių Neringa Sviridenkienė ir pati nesupranta, kodėl taip ilgai nesiryžo operacijai. Kad reikės operuoti venų varikozės pažeistas kojas, ji puikiai suprato, o ir pavyzdį turėjo skaudų – tėvelio kojos buvo išvagotos storomis mėlynomis gyslomis. Mirė jis anksti, nuo trombozės. ...

Jei stresas yra kasdieninė jūsų būsena, jums reiktų susirūpinti: chroniškas stresas padvigubina širdies smūgio riziką....

Karštomis vasaros dienomis, kai labiau prakaituojame, galime pasijusti prastai. Pirmoji apie save dažniausiai praneša širdis, kuri neramiai spurda krūtinėje. Kai kurie žmonės tomis prastos savijautos akimirkomis jaučia širdies permušimus, smarkų širdies plakimą. Šių simptomų daugelis išsigąsta, nes bijo, kad gali ištikti infarktas arba insultas, širdis gali staiga sustoti. Be to, dar prisideda nerimas ir silpnumas. Dėl šių simptomų daugelis vyresnio amžiaus žmonių kreipiasi į gydytoją, kuris tokios prastos savijautos priežastimi dažnai įvardija organizmui svarbių mineralų netekimą. ...

Neseniai, balandžio mėnesį, minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų dienos akcentas – arterinė hipertenzija. Būtent ši liga visame pasaulyje laikoma prioritetine sveikatos problema. Ir tai suprantama: vienas iš trijų pasaulio suaugusiųjų serga hipertenzija, ir net 13 proc. (2009 m. duomenimis) visų mirčių sukelta aukšto kraujospūdžio. Kaip nesusirgti širdies ligomis? Kokios kiekvienam prieinamos priemonės atitolintų šias ligas?...

Suteikti pirmąją pagalbą labai dažnai reiškia ne tik padėti žmogui sunkioje situacijoje, bet ir išgelbėti jį nuo tolimesnių sunkių sveikatos sutrikimų ar netgi mirties. Šiame temų apie pirmąją pagalbą ciklo straipsnyje kalbame apie tai, kaip suteikti reikiamą pagalbą tokiose gąsdinančiose situacijose, kaip ištikęs insultas ar infarktas. ...

Kiekvienais metais gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena buvo pradėta minėti norint pabrėžti, kad galima išvengti tokių hipertenzijos sukeltų ligų kaip insultas, infarktas ar inkstų nepakankamumas, bei informuoti visuomenę apie hipertenzijos prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Šių metų Pasaulinės hipertenzijos dienos šūkis – sveikas kraujo spaudimas – sveikas širdies plakimas. Prieširdžių virpėjimą, kitaip širdies aritmiją, dažnai sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl išlaikydami normalų kraujo spaudimą išlaikysite ir normalų širdies ritmą. ...

Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....

Banalus ir nusibodęs posakis - judėjimas – tai sveikata. Tačiau, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 3,2 mln. žmonių. Kraujospūdžiui irgi labiausiai kenkia mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis. Poveikį turi ir paveldimumas bei amžius. Kokie dar nežinomi ar mažiau žinomi rizikos veiksniai gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką? Kalbamės su UAB „Elite medicale“ kardiologe konsultante doc. Audrone Statkevičiene....

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė žmonių mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Europos šalyse šios ligos lemia daugiau kaip 4 mln. mirčių kasmet. Gera naujiena yra ta, jog ekspertai teigia, kad net 80 proc. šių ligų galima būtų išvengti pasitelkus atitinkamą dietą ir pakoregavus gyvenimo būdą. Daugybė mokslinių tyrimų įrodo didžiulę mitybos ir natūralių medžiagų reikšmę palaikant normalų kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį ir kraujotaką....

Aterosklerozė – nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų susiaurėjimas. Aterosklerozė sukelia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų bei kitų organų, pvz., kojų kraujagyslių ligas. Deja, bet dažniausiai apie tai, kad mūsų kraujagyslės pažeistos aterosklerozinių plokštelių, sužinome staiga – ištikus infarktui, insultui ar susirgę kita sunkia liga. Tad kaip jos formuojasi ir ar visada yra pavojingos? Konsultuoja Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė dr. Olivija Gustienė....

Ar dar ilgai pajėgsime gesinti ligų gaisrus? Nacionalinės sveikatos tarybos duomenimis, Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 2,5 karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse. Visuomenės sveikatos specialistai ir medikai jau ne įspėja, o garsiai manifestuoja: jei nekoreguosime ir iš savo gyvensenos nešalinsime keturių sveikatą labiausiai alinančių veiksnių (rūkymo, netinkamos mitybos, alkoholio vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo), sergamumas ligomis „tautos žudikėmis“ tik didės. Sveikatos apsaugos kaina kasmet auga, ligoninėms, poliklinikoms ir reabilitacijos įstaigoms išlaikyti ir vaistams iš valstybės iždo kasmet paprašoma vis daugiau pinigų. ...

Arterinė hipertenzija – viena žinomiausių ligų. Tačiau, nepaisant aiškiai įrodytos arterinio kraujo spaudimo mažinimo naudos, ligi šiol didelė dalis pacientų efektyviai nesigydo. Daugelis jų mano, kad nedidelė hipertenzija nėra rimtas sveikatos sutrikimas, o su gydytojų teigimu, kad tai liga, kurią dažnai reikia gydyti visą gyvenimą, išvis nenori sutikti. Svarbius padidėjusio kraujospūdžio liga sergančių pacientų klausimus komentuoja Kauno klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė....

Šeima, darbas, mokslai, svajonės, užsibrėžti tikslai – yra daugybė dalykų, dėl kurių nuo ryto iki vakario skubame negalvodami. Kol vieną dieną liga staiga priverčia sustoti. Ir visa, kiek pasiekta, tą pačią akimirką netenka prasmės. Kalbame apie padidėjusį kraujospūdį, kuris dažniausiai apie save praneša per vėlai, kai liga jau progresavusi ir pasekmės gali būti grėsmingos....

Kojų paviršinių venų išsiplėtimu – varikoze – serga kas penktas Lietuvos gyventojas. Tad klausimai apie ligą, jos profilaktiką ir gydymą, aišku, aktualūs daugeliui. Todėl apie tai kalbėjomės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kraujagyslių skyriaus vadovu chirurgu dr. Linu Velička ir Kauno sveikatingumo sporto klubo „Amazon gym“ vadove mankštų specialiste Džilda Valaitiene....

Kiekvienas mūsų skirtingai reaguojame į mums skirtus likimo išbandymus, į tai, ką sako gydytojai. Kai kurie laikosi pozicijos: paklausau ką sako, bet darau kaip man reikia. Kiti net nesiklauso patarimų. Šiandien siūlau paskaityti apie vieną ganėtinai nesudėtingą, tačiau pamokantį atvejį, beje, tai nėra kazuistinis atvejis, tai – neretai ištinkanti realybė. Taigi – apie arterinę hipertenziją ir jos pasekmes....

Pirminė arterinė hipertenzija dėl didelio paplitimo yra aktuali problema, ja serga apie 50 proc. žmonių. Tai vienas iš pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji....

Gyvendami XXI amžiuje neišvengiame streso, įtempto gyvenimo ritmo, buitinių problemų, nespėjame pavalgyti arba, atvirkščiai – persivalgome. Yra vartojančių alkoholį, rūkančių. Todėl dažnai susiduriame su įvairiomis sveikatos problemomis. Įdomu tai, kad pacientais tampa vis jaunesni žmonės. Jeigu anksčiau tam tikromis ligomis sirgdavo tik vyresnio amžiaus, tai dabar tomis ligomis serga jauni, veiklūs asmenys. Viena iš tokių ligų, iš pradžių nerodanti jokių simptomų, – tylioji arterinė hipertenzija. Tačiau dažnai jos ir su ja susijusių rimtų sveikatos sutrikimų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų. Išsamiau apie tai konsultuoja gydytoja kardiologė Sigita LIPOVIENĖ....

Širdies ligos ir insultas kasmet pasiglemžia 17,5 milijono žmonių gyvybes. Lietuvoje jos yra daugiau kaip pusės visų mirčių priežastis. Liūdniausia, kad didžioji dalis šių žmonių yra darbingo amžiaus. Šie skaičiai yra vieni didžiausių Europoje. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta daugiau nei 70 žmonių – tai gerokai viršija karo keliuose aukų skaičių (vidutiniškai Lietuvoje kasdien žūsta 2 žmonės). Jei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra išeminė širdies liga ar širdies nepakankamumas. Apie šias ligas sutiko pakonsultuoti Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja kardiologė Lina JANČAITYTĖ....

Krūtinės angina arba stenokardija – tai trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos, t.y., pažeistų, susiaurėjusių širdies arterijų ligos, požymis....

Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. ...

Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos.Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!! ...

Jei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra koronarinė širdies liga. Šia liga sergantys žmonės dažniausiai skun­džiasi krūtinės skausmais, varginančiais fizinio krūvio metu ar susijaudinus, dusuliu. Ir pirkinius nešusios senutės pailsėti sustoja dažniausiai dėl ką tik minėtos priežasties. Toliau pateikiami svarbiausi faktai apie šią ligą bei jos gydymą....

Žmogui, sergančiam venų varikoze, geriausia kreiptis į atitinkamos srities specialistus, jie parinks tinkamiausius gydymo būdus. Tačiau galima būtų pasinaudoti keliais patarimais, kurie yra saugūs ir naudingi kiekvienam. Svarbiausias patarimas – judėti jums priimtina forma kasdien....

Ko gero, ištikus miokardo infarktui, patį didžiausią smūgį patiria maždaug keturiasdešimtmetis žmogus. Dar jaunas, bet jau daug pasiekęs, puikiai išmanantis savo darbą ir įsitikinęs, kad jaunesnis kolega jo nesugebės pakeisti darbe. O kas pasirūpins augančiais vaikais? Įprastas pirmasis klausimas: ar aš jau galiu grįžti į darbą? Deja, tada net labai skubantiems tenka sustoti ir pradėti rūpintis sveikata. ...

Tęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS. ...

Mūsų širdis nėra trapus organas, lengvai pertempiamas staigiu, per dideliu aktyvumu arba reguliaria sunkia mankšta. Iš tikrųjų sveika širdis yra stipriausias ir atspariausias jūsų kūno raumuo, pajėgus atlikti bet kokį organizmui skiriamą fizinį uždavinį. Ji yra darbingesnė ir pajėgesnė už bet kurią iki šiol žmogaus pagamintą mašiną ir turi nuosavą “remonto” sistemą. Ji gamina tiek daug energijos, kad jeigu jos viso gyvenimo pastangos būtų panaudotos vienam vieninteliam jėgos išsiveržimui, galėtų iškelti didžiausią karo laivą keletą metrų virš vandens, o jos per vieną dieną pagaminama energija galėtų iškelti žmogų iki Niujorko aukščiausio pastato viršaus (apie 443 m). Kad prilygtų širdies pajėgumui, vidaus degimo variklis be pertraukos ir taisymų turėtų dirbti apie keliasdešimt metų....

širdis yra krūtinės viduryje, už krūtinkaulio. ji guli ant diafragmos (raumens, ...

Norint maksimaliai kontroliuoti pirminę arterinę hipertenziją ir užkirsti kelią naujiems ligų atvejams bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikia nuosekliai vykdyti ne tik antrinę, bet ir pirminę bei tretinę profilaktiką....

Spalio pabaigoje Vilniuje vyko vienas svarbiausių hipertenzijos forumų pasaulyje - 3-iasis Baltijos ir Šiaurės šalių hipertenzijos kongresas. Jame dalyvavo daugiau nei 600 žymiausių Europos širdies ir kraujagyslių ligų specialistų. Jie dalijosi naujausia informacija apie padidėjusio kraujo spaudimo prevenciją bei gydymą. Pranešimus skaitė 40 žymiausių šios srities specialistų, jie pristatė moderniausius diagnozavimo, gydymo metodus ir vaistus....

Vienas iš plačiausiai vartojamų netiesioginio veikimo antikoaguliantų klinikinėje praktikoje yra varfarinas. Jo paskirtis – sumažinti kraujo krešumą esant trombozės rizikai ir išvengti trombo išplitimo jai atsiradus. Varfarinas, konkuruodamas su vitaminu K, įsiterpia į svarbių kraujo krešėjimo procesui faktorių (II, VII, IX, X) bei C ir S baltymų sintezę. Veikiant varfarinui, palaipsniui sumažėja II, VII, IX, X faktorių koncentracija, pasireiškia antikoaguliacinis poveikis. ...

Organizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....

Arterinė hipertenzija, arba aukšto kraujospūdžio liga, yra vienas pagrindinių išeminės ligos rizikos veiksnių. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) duomenimis, išeminė širdies liga – trečioji pagal dažnumą asmenų iki 65 metų mirties priežastis. Apie aukštą kraujospūdį ir jo gydymo ypatybes kalbamės su KMU Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadove, KMU Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorijos vedėja prof., habil. dr. Rūta BABARSKIENE....

amerikos širdies asociacijos duomenimis, 40-60 metų amžiaus grupėje apie 2,5...

Žiemos šventės didina infarkto riziką [i]naujausiais duomenimis, net 81 proc....

Anksčiau buvo manoma, kad moterims koronarinės širdies ligos rizika mažesnė negu vyrams, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad nuo šios ligos daugelyje šalių vyresnio amžiaus moterys (ypač po menopauzės) miršta vis dažniau. Palyginkite: nuo krūties vėžio miršta viena iš dvidešimt penkių moterų (4 proc.), tuo tarpu nuo koronarinės širdies ligos miršta viena iš dviejų moterų (50 proc.). Nepaisant tokio didelio koronarinės širdies ligos dažnio, dauguma moterų nežino, kokia tai liga ir kokie rizikos veiksniai reikšmingiausi būtent moterims....

Dažnai girdime, kad kraujo riebalai, arba lipidai, kurių pagrindinis cholesterolis, yra blogai, kad reikia rinktis maistą, kur jų mažiau. Tačiau taip pat girdime, kad cholesterolis gali būti ir geras. Tad ką turėtume žinoti apie cholesterolį ir jo keliamus pavojus? Kokios maisto turėtume vengti? Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė....

Pasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....

Tikra moteris visais metų laikais nori atrodyti nepriekaištingai, o vasarą – ypač, kai po ilgos žiemos norisi išsinerti iš sunkių kelių sluoksnių drabužių ir pagaliau pasipuošti lengva sunkele. Ryškiaspalvės palaidinės, trumpi sijonėliai ir... kapiliarų raizginiai ant šlaunų. Kita bėda – sunkios sutinusios kojos ir staiga tapę maži vasaros sezonui pirkti naujutėlaičiai bateliai. Kaip išvengti šių problemų, kalbamės su Kauno klinikinės ligoninės gydytoja geriatre Jurgita Knašiene....

Širdies ir kraujagyslių sistema neatlaiko streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio aktyvumo. Tai rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti infarktu, insultu ar kitomis kraujotakos sistemos ligomis. Nustatyta, kad 20 proc. mūsų sveikatos lemia paveldėti genai, tad galbūt yra ryšys ir tarp žmogaus kūno sandaros, pvz., ūgio, ir širdies ir kraujagyslių ligų? Kalbamės su Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės ligos sektoriaus vadove prof. Rūta Marija Babarskiene....

Staigiausiai kraujospūdis pakyla rytinėmis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterinės hipertenzijos komplikacijų – insultas, miokardo infarktas, aterosklerozinės plokštelės, pilvo aortos aneurizmos plyšimas ir kt. Todėl taip svarbu šią ligą laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti....

Nuolat kalbama, kad padidėjusio kraujospūdžio liga arterinė hipertenzija (AH) yra XXI amžiaus epidemija, nes sergamumas ja nuolat plinta, liga pakerta vis jaunesnius žmonės, ji neaplenkia ir vaikų. Kas lemia, kad vieni serga, kiti – ne? Ar visada aiškios ligos priežastys? Kokie ligos rizikos veiksniai? Konsultuoja Kauno klinikų gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė....

Žmonėms, kurie nepaiso aukšto kraujospūdžio ir nesigydo, yra 7 kartus didesnė rizika susirgti insultu, 6 kartus – širdies nepakankamumu. Ėmusis tinkamų priemonių ši rizika sumažėja beveik perpus. ...

Arterinė hipertenzija (AH) – padidėjusio kraujospūdžio liga, į kurią kartais rimtai nežiūrima. Kodėl? Padidėjęs arterinis kraujospūdis šiandien traktuojamas kaip įprastas dalykas, ypač vyresniame amžiuje. „Toks supratimas verčia ignoruoti būtinybę tinkamai gydyti šią ligą, ilgą laiką nepasireiškiančią jokiais simptomais. Iš tiesų, prabėga ne vieneri metai, kol dėl pažeistų širdies, inkstų ar smegenų arterijų išsivysto sunki, dažnai nebeišgydoma komplikacija. Ko gero, pagrindinė problema – kad ir sirgdami AH ilgą laiką daugelis jaučiasi gerai“, – pažymi Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė....

Ne vienas po įtemptos darbo dienos esame patyrę, kad kojos apsunkusios tarsi švininės, jas maudžia. Tačiau kartais tai gali būti ne nuovargio, bet rimtos ligos – lėtinio venų nepakankamumo – požymiai. Visai neseniai ši liga buvo išrankesnė: tarp jos aukų statiškai pakliūdavo maždaug kas trečia moteris ir kas penktas vyras. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad vyrų ja serga jau panašiai tiek pat – trys keturi iš dešimties....

Stenokardija, arba krūtinės angina, – gana paplitusi širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Sergantiesiems šia liga reabilitacinio gydymo metu skiriamos atpalaiduojamosios vandens procedūros, masažai, mankšta, aromaterapija, neriebi saikinga mityba. Visa tai padeda atsigauti ir stiprina širdį. O kaip gyventi toliau, grįžus namo? Apie tai kalbamės su Sveikatos mokslų universiteto psichologe Greta Glizikiene ir gydytoja kineziterapeute dr. Lina Leimoniene....

Pastaruoju metu pasaulyje arterinė hipertenzija (AH) virsta epidemija, su kuria mes lyg ir susitaikėme. Kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Tai daugiau negu žūsta avarijose. Ar mūsų žmonės jau suvokia, kad sveikata – vertybė, kuria turi pasirūpinti patys? Kaip jiems įskiepyti mintį, kad vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio reikės vartoti visą likusį gyvenimą? Kuo pavojingas vaistų vartojimo nutraukimas? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų kardiologe doc. Audrone Statkevičiene....

1. amžius : a) 20-30 metų; b) 31–40; c) 41–50; d) 51–60; e) per ...

Nepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius. Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga – arterinė hipertenzija (AH). Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Aleksandru Laucevičiumi....

„Vakarais nuolat jaučiu kojų sunkumą – tarsi būtų pripiltos švino, maudžia, „suka“. Kartais atrodo, kad būčiau visą dieną plytas nešiojusi... Tiesa, anksčiau esu dirbusi stovimą darbą – parduotuvėje stovint tekdavo praleisti po 12 valandų per parą. Nors dabar dirbu prie kompiuterio, tačiau vakare sunkumą kojų jaučiu taip pat, kaip ir stovėdama prie prekystalio. Ar ankstesnis darbas galėjo turėti įtakos mano kojų būklei? Kaip vaduotis nuo kojų skausmo dabar ir ar turėčiau kreiptis į specialistą? Kaip gydytis?“ Aldona, 54 m....

Kojos – mūsų darbiniai arkliukai: jomis mes ir darbą pasiekiame, ir po darbų su draugais diskotekoje trypiame. Beje, damos tose diskotekose savo kojas kaip masalą vyrams pritraukti naudoja, tačiau dailiosios lyties atstovės daug dažniau susiduria su nemalonia gydytojų diagnoze – kojų venų varikoze. ...

Kalbant apie širdies ligas, dažniausiai tenka kalbėti apie arterinę hipertenziją (AH). Viena vertus, AH – labai gerai žinoma liga. Antra vertus, prie jos vis tenka sugrįžti, nes tai vienas svarbiausių, reikšmingiausių veiksnių, nulemiančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Be to, vis dar šlubuoja AH kontrolė. AH gydymo aktualijas apžvelgia KMU Kardiologijos klinikos prof. Rūta Babarskienė....

Vieni teigia, kad lytinio akto metu vyrą gali ištikti infarktas, o kitiems tai sukelia šypseną. Ar iš tikrųjų taip gali nutikti, ar tai tik mitas? O gal reikia imtis kokių nors priemonių?...

Ar daug pastangų reikia, kad būtų galima užkirsti kelią arterinės hipertenzijos progresavimui ir taip pagerinti savo gyvenimo kokybę? Ar sergantysis gali gyventi visavertį gyvenimą? Šio straipsnio tema: ekstremalios pramogos ir arterinė hipertenzija – ar tai suderinami dalykai? Kuo skiriasi rekomenduojamas fizinis aktyvumas ir ekstremalus sportas? ...

Arterinė hipertenzija dažnai būna be jokių klinikinių simptomų ir ilgą laiką gali likti nepastebėta. Liga dažnai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujospūdį arba kai jau išsivysto sunkios ligos komplikacijos. Kodėl turime nuolat sekti savo kraujospūdį ir laiku pradėti gydymą?...

Kas devintas vyras ir net kas trečia moteris – maždaug tiek yra sergančių venų varikoze. Vis daugiau atvejų, kai priežasčių nustatyti nepavyksta. Venų komplikacijos – tikra kančia ir diskomfortas. Moterys nenori net pagalvoti apie trumpus sijonus, nustoja vaikščioti į pliažą ar mėgautis pirtyje....

Tikriausiai daugeliui su medicina nesusijusių žmonių pasakymas „metabolinis sindromas“ dar yra menkai suprantamas. Jo esmę paaiškinsime šiame straipsnyje, tačiau svarbiausia, kad metabolinį sindromą lydi gliukozės tolerancijos sutrikimas arba 2 tipo cukrinis diabetas, nutukimas, dislipidemija ir arterinė hipertenzija – „mirtino kvarteto“ nariai....

Žurnalas „Sveikas žmogus“ ir toliau rūpinasi tais, kurių kraujospūdis aukštas. Šįkart – apie tai, kiek ir kaip judėti, jei sergate arterine hipertenzija. Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Pranas Šerpytis sako, kad siekti sportinių aukštumų nereikia, kaip ir sportuoti... Svarbu užsiimti fizine kultūra. O kaip – sužinosite perskaitę visą interviu su specialistu....

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra svarbus insultų, koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys tiek vyrams, tiek moterims Tiems, kurių kraujospūdis padidėjęs, rizika susirgti insultu 3,8 karto, koronarine širdies liga – 2,2 karto ir širdies nepakankamumu – 4 kartais didesnė nei tiems, kurių kraujospūdis normalus. Ką būtina žinoti, kad išvengtume šios ligos, kaip gydytis, kad nepatirtume jos komplikacijų? Šiais klausimais kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ambulatorinės kardiologinės poliklinikos skyriaus vedėja doc. Rima STEPONĖNIENE....

Visi žinome, kad lengviau ligos išvengti nei ją gydyti. Arterinė hipertenzija – klastinga liga, nes ligos pradžioje dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Todėl svarbu žinoti rizikos veiksnius, kraujospūdžio matavimo taisykles, stebėti tam tikrus tyrimus, koreguoti gyvenseną net ir tiems, kurie dar neserga hipertenzija, ir laiku kreiptis į gydytoją....

Higienos instituto, stebinčio profesinių ligų šalyje būklę nuo 1993 m., naujausias tyrimas rodo, kad sergamumas profesinėmis ligomis laipsniškai mažėja. Piką pasiekęs 2006-aisiais metais, kai buvo užfiksuoti 1447 susirgimų profesinėmis ligomis atvejai, 2007-aisiais šis skaičius sumažėjo iki 1123 atvejų, o pernai metais – iki 1030. Medikai įsitikinę, kad venų išsiplėtimas yra viena iš dažniausių ligų, susijusių su tam tikromis profesijomis. ...

„Kad ir kaip gaila, tačiau tenka konstatuoti, jog sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mūsų šalyje pasiekė epidemijos lygį – ji tapo daugiau nei pusės visų mirčių priežastimi“, – sako Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Nefrologijos skyriaus gydytojas Vitalij VARYGIN. Nors vis dažniau kalbama apie arterinės hipertenzijos keliamą grėsmę, tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, jog tik pusė visų apklaustųjų žinojo apie padidėjusį kraujospūdį, o iš žinančiųjų mažiau nei pusė gydėsi ir tai darė teisingai. Didžioji dalis apklaustųjų, nežinodami jiems gresiančio pavojaus, arterinę hipertenziją gydo netinkamai arba jos visai negydo. ...

Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis kraujotakos funkcijos paprastai sulėtėja ir gali ištikti infarktas (kai per užblokuotas širdies kraujagysles širdies raumuo negauna pakankamai deguonies) ar insultas (kai dėl aukšto kraujospūdžio pro susiaurėjusias arterijas prateka mažiau kraujo, kraujo krešuliukas užkemša arteriją ar kai kraujo spaudimas prasimuša pro susilpnėjusias kraujagysles, ir kraujas išsilieja į smegenis). Taigi kokių priemonių reikia imtis norint apsaugoti širdį nuo infarkto ir išvengti insulto?...

Pasak Vilniaus širdies chirurgijos centro habilituotos medicinos daktarės Alicijos STORPIRŠTYTĖS-DRANENKIENĖS: „hipertenzija yra padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, kuri tapo viena iš dažniausių širdies bei kraujagyslių ligų“. Ši liga yra labai svarbus aterosklerozės ir jos komplikacijų – smegenų insulto, miokardo infarkto, kojų gangrenos išsivystymo rizikos veiksnys. Hipertenzija yra vienas iš pagrindinių gyvenimo trumpėjimo veiksnių....

Apie 1 proc. pasaulio gyventojų vargina trofinės kojų opos, o tarp vyresnių nei 65 metai žmonių tokių yra iki 5 proc. Mūsų šalyje sergančių šia liga yra apie 8 tūkst. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad net 70–90 proc. atvejų jų atsiradimą lemia kraujagyslių ligos. Nepaisant to, kad yra įvairių modernių šiuolaikinių gydymo metodikų, trofinių opų gydymas vis dar išlieka brangus ir ilgai trunkantis procesas. Apie trofinių opų profilaktiką bei gydymą pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų kraujagyslių chirurgas dr. Linas VELIČKA....

Trumpalaikis, nors kartais ir smarkus, arterinio kraujo spaudimo (AKS) padidėjimas sunkaus fizinio darbo, nervinės įtampos, streso metu yra normalus vyksmas. Arterinė hipertenzija, kaip liga, diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, t.y. jei, kartotinai matuojant kraujospūdį, jis būna nuolat padidėjęs. AKS linkęs plačiai skirtis tiek tą pačią dieną, tiek ir skirtingomis dienomis. Todėl diagnozė turi remtis keliais kraujospūdžio matavimais, atliktais skirtingu metu. Apie tai, kaip kraujospūdis kinta, nuo ko tai priklauso ir kokie yra jo sekimo principai, konsultuoja Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų gydytoja kardiologė Jolita BADARIENĖ....

Genetiškai paveldimas venų išsiplėtimas kamuoja dažną moterį. Iki šios dienos išsiplėtusi vena buvo šalinama chirurginiu būdu, po to likdavo randas, moteris dar mėnesį būdavo nedarbinga, be to, būdavo atliekama vadinamoji visiška narkozė. „GK klinikoje“ jau kurį laiką taikomas pats moderniausias lazerinis venų varikozės gydymo būdas. Tai tikra revoliucija medicinos istorijoje. Jokių randų, jokio pooperacinio laikotarpio ir po to iš karto galite traukti namo. ...

Išties, prabėgus jaunystei, kaip dainuojama legendinio Vytauto Kernagio dainoje, verta ir kai kada net būtina susirūpinti savo širdimi. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, vadinamoji hipertenzija, paprastai pasirodo senstant. O ši klastinga liga gali sukelti daug problemų tiems, kurie nelinkę klausytis širdelės skleidžiamų signalų, kol jie netapo pavėluotu S.O.S.....

Vienos dažniausių lėtinių ligų arterinės hipertenzijos eigai, pasirodo, įtakos turi ne tik gyvenimo būdas, vartojami vaistai, kitos lėtinės ligos, bet ir metų ir paros laikas, savaitės dienos, oro temperatūra....

Venų varikozė (išsiplėtusios kojų venos) – tai dažniausia kojų venų liga, ji vargina iki 30 proc. gyventojų. Moterys serga dažniau nei vyrai – tam įtakos turi jų kūno sandara, hormonų disbalansas – ypač brendimo bei nėštumo metu, prasidėjus menopauzei. Artėjant vasarai, ši problema darosi vis aktualesnė, kadangi venų varikozės simptomai ypač sustiprėja šiltuoju metų laiku. ...

Pastarojo dešimtmečio tyrimai patvirtino, kad normalios arterinio kraujo spaudimo (AKS) įvairovės ir hipertenzijos negalima paaiškinti vien tik amžiaus, lyties, antsvorio įtaka, stresu ar netinkama mityba. Šiuo metu nustatyta, jog kraujospūdžio dydžiui turi reikšmės genai, reguliuojantys biologiškai veiklių medžiagų renino ir angiotenzino, adrenerginę sistemą bei natrio ir kalio koncentraciją kraujuje. Teigiama, kad daugiausia kraujospūdį reguliuojančių genų išsidėsto antroje, ketvirtoje bei aštuonioliktoje chromosomose. Apie rytinę arterinę hipertenziją kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologe Asta GRIGALIŪNIENE....

Varikozinėmis venomis vadinamos išsiplėtusios, vingiuotos venos, matomos po oda. Dažniausiai tai būdinga vyresnio amžiaus moterims, bet neretai viena kita varikozės pažeista vena pasirodo ir jauname amžiuje. Tuomet jos dažniausiai priimamoms kaip nemalonus kosmetinis defektas. Tačiau jo neužtenka pridengti ilgomis kelnėmis. Tai lyg ženklas, kad kojų venoms tampa per sunku susidoroti su savo svarbiu darbu – grąžinti kraują iš kojų aukštyn į širdį. Nekreipiant į tai dėmesio, galima ateityje susilaukti nemalonių komplikacijų: vis didesnio lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo, odos pakitimų, trofinių opų ar tromboflebito. Kita vertus, yra pakankamai galimybių pagelbėti savo kojoms....

Pasak prof. habil. dr. Donato VASILIAUSKO, gydytojo kardiologo, „Elite medicale“ klinikos vadovo, Amerikos kardiologų draugijos nario, Europos kardiologų asociacijos garbės nario, iš kiekvieno šimto žmonių 15-kos kraujospūdis per didelis. Net ketvirtadalis vyresnių kaip 40 metų Lietuvos žmonių miršta nuo ligų, dėl kurių kalta hipertenzija. Deja, ši liga kamuoja ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir jaunuolius. Būtent todėl kiekvienas turi mokėti atpažinti ligą ir laiku pradėti tinkamai gydyti....

Yra žinoma, kad visą parą kiekvieno žmogaus organizme vyksta nuolatiniai kitimai. Kinta kraujospūdis, hormonai, energijos kiekis, širdies susitraukimų dažnis ir t.t. Tai vadinama cirkadiniu ritmu. Yra žinoma, kad ir sergančiųjų krūtinės angina skausmo priepuoliai susiję su paros laiku. Nustatyta, kad krūtinės anginos priepuoliai dažniau būna rytinėmis valandomis, ką tik prabudus, kai žmogus keliasi po miego, prausiasi, rengiasi, pusryčiauja, išeina į šaltą orą… Įvertinus šią rytinių valandų riziką, galima gydyti daug veiksmingiau ir apsaugoti ligonius nuo cirkadinių kitimų pavojaus. ...

Lietuvoje maždaug milijono žmonių, t.y. kas trečio suaugusiojo, vyresnio nei 25 metų, kraujospūdis yra padidėjęs (didesnis nei 140/90 mmHg). Mūsų šalyje arterinės hipertenzijos paplitimas yra vienas iš didžiausių Europoje. Liga dažniau nustatoma vyresniems žmonėms. Didžiausia problema, kad maždaug pusė ligonių net nežino apie padidėjusį kraujospūdį, apie trečdalis žino, bet nesigydo. Tik pusė ligonių, kuriems skiriama vaistų, jų reguliariai vartoja, ir tik pusei iš gydomų ligonių pasiekiamas norimas rezultatas....

Apie padidėjusį kraujo spaudimą kalbama ir rašoma dažnai. Daugelis jau žino, kad normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. O ką daryti, jei jis didesnis? Ar galime padėti sau? Nedidelis kraujo spaudimo padidėjimas pradedamas gydyti gyvensenos keitimu ir rizikos veiksnių korekcija. Jų sureguliavimo dažnai gali ir pakakti....

Jau ne kartą minėta bei tiek fiziškai, tiek estetiškai nemaloni problema – išsiplėtusios kojų venos. Nuo jų kenčia tiek vyrai, tiek moterys, gana dažnai šiai ligai gydyti prireikia chirurgų. Tačiau prieš chirurgines operacijas žmones visada šiek tiek kamuoja baimė bei įvairūs klausimai ir neramumai. Šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje, padedami kraujagyslių chirurgo dr.Vaidoto ZABULIO, padėsime jums atsakyti į šiuos klausimus, bei, tikimės, nuraminti prieš operaciją....

Šis straipsnis ne apie meilę. Ir ne apie gražius dalykus. Čia bus rašoma apie ligą, kuri yra viena dažniausių ir nuo kurios kasmet pasaulyje miršta tiek žmonių, kiek gyvena Lietuvoje. O mūsų šalis yra viena iš lyderių Europoje pagal žmonių, sergančių šia liga, skaičių. Hipertenzija (arba padidėjęs kraujo spaudimas) – neįtikėtinai klastinga liga, kuri dažniausiai nustatoma visiškai atsitiktinai. Tačiau jos išvengti ir užbėgti jai už akių vis dėlto galima......

Hipertenzija, arba padidėjęs kraujo spaudimas, – dažniausia liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Hipertenzija (arterinis kraujo spaudimas daugiau kaip 140/90 mm Hg) yra susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujagyslių ir inkstų ligų rizika. Nepakankama padidėjusio spaudimo kontrolė – pagrindinė mirtingumo priežastis. Ankstyva kraujospūdžio korekcija sumažina kraujagyslinių komplikacijų skaičių. Apie tai papasakojo Medicinos diagnostikos centro, esančio V.Grybo g. Vilniuje, gydytoja kardiologė Vidmanta MILAŠIENĖ....

Kojų sunkumu, tinimu, išsiplėtusiomis kojų venomis (vadinamąja varikoze) skundžiasi apie 40 proc. žmonių. Šie simptomai atsiranda ne dėl kojų raumenų nuovargio, o sutrikus kojų venų kraujotakai. Kraujas užsistovi venose, sunkiau nuteka širdies link, todėl ir atsiranda kojų sunkumo jausmas, tinimas, pasimato išsipūtę poodinės venos. Simptomai dažniausiai išryškėja šiltuoju metų laiku ir ypač antrojoje darbo dienos pusėje. Kaip to išvengti, pataria UAB „Baltijos Amerikos Klinika“ Vilniuje bendrosios praktikos gydytojos Eglė MERKELIENĖ ir Indrė KUKARĖNIENĖ....

Pasak Širdies chirurgijos centro kardiologės, habil. dr. Alicijos STORPIRŠTYTĖS-DRANENKIENĖS, arterinė hipertenzija yra sena kaip žmonija. Tai viena dažniausių ligų, nuo kurios niekas nėra apsaugotas. Nors barzdaskučiai ir bandė pagydyti arterinę hipertenziją bei smegenų kraujotakos sutrikimus nuleisdami kraują dar prieš šimtus metų, tačiau iki šių dienų nėra sukurta gydymo būdo, leidžiančio visam laikui atsikratyti arterinės hipertenzijos. Didelę darbo patirtį sukaupusią medikę klausiame, kada ir kaip hipertenzinę ligą gydyti, kaip sergančiuosius veikia karšti vasaros orai ir kaip nuo to poveikio apsisaugoti....

Pagyvenęs vyras, patyręs infarktą, visiškai nieko nestebina ir neverčia pasimetus traukyti pečiais. O jaunos 30–40 metų amžiaus moterys, kurioms nustatoma tokia pati diagnozė, dažniausiai priverčia ne tik susimąstyti, bet dar ir ligos istoriją pavartyti, tikintis atrasti neteisingai įvardintą ligos diagnozę. Deja... Šiandien ši diagnozė vis dažniu įrašoma į jaunų moterų ligų istorijas ir gyvenimą. Apie priežastis ir pasekmes skaitykite žemiau....

Nenumaldomai artėjant vasaros sezonui, vis dažniau susimąstome apie atostogas, keliones, pramogas gamtoje ir poilsį prie ežero ar pajūryje. Tačiau šiltasis metų laikas ne visuomet susijęs tik su maloniais potyriais. Neretam šiuo atostogų periodu paūmėja išsiplėtusių kojų venų sukeliamos problemos. Kojos darosi sunkios, jaučiate nuovargį, deginimą, skausmą blauzdų srityje. Šie simptomai paaštrėja vakarop ir praeina pailsėjus. Tuo tarpu moterims ramybės neduoda ir išryškėjęs venų tinklelis....

Dar nei vienas mokslininkas nesugebėjo sukurti prietaiso, savo sudėtingumu prilygstančio širdžiai. Tai ne tik organas, kuriame „gyvena meilė”, bet ir pompa, po visą organizmą išnešiojanti kraujyje ištirpusį deguonį. Kaip ir patys tobuliausi prietaisai, taip ir širdis kartais „lūžta“. Bet kokie širdies darbo nesklandumai gali kainuoti brangiai – ne tik išgąstį, skausmo ašaras, bet ir gyvybę. Apie tai, kaip atpažinti miokardo infarktą, jį įveikti ir išgyventi, kalbiname kardiologą dr. Vytautą GRINIŲ. ...

Lėtinis venų išsiplėtimas, arba varikozė, šiuo metu yra gana dažna liga. Kartais manoma, kad išsiplėtusios kojų venos – tik kosmetinis trūkumas. Tačiau, ligai progresuojant, gali atsirasti komplikacijų, jau ne tik kenkiančių kūno grožiui, bet ir keliančių nemažą pavojų sveikatai. Varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, dažnai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ši liga vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, susikaupia pernelyg daug kraujo bei išsiplečia paviršinės kojų venos....

Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas yra vienas didžiausių Europoje. Gydytojų teigimu, tinkamas gyvenimo būdas sergant šia liga gali ne tik sumažinti kraujospūdį bei riziką patirti komplikacijas, bet ir vaistų poreikį bei jų dozę. Plačiau apie gyvenimo būdą, sergant arterine hipertenzija konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....

Infarktas, insultas, staigi koronarinė mirtis – visa tai širdies ir kraujagyslių ligos, kurios mūsų dienomis yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Net trečdalis visų mirčių yra sukeltos būtent šių sutrikimų. Riziką susirgti minėtomis širdies ligomis labai padidina arterinė hipertenzija, arba kitaip – pakilęs kraujospūdis. Deja, net maždaug pusė arterine hipertenzija sergančių žmonių nežino apie savo ligą, dalis pacientų, net ir žinodami apie savo būklę, nesigydo, ir tik viena dalis žmonių tvarkingai rūpinasi savimi. Ir netgi ne visi žino, kad optimalus kraujospūdis kiekvienam turėtų būti 120/80 mmHg. Apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologe Jūrate KOJELIENE ...

Arterijų bei venų ligų diagnostika ir gydymas – tai angiologijos bei angiochirurgijos sritis. Siauresnė sritis, nagrinėjanti venų ligas, vadinama flebologija (mokslas apie venų ligas). Išsamiau apie venų ligas bei gydymo ir profilaktikos metodus pasakoja Pasaulio kraujagyslių chirurgų draugijos Europos padalinio narys bei Baltijos šalių, Lenkijos ir Lietuvos flebologų draugijos narys Kauno medicinos universiteto Bendrosios chirurgijos klinikos docentas dr. Eduardas Antanas KELBAUSKAS....

Apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą rašėme ne kartą, ir ne šiaip sau. Ši liga yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų – insulto, širdies nepakankamumo, miokardo infarkto – rizikos veiksnys. Tad akivaizdu, kad, norint jų išvengti, pirmiausia reikia gydyti hipertenziją. Tam yra įvairiausių priemonių – nuo tinkamos gyvensenos iki pačių naujausių vaistų. Gerai, kad Lietuvos ligoniai turi galimybę būti gydomi tokiais pat pažangiais metodais, kaip ir visame pasaulyje. Blogiau, kad egzistuoja įvairių trukdžių, norint, kad būtų paskirtas gydymas kai kuriais iš jų. Pavyzdžiui, Lietuvoje daugumą palyginti neseniai atsiradusių vaistų nuo širdies ligų – sartanų (olmesartano, kandesartano ir kt.), kurie šiuo metu jau ir kompensuojami, paskirti gali tik gydytojai kardiologai. Bendrosios praktikos gydytojai to padaryti negali, netgi tęsdami specialisto paskirtą gydymą. Žinant, kad jų konsultacijų tenka laukti ilgai, akivaizdu, kad tai sukelia papildomų problemų ligoniams....

Žmogui, sergančiam venų varikoze, geriausia kreiptis į atitinkamos srities specialistus, jie parinks tinkamiausius gydymo būdus. Tačiau galima būtų pasinaudoti keliais patarimais, kurie yra saugūs ir naudingi kiekvienam. Svarbiausias patarimas – judėti jums priimtina forma kasdien....

Dėl veninės kraujotakos sulėtėjimo kojose ir mikrocirkuliacijos sutrikimo venų sienelių ir vožtuvų pažeidimo, vystosi venų varikozė. Ja serga 30–40 proc. darbingo amžiaus ir apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Liga dažniau paūmėja šiltuoju metų laiku, ypač atostogų laikotarpiu, kai žmonės daug keliauja ir ilgą laiką būna nepatogioje padėtyje, kai sutrikdoma kojų kraujo apytaka. Apie šios ligos priežastis, gydymo principus ir profilaktiką kalbamės su Kauno apskrities ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytoju Arvydu MAGALENKA....

Tęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS. ...

Pradinėse venų išsiplėtimo stadijose didelių pakitimų nebūna, todėl dauguma žmonių neskuba kreiptis į gydytojus. Iš tikrųjų reikėtų neatidėliojant imtis profilaktikos priemonių, kurios dar galėtų labai padėti - tai judėjimas, aktyvūs specialūs pratimai, gydomoji gimnastika - kineziterapija. Specialiai parinkti pratimai gerina kraujo apytaką, stiprina širdies raumenį, aktyvina širdies darbą ir deguonies apykaitą audiniuose, teigiamai veikia kraujagysles....

Varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, žmonių dar vadinamas išsiplėtusiomis venomis, šiuo metu yra gan dažna liga. Kai kas mano, kad odos paviršiuje išsišokusios it virvės gyslos - vien kosmetinis trūkumas. Nesuklyskite. Ligai progresuojant, gali atsirasti komplikacijų, ne tik kenkiančių kūno grožiui, bet ir keliančių nemenką pavojų sveikatai. Varikozė dabar sėkmingai gydoma operuojant venas. Po operacijos gali netgi nelikti randų....

Venos yra kraujagyslės, kuriomis kraujas iš organų ir audinių grįžta į širdį. Venose kraujo spaudimas yra mažas, kraujas teka lėtai, o sienelės struktūroje elastinių elementų yra daug mažiau negu arterijose. Tam, kad kraujas tekėtų viena kryptimi, daugelio venų sienelės vidiniame paviršiuje yra vožtuvai, sulaikantys sunkio jėgos veikiamo kraujo tekėjimą priešinga kryptimi. Dažniausiai pasitaikanti venų liga - varikozė yra labai susijusi su padidėjusiu ortostatiniu kraujo spaudimu ir venų vožtuvų nesandarumu. Dėl to ji dažniausiai paliečia abiejų kojų venas. Įvairaus sunkumo liga diagnozuojama iki 15 proc. įvairių šalių gyventojų. Manoma, kad polinkis sirgti venų varikoze yra genetiškai paveldimas dėl įgimto jungiamojo audinio silpnumo. Prisidėjus papildomiems neigiamiems veiksniams, vystosi kojų venų varikozė. Neigiami veiksniai yra: ilgas stovimas ar sėdimas darbas, aukštas ūgis, nutukimas, sunkus fizinis darbas (ir sportas) pasilenkus, taip pat darbas karštyje ir ten, kur yra vibracija, netinkama avalynė, moteriška lytis, vidurių užkietėjimas. Moterims reikšmingi hormonų pusiausvyros pokyčių periodai bręstant, menopauzės metu, o ypač - nėštumo metu, nes auganti gimda spaudžia mažojo dubens venas ir kraujui sunkiau nutekėti. Todėl moterys šia liga serga maždaug 6 kartus dažniau. Kojų venų varikozę skatina ir alkoholiniai gėrimai, nes juos vartojant išsiplečia mažojo dubens ir kojų kraujagyslės, priteka daugiau kraujo ir kojos pasunkėja....