Atkaklaus somatoforminio skausmo sutrikimas (F 45.4). Skausminis sutrikimas (DSM-IV)

Pagrindinis sutrikimo požymis – nuolatinis, stiprus skausmas, kurio nepavyksta paaiškinti fiziologinėmis ar somatinėmis priežastimis.

Skausminis sutrikimas DSM-IV klasifikacijoje yra tiksliau apibrėžtas negu DSM-III-R klasifikacijoje, kurioje šis sutrikimas vadintas „somatoforminiu skausmo sutrikimu“.

Skausminio sutrikimo diagnostikos kriterijai

  • Nusiskundimas gana stipriu vienos ar kelių anatominių kūno vietų skausmu, atkreipiančiu dėmesį.
  • Skausmas sutrikdo socialines funkcijas, darbingumą ir kitas svarbias veiklos sritis.

  • Skausmo pradžia, ūmumas, paūmėjimai ir eiga dažnai priklauso nuo psichologinių veiksnių.

  • Simptomai nėra pateikiami tikslingai ar dirbtinai (kaip būna simuliacijos ar dirbtinio sutrikimo atveju).

    • Skausmas nekyla dėl nuotaikos, nerimo ar psichozinės būsenos, neatitinka dispareunijos diagnostikos kriterijų.

    Sutrikimo variantai:

    • Skausminis sutrikimas, sukeltas psichologinių veiksnių:
    - ūminis – iki 6 mėnesių;
    - lėtinis – ilgiau kaip 6 mėnesius.

    • Skausminis sutrikimas, sukeltas psichologinių veiksnių ir somatinės būklės:
    - ūminis – iki 6 mėnesių;
    - lėtinis – ilgiau kaip 6 mėnesius.

Skausminio sutrikimo klinikai būdingas bendras negalavimas, pakitusi veikla ir funkcijos, netinkamas vaistų vartojimas, vaistų reikalavimas iš gydytojų, emocinis priklausomumas, demoralizacija, depresija, nereikalingos medicininės išlaidos. Įvairių autorių duomenimis, mažiausiai pusei pacientų lėtinio skausmo sutrikimas būna kartu su depresija. Apie šio sutrikimo eigą mažai žinoma, neretos jatrogenija, priklausomybė nuo narkotikų, benzodiazepinų, kartais atliekamos nereikalingos chirurginės intervencijos. Prognozė blogesnė, jei sutrikimas ilgai negydytas, kartu yra somatizacija, nuo gydymo pradžios pacientas neturi darbo, jam skiriama parama. Skausminis sutrikimas skirtinas nuo lėtinio skausmo sindromo, kitų somatoforminių sutrikimų, depresijų, nerimo sutrikimų, adaptacijos sutrikimų, psichozių, dirbtinio sutrikimo ir simuliacijos.

Diagnostikos ir gydymo principai

• Atlikti išsamų somatinį tyrimą.
• Surinkti išsamią skausmo anamnezę, išsiaiškinti skausmo dažnumą, trukmę ir jį stiprinančius ar slopinančius veiksnius.
• Įvertinti, ar paciento simptomai būdingi depresijai, nerimo sutrikimams, psichozei, asmenybės sutrikimams, simuliacijai, vaistų ieškojimui. Įvertinti, ar nėra savižudybės pavojaus, nes lėtinis skausmas yra jos rizikos faktorius.
• Įvertinus taikyti reabilitacijos priemones. Paaiškinti pacientui neurofiziologinį skausmo mechanizmą, kaip jis gali būti streso šaltinis, veikti elgseną.

• Pacientui, kuriam yra lėtinis skausmas, reikia sudaryti gydymo programą, kuri apima ir psichiatrinį gydymą, individualią ir grupinę terapiją, reabilitaciją. Tai padeda išvengti konfliktų su pacientu, frustracijos.

• Naudinga kognityvioji terapija. Liaudies išmintis sako: „Jei galvoji apie skausmą, jis padvigubės“. Pacientas turi mokytis atitraukti dėmesį nuo skausmo relaksacija, vaizduote ir kitais būdais.

• Trumpalaikė į problemų sprendimą orientuota palaikomoji psichoterapija padeda sustiprinti paciento ego ir išvengti konfliktų bei nerimo.

• Naudinga šeimos terapija. Šeima dažnai padeda susidaryti liguistam paciento elgesiui.

Šeimos terapijos esmė – mokyti šeimos narius įžvelgti paciento pozityvų elgesį ir ignoruoti negatyvų.

• Gali padėti grupinė terapija, kurios metu pa- cientai mokomi imtis atsakomybės už gydymą, padėti kitiems.

• Jei tinka, skirtina fizioterapija.
• Atliekamas masažas, akupunktūra, transkutaninė nervinė stimuliacija.
• Naudojami grįžtamojo ryšio ir relaksacijos būdai.

Somatoforminių sutrikimų gydymo taktika

Pacientai, kuriems yra somatoforminių sutrikimų, yra „sunkūs“ gydytojams, nes juos nelengva gydyti. Gydytojai jais nusivilia, susierzina, o pacientai pradeda ieškoti „tikro daktaro“. Nustatyta, kad jie medicininėms reikmėms išleidžia 6–14 kartų daugiau negu kontroliniai pacientai. Neretai psichologinis somatoforminių sutrikimų gydymas būna neefektyvus. Pacientams, kurie nepagrįstai yra susirūpinę somatiniais negalavimais, taikomi įvairūs gydymo būdai. Siūloma reguliariai lankytis pas tą patį gydytoją, taikyti kognityviąją-biheviorinę terapiją ir kt. Pacientų būklė pagerėja ir išlaidų gydymui sumažėja naudojant gana paprastas priemones: 1) paciento paprašoma reguliariai, kas 4–6 savaites, apsilankyti pas gydytoją (vengti nurodymo „kreiptis prireikus“); 2) per kiekvieną apsilankymą atlikti trumpą somatinį tyrimą; 3) pabrėžti somatinio tyrimo rezultatų svarbą, lyginant su paciento nusiskundimais; 4) tik esant pagrįstoms indikacijoms, atlikti procedūras ir gydyti stacionare; 5) pacientui padėti suvokti, kad simptomai kyla pasąmonėje; 6) netvirtinti, kad „dėl visko kalti nervai“.

Toliau pateikiama Barsky siūloma somatoforminių sutrikimų gydymo taktika (Daubaras G. „Psichiatrija somatinėse gydymo įstaigose“, 2004).

• Priežiūra, o ne gydymas
Nemėginkite visiškai pašalinti simptomų. Sutelkite dėmesį į paciento funkcijas ir gebėjimą toleruoti jutimus.

• Diagnostikos ir gydymo konservatyvumas

Prieš skirdami tyrimus, peržiūrėkite visą medicininę paciento dokumentaciją. Pagrįstai paaiškinkite, kodėl nebūtini paciento prašomi tyrimai. Nurodykite, kaip dažnai pacientui lankytis pas gydytoją, ir atlikite reikiamus tyrimus. Nekeiskite nustatyto apsilankymų dažnio. Laikykitės nuomonės, kad reikia skirti paprastus vaistus.

  • Distreso patvirtinimas
    Neneikite esamų simptomų, o juos pripažinkite.
    Su pacientu kalbėkite ne vien apie simptomus.
    Aptarkite socialinę anamnezę.

  • Supažindinimas su diagnoze
    Pabrėžkite funkcijos sutrikimus, o ne patologinius struktūrinius organų pokyčius. Pateikite pavyzdžių, paaiškinančių padidėjusį jautrumą.
    Atsargiai nuraminkite pacientą.

  • Psichiatro konsultacija
    Nustatykite kartu esantį psichikos sutrikimą.
    Pasiūlykite jo gydymą vaistais.
    Taikykite psichoterapiją.

  • Kognityvioji-biheviorinė terapija. Gerinkite gebėjimą įveikti jutimus.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Skaitomiausi straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai