){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vos įžengus į Lietuvos Dž.Parkinsono draugijos pirmininko, buvusio Kauno medicinos universiteto dėstytojo, docento Vytauto MILDAŽIO butą, žvilgsnį pirmiausia patraukia masyvus rašomasis stalas. Ant jo - per pusę perlenktas standus popieriaus lapas, iš tolo krentantis akis. Jame esantys įrašai įsakmiai perspėja, kurią valandą kokį vaistą būtina gerti. Žvilgsniui perbėgus nuorodų virtine, supranti, kad ši atmintinė - visagalė. Mat rikiuoja visą docento gyvenimą...
Tačiau ponas Vytautas, nepaisydamas Parkinsono ligos (serga 15 metų), jau seniai prisitaikė prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių ir išmoko prasmingai gyventi. Jis uoliai seka medicininę mokslinę periodiką - domisi Parkinsono ligos gydymo naujovėmis ir visą savo energiją skiria draugijos veiklai.
Docentas tik 1999 m. nustojo dėstyti Kauno medicinos universiteto studentams, nors Parkinsono ligos “kaprizus” kenčia jau seniai. Drebančios rankos ar kojos, stingesio kaustomas kūnas, sutrikusi pusiausvyra, pakitusi rašysena - neįskaitomos raidės ir t.t. - su visomis šiomis bėdomis docentas Vytautas yra apsipratęs... Tai - neišvengiama jo gyvenimo būtinybė.
“Nusistačiau, kad Parkinsono liga yra neatskiriamas mano įnamis, - aiškina docentas V.Mildažis. - Kaip ir blusa, neatskiriama nuo katės...
Dar Hipokratas yra pasakęs: jeigu pacientas ir gydytojas susivienys, abu kovos su liga, ją galima įveikti. Jei - ne, stebuklų nebūna... Vadinasi, privalu su liga galynėtis (žinoma, protingai)!”.
Docentas pabrėžia, kad daug kas priklauso nuo žmogaus charakterio, optimistinio “užtaiso”. Be to, nėra pasaulyje dviejų žmonių, kurie Parkinsono liga sirgtų vienodai. Kad ir po pačiomis skirtingiausiomis kaukėmis ši liga besislapstytų, vis vien ji - ta pati panelė, tik vis kita suknele...
Pasak V.Mildažio, pirmieji penkeri ligos metai - tai “aukso amžius”. Mat levodopos preparatai padeda “valdyti” ligą. Žinoma, privalu laikytis griežto paros režimo, tvarkingai gerti vaistus (reikalingos 8 valandos gero miego!) ir pan. Vėliau šis “medaus mėnuo” baigiasi, nes levodopos nebeužtenka. Prireikia dar ir kitų vaistų.
Progresuojant ligai, atsiranda sudėtingų gydymosi niuansų. Pavyzdžiui, ir jauna, ir sena šeimininkė žino, kokių produktų reikia mišrainei, tačiau kiekvienos šeimininkės mišrainė, nors produktai tie patys, skirtingo skonio. Viską lemia proporcijos, prieskonių įvairovė ir t.t. Taigi optimaliai parinkti ir idealiai parinkti vaistus - sudėtingas dalykas. Kombinuotas Parkinsono ligos gydymas vėlesnėse stadijose - tai tikras “aukštasis pilotažas”!
Docentui Vytautui ežere pirmąkart teko patirti ir labai nemalonią akinezijos (nejudrumo) būseną. “Vėjelis neša valtį kur nori, - prisimena gydytojas. - O tu esi visiškai bejėgis, nes negali pajudėti. Apie kokią žvejybą gali eiti kalba? Gamta įdomi tol, kol ją gali nugalėti...”.
Pradėjus vartyti gydytojo šeimyninį albumą, iš nuotraukų į kambarį įsiveržia margas gyvenimas: jaunų studentų šypsenos, auditorijų rimtis, žemuogėmis pakvipusi vasara, kaimo sodybos jaukus ramumas, ežero drėgme dar spindinčios lydekaitės - solidus žvejybos laimikis. Ir, žinoma, šilti V.Mildažio artimųjų veidai...
Ant plataus, tvirto stalo viskam užtenka vietos: albumams, studentų dovanotiems suvenyrams, knygoms... Netgi Dž.Parkinsono draugijos dokumentai kukliai įsispraudžia kairiajame stalo kamputyje. Ir staiga šis įvairiaspalvis gyvenimas, išsivadavęs iš popierinės nelaisvės, ima žėrėti. Žėri taip, jog supranti, kodėl dar ir dabar buvę studentai tebesiunčia laiškus docentui ir dalijasi su juo savosiomis mintimis. O Dž.Parkinsono draugijos nariai nesidrovi bet kuriuo metu trukdyti savojo pirmininko...
Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojas Stanislovas PUODŽIUS pasitiko jau laukdamas ties savo kabinetu. Santūriai šypsodamasis, pakvietė užeiti į vidų. Devinta valanda ryto jam - pats geriausias laikas pokalbiui. Vėliau, po vidurdienio, sunkoka bendrauti. Mat tada, neatsižvelgdama į nieką, vis akiplėšiškiau į gydytojo gyvenimą ima brautis Parkinsono liga. Ir užsikertanti kalba dar nėra pats nemaloniausias dalykas, trukdantis bendrauti...
Gydytojas Parkinsono liga serga jau 10 metų ir yra giliai įsitikinęs, kad ši liga - tai Viešpaties Dievo skirtasis išmėginimas. “Esu užsidaręs, - prasitaria jis. - Tikras vienišius. Nedalyvauju Dž.Parkinsono draugijos veikloje - nebendrauju su šia liga sergančiais žmonėmis. Tai nėra gerai, tačiau esu per daug trapus: pamatęs priepuolio ištiktą, drebulio kamuojamą nelaimingąjį, ir pats imu kretėti...”.
Gydytojas Stanislovas Puodžius atskleidžia slaptąją svajonę - troškimą viešai pasidalyti savo patirtimi. Jei turėtų galimybių, išleistų patarimų knygelę, kaip gyventi sergant Parkinsono liga. Juk jo ligos “stažas” - ištisas dešimtmetis.
Gydytojas po skaudžios žinios (“Jūs sergate Parkinsono liga!”) visus metus nepajėgė atsitiesti. Kamuodavo depresija, ateities baimė (“Kam dabar būsiu reikalingas?”; “Teks darbą mesti”). Ir gyvenimą - kaip tą niūrų rudenį - nudažydavo tamsi spalva...
Tačiau dvasingas gilinimasis į save ir katalikybės gelmė padėjo nepalūžti. Beje, yra dar viena versmė, dovanojanti stiprybės. Tai - mankštinimasis. Nuo trylikos metų jis žaidė lauko tenisą ir aistringai garbino šią sporto šaką. Sportinis įkarštis iki šiol rusena. Todėl po pietų, kai pasidaro sunku judėti, prasideda kova su savimi. Geriausias ginklas kovojant su kūną stingdančiu nejudrumu - mankšta.
Prie gydytojo gyvenimo negailestingai prisilietė ne tik liga, bet ir skaudi netektis. Prieš ketverius metus nuo vėžio mirė dukra. Užgeso jaunos, 29-erių metų moters gyvybė... Ši nelaimė dar labiau pakirto sveikatą.
Tačiau visagalis laikas šiek tiek apmalšino skausmą. Jėgų suteikia šeima, susikūrusi po antrosios santuokos - žmona ir jau studentas sūnus. Anot gydytojo, artimiesiems su juo daug sunkiau gyventi negu jam su savąja liga taikytis. “Namiškiai priversti kiekvieną dieną mano negalią stebėti, su ja “draugauti”, - liūdnai konstatuoja Stanislovas.
Gydytojas prisimena, kaip prieš dvejus su puse metų žmona jį vartė lovoje ir nuogąstavo. Mat jis 37 paras badavo (tiesa, pasitaręs su šios srities specialiste K.Vaištariene!). Į badavimo pabaigą taip nusilpo, kad nebepajėgė pajudėti ir apsiversti lovoje. Namiškiams buvo baisu - 183 cm ūgio vyras tesvėrė tik 54 kg (!). Laimei, badavimo kursas pasiteisino. Po badavimo vaistų dozes buvo galima sumažinti - tai padėjo atsitiesti.
Iki vidurdienio (po pietų nebepadeda nė vienas medikamentas!) gydytojas Stanislovas dirba (ketvirčiu etato). Ir visiškai nesvarbu, kad jis nebepajėgia priimti gimdymų ar operuoti. Gydytojas jau aštunti metai reikalingas Krikščioniškiesiems gimdymo namams savo giliomis profesinėmis žiniomis ir vertingais patarimais. Praktinio darbo derinimas su moksliniu mokomuoju praeityje (18 metų - skyriaus vedėjas Kauno akademinėse klinikose, 3 metai - Klinikų direktoriaus pavaduotojas akušerijos ir ginekologijos reikalams, dar 3 metai - Kauno medicinos instituto ginekologijos katedros vedėjas) - juk tai neišsenkanti patirties versmė. Ja gydytojas mielai dalijasi su kiekvienu kolega.
Nėra tokios lemties, kuri pajėgtų iš gyvenimo pavogti viską. Gražios akimirkos niekur nedingsta. Jos - mūsų dabartis...
***
Mūsų šalies žmonės, sergantys Parkinsono liga, 1997 metais balandžio mėnesį susibūrė į Lietuvos Dž.Parkinsono draugiją (LPD), įsikūrusią prie Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos (Kaunas, Eivenių g. 2). Draugijos pirmininkas - buvęs ilgametis Kauno medicinos universiteto dėstytojas, docentas Vytautas Mildažis. Jo, kitų draugijos tarybos narių bei gydytojų neurologų pastangomis Lietuvos Dž.Parkinsono draugija tapo Europos Parkinsono ligos asociacijos nare.
Draugijos tikslas - padėti sergantiesiems geriau apsiginti nuo negandos, supažindinti su ligos gydymo subtilumais ir naujovėmis. Net ir šia liga sergant įmanoma prasmingai gyventi - tereikia išmokti pakeisti savo požiūrį į kai kuriuos dalykus. Būtina mokytis priimti su liga susijusius nepatogumus ir... susitaikyti su savo lemtimi.
Beje, draugijos tikslas - ne tik švietimas. Draugija ėmėsi leidybos, konferencijų organizavimo veiklos. Remiant farmacijos firmų (“Merck Sharp & Dohme”, “Orion Pharma”,”Roche” ir kt.) atstovybėms Lietuvoje, dienos šviesą jau išvydo ne vienas lankstinukas, bukletas, knygelė; buvo organizuotas Parkinsono dienos minėjimas, nemažai konferencijų.
Šiuo metu draugija sulaukė ir daugiau rėmėjų - draugiją remia farmacijos kompanija “Pharmacia”, padedanti ligoniams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti naujausių vaistų.
Balandžio 11-ąją visas pasaulis mini sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Prieš metus ši diena draugijos nariams buvo itin džiaugsminga. Įvairios farmacijos firmos į Kauną nemokamai suvežė Parkinsono liga sergančius žmones. Vyko ir tarptautinė konferencija, organizuota Vilniuje.
Parkinsono draugijos nariai gali džiaugtis jiems nemokamai išdalytais leidiniais. Itin vertinga praktiškų patarimų knygelė “Kaip gyventi susirgus Parkinsono liga”, kurios autorius - vyriausias šalies neurologas, docentas Valmantas Budrys. Taip pat kineziterapeuto G.I.Kozlovo leidinys “Pratimų kompleksas sergantiesiems Parkinsono liga”.
Draugijos iniciatyva prie Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos Konsultacinės poliklinikos yra įsteigtas specializuotas Parkinsono ligos kabinetas. Jis konsultuoja pacientus iš visos Lietuvos. Užsiregistruoti galima iš anksto telefonu: (8 27) 79 98 49. Atvažiuojant reikia turėti rajono neurologo arba šeimos gydytojo siuntimą, pasą, invalidumo pažymėjimą arba pensininko knygelę. Pacientai priimami kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį trečiadienį.
Dirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauRaumenų skausmas - vienas iš dažniausių pacientų skundų, dėl kurių kreipiamasi į bendrosios praktikos gydytojus. Paprastai raumenų skausmas nėra pavojingas ir praeina arba savaime, arba gydant jį nesudėtingomis priemonėmis. Šiandien pamėginsime atsakyti į du klausimus: dėl kokių dažniausių priežasčių kamuoja raumenų skausmas? Kokie trys būdai padeda raumenų skausmą gydyti tiesiog namuose? ...
Skaityti daugiauKiekvienų metų gegužės 30 dieną minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Ir nors tai dažniausia jaunų žmonių neįgalumo priežastis, toli gražu ne visi žino, kas tai per liga. Trumpai tariant, išsėtinė sklerozė – tai lėtinė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis bei regos nervus. ...
Skaityti daugiauVis pasikartojantis galvos skausmas gali pranešti apie kur kas rimtesnę problemą – migreną. Vis dėlto dažnas pacientas apie varginančius galvos skausmus net nesusimąsto ir skuba gerti vaistų nuo skausmo. Deja, bet toks piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Ar kada teko girdėti apie medikamentinį galvos skausmą? O ar žinote, kokie simptomai pasireiškia migrenos priepuolio metu? Galbūt ir Jums jau reikėtų labiau įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, ar šis „paprastas“ galvos skausmas nėra vienas iš migrenos simptomų. ...
Skaityti daugiauAr žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...
Skaityti daugiauSenatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...
Skaityti daugiauMigrena nėra paprastas galvos skausmas, kaip daug kas mano, mat priepuolio metu pasireiškia ne tik jis. Manoma, kad vien Lietuvoje migrena serga iki 12 procentų gyventojų, o visame pasaulyje jos paplitimas siekia apie 10 proc. Migrena nėra vien tik sveikatos problema – dažnai pasikartojantys ir varginantys priepuoliai gali prastinti asmens emocinę sveikatą ir mažinti jo darbingumą. Pavyzdžiui, mažiausiai du migrena sergantys asmenys iš trijų priepuolio metu yra mažiau darbingi, o maždaug vienas asmuo iš trijų – iš viso nedarbingas. Taigi migrena yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė ir ekonominė problema, kurią reikėtų spręsti. Vis dėlto pirmiausiai reikėtų pakeisti daugelio požiūrį į šią ligą – tai nėra „ponų liga“, o migrenos priepuolio metu skausmai kartais būna tokie stiprūs, kad gali net aptemti sąmonė. ...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...
Skaityti daugiauŠiltasis metų laikas daugybei žmonių teikia džiaugsmą ir didina norą vėl daugiau laiko praleisti gamtoje. Jei žiemą būdinga didesnė rizika nušalti, o vasarą – nudegti saulėje, tai reikėtų nepamiršti ir dar vieno itin svarbaus pavojaus – erkių. Jos tik ir laukia, kol galės surasti kokią nors kūno vietą, kurioje galėtų išbūti tol, kol pakankamai pasisotins ir išliks nepastebėtos. Tarkime, vien per 2019 metų pirmąją pusę Lietuvoje užregistruota apie 100 susirgimų erkiniu encefalitu, kai 2018 metais šių susirgimų atvejų skaičius buvo beveik per pusę mažesnis. Tuo tarpu Laimo ligos sergamumas per pirmąsias 2018 ir 2019 metų puses išliko labai panašus ir siekė 550-600 atvejų. Vis dėlto ir Laimo ligos atvejų nuolat daugėja. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauGera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauPaula Nur (Noor) Jacobs – Didžiosios Britanijos psichoterapeutė, praktikuojanti privačiai ir dirbanti Penny Brohn Vėžio slaugos klinikoje (buv. Bristolio vėžio klinika). Ji taip pat vadovauja Sufijų centrui Jungtinėje Karalystėje ir veda meditacinius grupinius bei individualius užsiėmimus – atsiskyrimus (angl. retreat) įvairiose pasaulio šalyse. Domėtis gydymu Paula pradėjo dar būdama vaikas, kai jos motina susirgo išsėtine skleroze. Matydama, kaip liga paveikia tiek sergantįjį, tiek šeimą, ji savo dėmesį nukreipė į žmogaus asmeninio bei dvasinio tobulėjimo skatinimą. Spalio mėnesį p. Nur Jacobs atvyks į Lietuvą, tad šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje – išskirtinis interviu su šia moterimi. ...
Skaityti daugiauInsultas – ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis kalbos, jutimo, judesių, jėgos nusilpimo simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas. Ši liga atsiranda dėl užsikimšusių ar plyšusių galvos smegenų kraujagyslių. Užsikimšimą sukelia kraujagyslių trombozė, embolija, spazmas ar sumažėjusi atskirų smegenų sričių kraujotaka. ...
Skaityti daugiauParkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje "Esė apie drebantįjį paralyžių" ("Essay on shaking palsy") aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. ...
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauMaždaug 10-15 proc. žmonių kenčia nuo migrenos. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, ypač 35-40 metų amžiaus. Moterys kenčia nuo migreninių galvos skausmų 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Didelis darbingų žmonių sergamumas, prarastos darbingos dienos, priverstinis gyvenimo būdo pakeitimas - visa tai verčia ieškoti efektyvių migrenos gydymo metodų....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiaumigrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių...
Skaityti daugiauŠiandien mes galime džiaugtis ilgesne gyvenimo trukme nei ankstesnės kartos. Tačiau vyresniame amžiuje žmogus neišvengiamai susiduria su didesne įvairių ligų rizika. Todėl nenuostabu, kad vienos dažniausiai su senatve susijusių baimių yra susirgti senatvine silpnaprotyste arba „likti gulėti ant patalo”. Iš tiesų vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja insulto, galinčio sutrikdyti žmogaus galimybę judėti, psichinę veiklą bei paskatinti senatvinės silpnaprotystės vystymąsi, rizika. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis bei dėmesio koncentracija, svaigstanti galva, sutrikęs miegas, gali smarkiai bloginti ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Juos taip pat gali ištikti insultas! Straipsnyje rasite patarimų, kaip išvengti senatvei būdingo pažintinių funkcijų pablogėjimo, kaip padėti sau ar savo artimui sušvelninti insulto pasekmes bei išvengti jo pasikartojimo....
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauMigrena yra viena iš dažniausių neurologinių ligų: ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų migrenos priepuoliams dar būdinga tai, kad jie dažnai susiję su menstruaciniu ciklu. Tokie priepuoliai gali būti sunkesni, ilgesni ir sunkiau gydomi nei su ciklu nesusiję tos pačios pacientės migrenos priepuoliai. Apie migreną kalbamės su Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės ir Širdies chirurgijos centro gydytoju neurologu Aleksandru KIRJAZOVU. ...
Skaityti daugiau
