Apibūdinimas ir patogenzė. Mitochondrinės riebalų rūgščių beta oksidacijos (RRO) defektai priklauso energijos deficitinio tipo metabolinėms ligoms. Tačiau šių ligų patogenezėje svarbi ir intoksikacija. Vykstant RRO gaminasi didelė dalis organizmui reikalingos energijos, ji svarbi organizmui prisitaikant prie badavimo ir pagreitėjusio katabolizmo sąlygų. Šiuo požiūriu riebalų rūgštys atlieka tris pagrindines funkcijas: 1) jos yra tiesioginis energijos šaltinis miokardo ir griaučių raumenų darbui; 2) RRO metu pasigaminę ketonai yra svarbus energijos šaltinis įvairiems audiniams, ypač smegenims, hipoglikemijos sąlygomis; 3) vykstant RRO pasigaminusi energija yra svarbi ureagenezės, gliukoneogenezės procesams ir organizmo homeostazei palaikyti. Kai yra įgimti RRO defektai, riebalų rūgštys badavimo ir pagreitėjusio katabolizmo sąlygomis nebeatlieka savo funkcijų, sutrinka energijos gamyba, kaupiasi toksinių metabolitų (ilgų grandinių acilkarnitinų), riebalų rūgštimis infiltruojasi nuo RRO priklausantys audiniai (miokardas, raumenys, kepenys). Daugumai įgimtų RRO defektų būdingi Reye sindromą imituojantys metabolinės dekompensacijos priepuoliai. Juos provokuoja badavimas, ilgos pertraukos tarp maitinimų, nakties miego pertrauka, nevalgymas esant skausmui (stomatitui) ir kitoms priežastims, vėmimas, interkurentinės infekcijos su karščiavimu, fizinis krūvis, fizinis, emocinis ir kitas metabolinis stresas.
Klinika. Dekompensacija pasireiškia kaip ūminė hepatoencefalopatija su hipoketonine hipoglikemija, hiperamonemija, hiperlaktacidemija, padidėjusiu aminotransferazių ir kreatinkinazės aktyvumu, hepatomegalija. Priepuolio metu encefalopatijai būdinga sutrikusi sąmonė – vangumas, besikaitaliojantis su dideliu dirglumu, letargija, greitai progresuojanti iki komos. Prasidėjus dekompensacijai, dažnai pasireiškia ūminė kardiomiopatija, miopatija, kurios vėliau gali tapti lėtinės. Ūminiai rabdomiolizės su mioglobinurija priepuoliai gali būti kita RRO defektų metabolinės dekompensacijos išraiška. Ūminiai dekompensacijos priepuoliai yra labai pavojingi gyvybei arba gali sukelti didelį neįgalumą. Šių ligonių genealoginei anamnezei būdingi staigios mirties atvejai. Nustatoma karnitino ciklo (karnitino transporto, I ir II palmitoiltransferazių, translokazės deficitai) ir beta oksidacijos spiralės (labai ilgų, ilgų, vidutinio ilgio ir trumpų grandžių acil-KoA dehidrogenazių bei hidroksiacil-KoA dehidrogenazių deficitai) defektų ir dauginis acil-KoA dehidrogenazių deficitas (II tipo gliutarinė acidurija). Tik II tipo gliutarinei acidurijai yra būdingi veido dizmorfizmo požymiai, smegenų anomalijos ir inkstų cistos. Kitų RRO defektų turintys ligoniai atrodo normaliai. Laikotarpiais tarp priepuolių gali nebūti jokių ligos klinikinių ar laboratorinių požymių.
Hipoketoninė hipoglikemija (praktiškai – hipoglikemija be ketonurijos) yra pagrindinis laboratorinis rodiklis, leidžiantis įtarti RRO defektą ligoniui, kuriam yra neaiškios kilmės metabolinė koma arba ciklinio vėmimo su progresuojančia letargija priepuoliai. Diagnozei nustatyti tiriamos karnitino ir acilkarnitinų koncentracijos kraujyje, dikarboksilinės organinės rūgštys šlapime (kraujo ir šlapimo tyrimams priepuolio metu reikia paimti iki pradedant gydyti lašinėmis infuzijomis). Diagnozė patvirtinama ištyrus deficitinio fermento aktyvumą fibroblastuose, nustačius būdingas genų mutacijas. Ūminiu periodu gydoma gliukozės intraveninėmis infuzijomis, gali prireikti ekstrakorporinės detoksikacijos (dializės, pakaitinės transfuzijos). Ilgalaikio gydymo priemonės yra mitybos režimas (nedaroma per ilgų pertraukų tarp maitinimų), dieta be riebalų, karnitinas (esant vidutinio ilgio ir trumpų grandžių acil-KoA defektui), specialus vidutinio ilgio grandžių riebalų rūgščių turintis aliejus (esant ilgų grandžių acil-KoA defektui). Tai yra ne- seniai atrastos ligos, išskyrus karnitino palmitoiltransferazės II deficitą, turinčios pasirodyti naujojoje tarptautinės statistinės ligų klasifikacijos redakcijoje. Manoma, kad jos nėra retos, tik neatpažįstamos.
Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.