Vargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauGera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauPaula Nur (Noor) Jacobs – Didžiosios Britanijos psichoterapeutė, praktikuojanti privačiai ir dirbanti Penny Brohn Vėžio slaugos klinikoje (buv. Bristolio vėžio klinika). Ji taip pat vadovauja Sufijų centrui Jungtinėje Karalystėje ir veda meditacinius grupinius bei individualius užsiėmimus – atsiskyrimus (angl. retreat) įvairiose pasaulio šalyse. Domėtis gydymu Paula pradėjo dar būdama vaikas, kai jos motina susirgo išsėtine skleroze. Matydama, kaip liga paveikia tiek sergantįjį, tiek šeimą, ji savo dėmesį nukreipė į žmogaus asmeninio bei dvasinio tobulėjimo skatinimą. Spalio mėnesį p. Nur Jacobs atvyks į Lietuvą, tad šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje – išskirtinis interviu su šia moterimi. ...
Skaityti daugiauInsultas – ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis kalbos, jutimo, judesių, jėgos nusilpimo simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas. Ši liga atsiranda dėl užsikimšusių ar plyšusių galvos smegenų kraujagyslių. Užsikimšimą sukelia kraujagyslių trombozė, embolija, spazmas ar sumažėjusi atskirų smegenų sričių kraujotaka. ...
Skaityti daugiauParkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje "Esė apie drebantįjį paralyžių" ("Essay on shaking palsy") aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. ...
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauMaždaug 10-15 proc. žmonių kenčia nuo migrenos. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, ypač 35-40 metų amžiaus. Moterys kenčia nuo migreninių galvos skausmų 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Didelis darbingų žmonių sergamumas, prarastos darbingos dienos, priverstinis gyvenimo būdo pakeitimas - visa tai verčia ieškoti efektyvių migrenos gydymo metodų....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiaumigrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių...
Skaityti daugiauŠiandien mes galime džiaugtis ilgesne gyvenimo trukme nei ankstesnės kartos. Tačiau vyresniame amžiuje žmogus neišvengiamai susiduria su didesne įvairių ligų rizika. Todėl nenuostabu, kad vienos dažniausiai su senatve susijusių baimių yra susirgti senatvine silpnaprotyste arba „likti gulėti ant patalo”. Iš tiesų vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja insulto, galinčio sutrikdyti žmogaus galimybę judėti, psichinę veiklą bei paskatinti senatvinės silpnaprotystės vystymąsi, rizika. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis bei dėmesio koncentracija, svaigstanti galva, sutrikęs miegas, gali smarkiai bloginti ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Juos taip pat gali ištikti insultas! Straipsnyje rasite patarimų, kaip išvengti senatvei būdingo pažintinių funkcijų pablogėjimo, kaip padėti sau ar savo artimui sušvelninti insulto pasekmes bei išvengti jo pasikartojimo....
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauMigrena yra viena iš dažniausių neurologinių ligų: ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų migrenos priepuoliams dar būdinga tai, kad jie dažnai susiję su menstruaciniu ciklu. Tokie priepuoliai gali būti sunkesni, ilgesni ir sunkiau gydomi nei su ciklu nesusiję tos pačios pacientės migrenos priepuoliai. Apie migreną kalbamės su Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės ir Širdies chirurgijos centro gydytoju neurologu Aleksandru KIRJAZOVU. ...
Skaityti daugiauGyd. Zita ALSEIKIENĖ Medicinos centras “Neuromeda” ...
Skaityti daugiauKonferencijoje dalyvavo ir maestro Donatas Katkus. Jis smulkiai papasakojo savo istoriją, kaip jis išgyveno insultą bei pabrėžė, kaip svarbu žinoti, ką tokiu atveju daryti. Pasak jo, insultas pagydomas, tik reikia žinoti, kaip elgtis jam ištikus. ...
Skaityti daugiauPrieš 195-erius metus Parkinsono pavardė nebuvo siejama su jokiais konkrečiais simptomais ar liga. 1817 m. Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas ir geologas, išspausdino „Esė apie drebantįjį paralyžių“ („Essay on Shaking Palsy“), kuriame aprašė pacientams būdingą ramybės ir pozos drebėjimą, sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. II pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą. ...
Skaityti daugiauKiekvienais metais balandžio 11-ąją Lietuva kartu su visu pasauliu mini Tarptautinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Mūsų šalyje šia liga serga apie 10 tūkst. žmonių. Tad ar reikia varginti likusiuosius žiniomis apie sunkią ir nepagydomą ligą, kuria jie galbūt niekada nesirgs? Lietuvos Parkinsono draugijos pirmininkės gydytojos neurologės dr. Vainetos Valeikienės teigimu, visuomenę šviesti būtina, nes tik tada žmonės žinos ligos simptomus, galės juos pastebėti, laiku kreipsis į medikus ir gaus tinkamą gydymą. Geriau ateiti ir ligos diagnozės neišgirsti negu neateiti ir apie diagnozę sužinoti būnant prikaustytam prie lovos....
Skaityti daugiauŠaltojo sezono metu rotavirusinė infekcija pasitaikančiu vis dažniau. Dėl jos pasaulyje per metus miršta apie 800 tūkst. žmonių, iš jų – apie 500 vaikų. 95 proc. pasaulio vaikų, nepaisant rasės, socialinės ar ekonominės padėties, perserga šia liga iki jiems sukanka penkeri. Lietuva šiuo atveju neatsilieka nuo pasaulio, nes kasmet dėl rotavirusinės infekcijos tūkstančiai vaikų gydomi ligoninėse, o dalis jų – netgi reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose....
Skaityti daugiauMigrena, kuriai būdingi besikartojantys stipraus galvos skausmo priepuoliai, dažniau serga moterys – aktyviai gyvenančios, daug dirbančios. Tai nereiškia, kad jų nebūna vyrams. Būna, tik kur kas rečiau. Daugeliui, bent kartą susidūrusiam su migreniniu skausmu, kurį dar lydi ir įvairūs neurologiniai, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimai, nereikia aiškinti, kaip tai vargina. Tad kaip padėti sau išgyventi priepuolius sergant migrena? O gal įmanoma jų išvengti ar bent suretinti? Pataria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto visuomenes sveikatos doktorantė gydytoja neurologė Alma Januškevičienė....
Skaityti daugiauInsultas – klastinga liga. Žiūrėk, žmogus žvalus, darbingas, o po kelių valandų – jau sunkus ligonis, negalintis pajudinti kojos ar rankos. Laiku susigriebus, neretai pavyksta žmogui padėti, ir jis išvengia sunkių komplikacijų. Tačiau dažnai lieka vienokių ar kitokių insulto pasekmių. Kaip gyventi po to, kaip sugrįžti į visavertį gyvenimą po reabilitacijos? Kuo ligonis gali padėti pats sau? Apie tai kalbamės su Kauno klinikų Neurologijos klinikos skyriaus vadove doc.dr. Diana Obelieniene ir Algimanto Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“ ergoterapeute Laima Šimalyte....
Skaityti daugiauParkinsono liga yra viena dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų. Jos simptomai – judesių lėtėjimas, kūno sustingimas ar drebulys. Po drebulę – ligos ir vilties išvengti sunkios negalios simbolį – Dž.Parkinsono draugijos iniciatyva pasodinta prie Lietuvos reabilitacijos ligoninių. Parkinsono liga gydoma chirurginiu būdu ir vaistais. Daliai pacientų vaistai ilgainiui nebepadeda. Kauno klinikose prieš metus pradėtas taikyti naujas chirurginis gydymo metodas elektrinė neurostimuliacija arba chirurginė neuromoduliacija. Tai pirmosios tokios operacijos Lietuvoje. Elektrodai ir impulsų generavimo sistema implantuojama į preciziškai nusitaikytą galvos smegenų sritį ir po raktikauliu. ...
Skaityti daugiauBalandis sergantiesiems Parkinsono liga (PL) išskirtinis – kasmet balandžio 11-ąją minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Tai metas, kai viešinamos sergančiųjų problemos, kai kalbama apie pirmųjų simptomų atpažinimo, ankstyvo gydymo, reabilitacijos svarbą. Šiųmetinės PL dienos akcentas – pažangus neurochirurginis gydymas....
Skaityti daugiau