Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Nervų sistemos ligos  » Gyvenimas sergant išsėtine skleroze

Gyvenimas sergant išsėtine skleroze

Apie 2,5 mln. žmonių visame pasaulyje serga išsėtine skleroze. Dažniausiai ji paprastai pasireiškia 20–40 metų moterims ir du kartus dažniau nei vyrams. Išsėtinė sklerozė – tai įvairi, bet visą gyvenimą trunkanti būsena, kurią sukelia galvos ir nugaros smegenyse atsirandantys pažeidimai ar randai. Liga reiškiasi labai įvairiai. Iš pradžių sukeldama nerimą, baimę, vėliau didesnę ar mažesnę negalią, pagaliau pyktį, sielvartą, depresiją. Ir tuomet iškyla klausimai: kaip gyventi toliau? kaip padėti sau? kaip įveikti negalią ar prisitaikyti prie jos?
 

Kalbėti, kad įveiktumėte baimę


Kiekviena problema pradedama spręsti, jei apie ją kalbama. Kalbėkite su savo gydytoju apie atsiradusius pojūčius, simptomus, abejones, baimę. Taip jūs surasite geriausią ir priimtiniausią būdą gyventi sirgdami šia liga. Dažnai baimė kyla dėl nežinios, dėl nepakankamos informacijos apie tuos pojūčius, kuriais prasideda ir vis kartojasi liga. Išsėtinė sklerozė reiškiasi skirtingais simptomais, jų trukmė ir stiprumas kinta laikui bėgant. Dažniausiai liga reiškiasi pablogėjimais, vadinamaisiais atkryčiais, ir po jų einančiais remisijos laikotarpiais. Pablogėjimo metu simptomai gali laikytis kelias dienas ar savaites, tada visiškai ar iš dalies praeiti.
Dažniausi simptomai, būdingi sergantiesiems išsėtine skleroze, yra: nuovargis, sustingimas, silpnumas, rankų ir kojų spazmiškumas, perštėjimas, skausmas, pusiausvyros ir koordinacijos pažeidimai, tirpimas, šlapinimosi, tuštinimosi ir seksualiniai sutrikimai. Kai kurie simptomai pasireiškia dažnai, kiti – tik labai retai.

 

Kovoti, norint gyventi visavertį gyvenimą


Šiandien išsėtinei sklerozei gydyti skiriama kortikosteroidų (atkryčiams gydyti) ir imunomoduliuojamųjų preparatų – norint sumažinti atkryčių dažnį ir progresavimą. Tačiau, be vaistų, yra labai daug priemonių, padedančių sumažinti negalią ir pagerinti gyvenimo kokybę. Dažnai tai gyvenimo būdo pakeitimas, didesnio dėmesio ir meilės sau parodymas.
Jeigu jau susitaikėme su žinia, kad sergame išsėtine skleroze, sužinojome ligos ypatumus, įveikėme savo baimę, – pats laikas pasakyti: aš kovosiu, kad galėčiau gyventi normalų gyvenimą, kad matyčiau visas saulės spektro spalvas, kad galėčiau gerbti save.
 

Gyvenimo būdas turi lengvinti gyvenimą


Pirmiausia peržiūrėkite savo mitybos įpročius. Pasistenkite, kad maiste būtų pakankamai vitaminų, mineralinių medžiagų, kurie užtikrins periferinio nervo apdangalo kokybę. Subalansuota dieta gali palengvinti šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimus. Tuomet reikėtų valgyti maistą, turintį daugiau skaidulų ir mažiau riebalų, kuriame būtų pakankamai skysčių. Patariama vartoti mineralinį aliejų, kartais vidurių laisvinamuosius vaistus, pavyzdžiui, laktuliozę. Atsiradus tuštinimosi sutrikimams, rekomenduojamas fizinis aktyvumas.
Nuovargis – dažnas ligos palydovas. Nuolatinis kojų nuovargis jaučiamas dažniausiai ir pranyksta po trumpo poilsio. Nuovargį paprastai didina karštas oras ar karšta vonia. Todėl praustis reikia vėsesniu vandeniu, vengti pirčių, ilgo buvimo karštyje. Nuovargį padeda įveikti reguliarus miegas, dažnos pertraukos dirbant, vidutinio sunkumo raumenų treniravimo pratimai. Būtina išmokti skirstyti savo laiką, planuoti darbus, kovoti su stresu, nepervargti. Dažnai padeda joga ar meditacija.
Raumenų sustingimo padidėjimas – spazmiškumas – sukelia galūnių skausmą ir silpnumą. Pasitelkus į pagalbą fizioterapiją ir hipoterapiją, galima atpalaiduoti sustingusius raumenis ir sugrąžinti judesius. Yra taikomos raumenų tempimo pratimų programos vidinėms šlaunų dalims, klubams, kojoms, nugarai.
Ypač varginantis yra pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas. Atsižvelgiant į pažeistų raumenų grupes, rekomenduojami pratimai, padedantys pagerinti pusiausvyrą ir koordinaciją, todėl siūloma pratimus atlikti vandenyje. Vanduo paprastai palaiko, o tai labai padeda mankštinantis žmonėms, kurių sutrikusi pusiausvyra. Vanduo apsaugo ir nuo perkaitimo sportuojant, sumažina nuovargį.
 

Priemonės nuo jutimo sutrikimų


Išsėtinės sklerozės atveju lėtinis neurogeninis skausmas jaučiamas kaip atskirų kūno vietų badymas smeigtukais ir adatėlėmis. Kartais skausmas būna aštrus, spazminis dėl atskirų nervų pažeidimo arba po tam tikro nejudrumo laiko. Mankšta, meditacija, raumenų atpalaidavimas (naudojant Jacobsen metodiką) gali sumažinti raumenų spazmus ir skausmingumą. Gali būti taikomos kitos priemonės skausmui malšinti – tai fizioterapija, hidroterapija, masažas, nervo elektrostimuliacija, akupunktūra. Tik, išbandžius visas šias priemones, reikėtų skausmą malšinti vaistais.
Pirmiausia atsiranda galūnių jutimo sutrikimai ir reiškiasi kaip nemalonūs pojūčiai įvairiose kūno vietose. Ligoniai gali jausti dilgčiojimą, ropojimą, deginimą, niežėjimą, drėgnumą, tinimą, nejautrą karščiui ar šalčiui. Tokiais atvejais rekomenduojamos įvairios vonelės, šilti ar šalti kompresai, tepalai, sukeliantys šilumos ar šalčio pojūtį. Nereikia išsigąsti atsiradusių pojūčių. Galima pabandyti nukreipti dėmesį į kitus dalykus, pasitelkiant jogos ar meditacijos elementus. Kartais šaltas dušas sumažina nuovargio jausmą, ir nemalonūs pojūčiai išnyksta.
Regėjimo sutrikimai – dvejinimasis, neryškus matymas, neįprasti akių judesiai – nėra kažkas naujo, tai tik naujas ligos pasireiškimas. Šiuo atveju būtina oftalmologo konsultacija ir jo skirtas gydymas, pavyzdžiui, prizminiai akiniai gali sumažinti dvejinimąsi.
 

Seksualiniai sutrikimai negali būti tabu


Jos sprendžiamos pirmiausia jas išsakant savo partneriui, kartu aptariant su specialistu. Kartais ligonis jaučia psichologinį spaudimą, atsiranda nesaugumo jausmas ir sunku susitaikyti su esama būkle ar su nauju partnerio vaidmeniu šeimoje. Labai dažnai paprastas pokalbis su psichologu gali išspręsti iškilusius sunkumus. Sunkesniais atvejais impotencijos, erekcijos sutrikimai yra gydomi medicinos priemonėmis.

 

Apie depresiją


Iš tikrųjų depresija dažniau atsiranda sergantiesiems išsėtine skleroze nei sveikiems ar sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis žmonėms. Depresija gimsta dėl nuolatinio nerimo, nežinios, baimės, sielvarto, vienišumo, tai ženklas, kad vienas, besigalynėdamas su liga, priėjote ribą, kai reikalingas kitų palaikymas. Štai kodėl aš pabrėžiu kalbėjimą apie savo išgyvenimus. Garsiai išsakyta baimė – jau ne baimė, nerimas – išnyksta. Žmogus atsikrato vienišumo jausmo. Jis gauna daugiau informacijos, tai padeda suprasti, kad visi nemalonūs pojūčiai – tik liga, bet ne pabaiga. Depresijai nelieka vietos, atsiranda noras kovoti už save.
 

Kitos pagalbos priemonės


Sergančiajam išsėtine skleroze ypač svarbu vengti peršalimų, infekcinių ligų, laiku šalinti infekcijos židinius organizme (sanuoti dantis, laikytis asmens higienos taisyklių), grūdinti organizmą. Imuninę organizmo sistemą stiprina vandens procedūros, mankšta, subalansuota mityba, ežiuolės ir vitamino C preparatai.
Sunkiais ligos atvejais, atsiradus paralyžiams, šlapimo nelaikymui, smarkiam pusiausvyros sutrikimui, prireikia artimųjų pagalbos. Tiesiog pagalvokime, kuo galime palengvinti sergančiojo dalią: gal reikia kambaryje pritvirtinti daugiau atramų, kad ligonis saugiau vaikščiotų, gal sauskelnės padės išspręsti tam tikrus šlapinimosi sutrikimus, gal reikalinga speciali avalynė, o gal reikia pasirūpinti ratukais, leidžiančiais ligoniui būti savarankiškesniam. Visa tai išsprendžiami dalykai. Svarbiausia, kad nepristigtų meilės ir rūpesčio sergančiajam. Neleiskime, kad išsėtinė sklerozė suluošintų jūsų artimą ir palaužtų jo dvasią.
O visiems sergantiesiems noriu priminti nežinomo filosofo žodžius „Labai paprasta gyventi sveikam, bet gyvenimas suteikia ligoniui orumą ir visų sveikųjų pagarbą.“

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS