Tikriausiai kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime yra tekę patirti, kaip nemalonu burnoje turėti burnos opelę arba žaizdelę – tuomet sunku ir valytis dantis, ir mėgautis maistu, o kartais net ir kalbėti ar ryti. Ką gali reikšti tokios opelės susiformavimas, kokios opelių priežastys ir kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauKaip manote, kodėl pietuose žmonės laimingesni nei šiaurėje? Viena iš priežasčių gali būti ta, kad pietuose gyvenantiems žmonėms daug rečiau trūksta vitamino D – riebaluose tirpios medžiagos, kuri padeda palaikyti ne tik normalią kaulų, dantų ir raumenų būklę, tačiau reikšmingai prisideda prie stipraus imuniteto, geros nuotaikos palaikymo, atsparumo stresui ir blogoms emocijoms. Kam dažniausiai trūksta vitamino D? Koks vienas svarbiausių vitamino D šaltinių? Ką valgyti, kad papildytume vitamino D atsargas? ...
Skaityti daugiauKeletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiau
