Pažastinio nervo, n. axillaris, neuropatija (G 56.8)

Apibūdinimas. Pažastinio nervo, n. axillaris, pažeidimas yra retas, tačiau būtina šią neuropatiją prisiminti atskiriant nuo m. supraspinatus plyšimo, kuris pradėtas labai dažnai diagnozuoti atsiradus specialistų ortopedų ir patobulėjus radiologinei aparatūrai (echoskopija, MRT). Pažastinis nervas atskyla iš užpakalinio peties rezginio pluošto kartu su stipininiu nervu. Turi C5 ir C6 šaknelių skaidulų. Žemiau peties sąnario apsuka žastą iš nugarinio paviršiaus, praeina per kvadratinę angą: iš vidaus ilgoji m. triceps sausgyslė, iš išorės žastikaulio kaklas, iš viršaus m. teres minor, iš apačios m. teres major. Inervuoja m. deltoideus, kuris lenkia, tiesia ir atitraukia (pradedant 30° kampu) žastą, ir m. teres minor, kuris kartu su m. infraspinatus (n. suprascapularis) suka žastą į išorę. Sensorinė šakelė n. cutaneus brachii lateralis superior inervuoja nedidelį odos plotą lateralinėje deltinio raumens pusėje.

Etiologija. Trauma – subkapitalinis žasto lūžis, priekinė ar apatinė žasto dislokacija, buka peties trauma; jatrogeninė-intraraumeninė injekcija į žastą, operacijos metu laikant pakeltą ranką iki 90° ilgiau nei 4,5 val.; sportas (pvz.,tinklinis).
Klinika. Pacientas negali pakelti rankos virš peties. Paprastai nurodoma buvusi trauma ir (ar) operacija. Deltinio raumens atrofija mažiau ryški, tačiau galima kliniškai pastebėti m. teres minor atrofiją. Nustatomas deltinio raumens priekinės ir vidurinės dalies silpnu- mas paprašius palaikyti ranką pakėlus horizontalioje padėtyje su pasipriešinimu. Iki 30° kampu ranką pakelia m. supraspinatus. Deltinio raumens užpakalinės dalies silpnumas nustatomas paprašius pacientą atlikti peties ar žasto retrakciją, kai ranka nugręžta (abdukcija) su pasipriešinimu. Žasto išorinė rotacija būna galima, tik silpnesnė. Odos nejautrą paprastai galima nustatyti tik per pirmus mėnesius nuo neuropatijos pradžios, nes dėl gana greitos regeneracijos odos nejautra atsistato.

Diferencinė diagnostika. Neurogeninės ligos – C5 radikulopatija, skausmas išplinta į žastą, susilpnėja m. biceps jėga ir refleksas; neuralginė amiotrofija – pažeidžiami abu ar vienas iš „spinatus“ raumenų. Neneurogeninės ligos – „įšaldytas petys“ (adhezyvinio kapsulito baigties stadija), sukamosios peties manžetės, ypač m. supraspinatus, tendinitas ar plyšimas.

Diagnostika. ENMG padeda atskirti radikulopatiją nuo neuropatijos ar pleksopatijos. Radiologiniai tyrimai padeda nustatyti kaulinės kilmės pažeidimą, o echoskopinis ir MRT tyrimas – pažasties nervo kompresiją kvadratinėje angoje.

Gydymas. Peties sąnario pasyvūs ir aktyvūs judesiai, stengiantis mobilizuoti minkštus audinius, išvengti „įšalimo“. Mikrochirurginis gydymas taikomas, kai po 4 mėn. po traumos visai negerėja motorinė funkcija.

Prognozė. Jei pažeidimas dalinis – palanki, pasveikstama savaime; jei neuralginės amiotrofijos sindromo dalis – gali trukti iki 2 metų.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.