Priedinio nervo neuropatija (G 52.8)

Etiopatogenezė. Pagrindinis mechanizmas – poliežuvinio nervo, n. hypoglossus, kompresija. Pagal pažeidimo lygį poliežuvinio nervo neuropatija skirstoma į: a) ekstrakranijinę; b) intrakanalinę; c) intrakranijinę. Pirmuoju atveju nervą prie m. sternocleidomastoideus spaudžia vidinės miego arterijos kilpa ir a. vertebralis šaka. Šios būklės priežastis gali būti ir ankstyva bendrosios miego arterijos bifurkacija. Intrakanalinė poliežuvinio nervo neuropatija būna tuomet, kai nervą ir jo šaknelę spaudžia arterioveninė aneurizma, esant virusinei infekcijai, naviko metastazių kaukolės pamate, arteritui. Trečiasis variantas pasireiškia tuomet, kai nervo šaknelę spaudžia išsiplėtusios slankstelinės arterijos arba užpakalinės apatinės smegenėlių arterijos kilpa, neurofibroma. Reta komplikacija – poliežuvinė neuropatija, galinti išsivystyti atliekant centrinės venos kateterizaciją.

Klinika. Atsiranda pažeidimo pusės liežuvio raumenų paralyžius, liežuvis krypsta į pažeidimo pusę, atrofuojasi, stebimos jo fascikuliacijos. Ryjant gerklos pasislenka į priešingą pusę. Kartais vystosi abipusis pažeidimas: sutrinka rijimas, aspiruojama, užkimsta balsas, silpnas kosulys, miegant gali išsivystyti stridoras. Diferencinė diagnostika. Ir normalaus liežuvio judesiai, tik jį iškišus, gali priminti fascikuliacijas, todėl liežuvį reikėtų apžiūrėti pacientui jo neiškišus iš burnos. Skirtina nuo bulbarinio paralyžiaus (motorinio neurono liga), miastenijos, polimiozito, miotoninės distrofijos.
Gydymas etiologinis-patogenezinis. Esant idiopatinei neuropatijai galėtų būti skiriama gliukokortikoidų panašiomis dozėmis, kaip ir esant kitoms neuropatijoms.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.