Mieguistumas (hipersomnija) (G 47.1; F 51.1)

Apibrėžimas. Mieguistumas – tai sumažėjęs būdravimas, nepriklausantis nuo nakties miego kokybės. Jis gali pasireikšti pailgėjusiu paros miegu, pasikartojančiu periodiniu mieguistumu, pasunkėjusiu nubudimu rytą, mieguistumu dienos pradžioje ar pabaigoje, sezoniniu ar kelias paras trunkančiu mieguistumu.

Epidemiologija. Dienos būdravimo sutrikimai ilgai nebuvo tiriami, nes ligoniai nesugebėdavo suformuluoti savo nusiskundimų, o gydytojai nevertino bei nesuprato šios būklės. 1980 m. atlikus epidemiologinius mieguistumo paplitimo tyrimus, buvo nustatyta, kad apie 4–5 % gyventojų būdravimas yra sutrikęs. Klinika. Mieguistumo padariniai yra sunkūs: ypač sumažėja profesinis darbingumas, dėl šios priežasties įvyksta 29 % avarijų. JAV sveikatos apsaugos duomenimis (1992), apie 20 % vairuotojų buvo nors vieną kartą užsnūdę vairuodami, o 69 % (iš viso 1 500 tiriamų asmenų) buvo mieguisti, todėl sukėlė avarines situacijas. Dėl vairuotojų nuovargio ir mieguistumo įvyksta trečdalis visų sunkių automobilių avarijų, kurių metu vairuotojai žūsta.

 

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Mūsų draugai