Endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos

Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...

Cukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...

kai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...

Cukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....

Kai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....

Iš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...

Skydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....

Primiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....

Pasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....

Raimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....

Sergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...

Doc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....

Visi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....

Sergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....

Cukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....

kas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...

Rimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....

Kas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....

Dėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...

Diabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...

Cukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...

Pastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....

Australijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....

Medikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....

Didėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....

Pasaulyje kas 10 sek. nuo diabeto miršta žmogus ir diagnozuojami du nauji ligos atvejai, o kas 30 sek. – dėl diabeto komplikacijų amputuojama koja. Šie faktai akivaizdžiai rodo ligos pavojų ir cukrinio diabeto (CD) pandemijos grėsmę. Todėl mokslininkai nuolat ieško būdų diabetui išgydyti, jį valdyti. Vienas tokių – inkretinų grupės vaistai. Beje, pasaulyje jie žinomi ir plačiai vartojami jau apie penketą metų. Tuo tarpu Lietuvoje tokia galimybė atsirado tik šį rudenį, kai šios grupės preparatai buvo įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Naujas gydymo galimybes komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja endokrinologė Rasa Juškienė....

Paskutiniais duomenimis, pasaulyje cukriniu diabetu serga daugiau nei 220 mln. žmonių. Iki 2025 m. dėl netinkamo gyvenimo būdo šis skaičius, manoma, išaugs iki 333 mln. Nuo diabeto per metus miršta apie 6,3 proc. sergančiųjų, o išsivysčiusiose šalyse ši liga yra ketvirta mirtingumo priežastis. Dažna blogai valdomo cukrinio diabeto pasekmė – įvairios komplikacijos, o viena dažniausiai pasitaikančių – diabetinė pėda ir kojų amputacija. Gydytojai teigia, jog, tinkamai prižiūrint kojas, amputacijų skaičių galima sumažinti net 45–85 proc. ...

Medikai regi sparčiai artėjančią epidemiją ir skelbia pavojų. Jos pavadinimas – metabolinis sindromas. Tai nėra atskira liga – tai galimų būsimų ligų kompleksas, kurių daugelis yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir kitas organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau laiku atkreipus dėmesį į metabolinį sindromą, pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybos įpročius, galima išvengti žalingų pasekmių sveikatai. ...

Cukrinis diabetas (CD) – viena aktualiausių XX a. antros pusės ir XXI a. visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. Prognozuojama, kad 2030 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgs apie 366 milijonai gyventojų . ...

Diabetinės pėdos sindromas – pagrindinė sergančių cukriniu diabetu ligonių gydymo stacionare priežastis. Tai didžiausią invalidumą sukelianti cukraligės komplikacija. Iš anksto vykdant profilaktiką, galima išvengti itin skaudžių pasekmių – kojos amputacijos. Apie diabetinės pėdos priežiūrą bei profilaktines priemones kalbamės su Vilniaus miesto universiteto ligoninės 4-ojo abdominalinės chirurgijos skyriaus slaugytoja LORETA KARALČIUKIENE....

Cukrinis diabetas – pagreitį įgaunanti liga. Endokrinologai tikina, kad ji plinta lyg epidemija – pasaulyje kas dešimt sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai. Šiuo metu pasaulyje serga apie 270 mln. žmonių. Spėjama, kad po penkiolikos metų sergančiųjų bus apie 330 mln. „Lietuvoje serga apie 80 tūkst. žmonių. Tačiau dar yra pusė tiek, kuriems ši liga nediagnozuota”, – sako gydytoja endokrinologė Eglė Rudinkienė. Dalis žmonių net neįtaria sergantys, nors jau kenčia nuo ligos pasekmių. Tokios diagnozės kaip „lengvas diabetas“ nėra. Bet bijoti ligos nereikia, nors jos komplikacijos išties gąsdina. Medikai pataria į cukrinį diabetą žiūrėti ne kaip į ligą, o tiesiog laikyti jį gyvenimo būdu....

Metabolinis sindromas – su nutukimu siejama patologija, išsivysčiusiose šalyse diagnozuojama maždaug kas trečiam gyventojui. Šis sutrikimas aptinkamas 40 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių. Tačiau vis dažniau negalavimai, vadinami metaboliniu sindromu, diagnozuojami ir antsvorio turintiems vaikams. „Jie serga ligomis, kuriomis prieš 20 metų sirgdavo tik suaugusieji: arterine hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, kepenų suriebėjimu, jų kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis“, – aiškino gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė. ...

Lietuvoje yra apie 40 tūkstančių žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Sergant juo, neišvengiamai atsiranda komplikacijų. Kada jos atsiras, priklauso nuo individualių žmogaus savybių, nuo glikemijos kontrolės. Cukrinis diabetas pažeidžia akis (iki aklumo), inkstus (iki inkstų funkcijos nepakankamumo), periferines galūnių kraujagysles ir nervus (ligonį vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda opos), širdies bei smegenų kraujagysles (infarktai, insultai). Labai sunki komplikacija – diabetinės pėdos sindromas....

Skydliaukės ligos paplitusios visame pasaulyje. Skydliaukė gamina hormonus, kurie atsakingi už organizmo vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą, ir turi didelę reikšmę nervinio, skeleto ir reprodukciniam audiniams. Kuo ankstesnė skydliaukės pažiedimų diagnostika, tuo efektyvesnis jos gydymas. Apie pagrindinius skydliaukės ligų požymius, kaip atskirti hipertireozę nuo hipotireozės, kokios skydliaukės ligų priežastys, kokie diagnostiniai tyrimai atliekami ir kaip gydoma pakitusi skydliaukė, kalbamės su VšĮ Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus gydytoja endokrinologe ONA JURKAUSKIENE....

Šiuolaikinio gyvenimo ritmo sūkuryje dažnai pamirštame svarbiausią – pagalvoti apie savo sveikatą. Dėl nuolatinio laiko stygiaus bėgte suvalgome eilinį pusfabrikatį pusryčiams, darbe sprendžiame daugybę problemų, negalvodami „praryjame“ pietus ir vėl tęsiame maratoną, susinervinę – užsirūkome, o grįžę vakare palepiname save skania vakariene...ir taip kiekvieną dieną. Deja, žengdami šiuo užburtu ratu, galiausiai susiduriame su daugelių sveikatos problemų, kurios vadinamos metaboliniu sindromu....

Visame pasaulyje daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD) – 2000 metais jų buvo 171 mln., ir prognozuojama, kad 2030 m. šis skaičius pakils iki 366 mln. Insulinas yra efektyviausia gydymo priemonė sergantiesiems 1 tipo CD, taip pat vis daugiau sergančiųjų 2 tipo CD, kuriems liga nepakankamai kontroliuojama geriamais, gliukozės kiekį mažinančiais, vaistais Insulinas padeda koreguoti glikemiją, mažina glikuoto hemoglobino kiekį (HbA1c), padeda išvengti specifinių cukriniam diabetui komplikacijų – retinopatijų, nefropatijų ir neuropatijų. Jungtinėje Karalystėje perspektyviuoju tyrimu buvo nustatyta, kad, jei glikuoto hemoglobino kiekis sumažėja bent 1 proc., tai miokardo infarkto rizika sumažėja net 14 proc., o komplikacijų, susijusių su smulkių kraujagyslių pažeidimais (akys, inkstai, nervų sistema), – 37 proc. Todėl labai svarbu reguliariai atlikti šį tyrimą ir žinoti jo įvertinimą....

Dar senovės egiptiečiai žinojo apie cukrinį diabetą, tačiau tik visai neseniai pavyko išmokti efektyviau kovoti su šia pavojinga liga. Ilgus dešimtmečius buvo tobulinamos gydymo bei profilaktikos priemonės. Deja, ir šiandien cukrinis diabetas išlieka klastinga liga, nusinešanti į užmarštį šimtus milijonų niekuo dėtų gyvybių, nepasigailėdama nei seno, nei jauno. Pasak Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus gydytojos endokrinologės Onos Burkauskienės: „siekiant optimizuoti diabeto gydymą, būtinas paciento žinojimas apie šią ligą ir tiksli glikemijos kontrolė. Tik žinios gali padėti ligoniui pasiekti gerų rezultatų gydant diabetą, nes, kontroliuojant ligą, labai svarbus vaidmuo tenka pačiam sergančiajam“....

Cukrinis diabetas– lėtinis daugelio veiksnių sukeltas metabolinis sutrikimas, kurio metu dėl insulino sekrecijos trūkumo kasos beta ląstelėse ar jautrumo insulino poveikiui sumažėjimo organizmo audiniuose pasireiškia lėtinė hiperglikemija, sutrinka angliavandenių, riebalų, baltymų apykaita ir progresuoja ilgalaikis įvairių organų pažeidimas....

Dabar daug kalbama apie cukrinį diabetą, nes bijoma jo epidemijos, kuri gali „užklupti“ pasaulį visai netrukus. Cukrinis diabetas yra pavojinga lėtinė liga. 2003 m. pasaulyje ja sirgo apie 194 mln. žmonių. Pranašaujama, kad 2025 m. šis skaičius išaugs iki 333 mln. dėl ilgėsiančio žmonių amžiaus, nejudrios gyvensenos ir nesveikos mitybos įpročių. Šios priežastys dažnina diabeto komplikacijas. Todėl labai svarbu sugebėti tinkamai valdyti savo ligą, o tam reikia turėti žinių. Kur jų gauti? Kai kuriose gydymo įstaigose, tarp jų ir Kauno medicinos universiteto klinikose, veikia diabeto mokyklos, diabetinės pėdos kabinetai. „Juose pacientai įgauna žinių apie cukrinį diabetą, – pasakoja slaugytoja diabetologė Iveta Ulpydaitė, dirbanti abiejuose minėtuose kabinetuose. – Sergančiųjų diabetu mokymo poreikis vis didėja, nes cukrinis diabetas, kaip minėta, yra sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, pastaruoju metu įgaunanti epidemijos pobūdį.“...

Jums diagnozavo diabetą? Tai ne bėda, nenusiminkite! Diabetas – sudėtinga liga, tačiau su šiuolaikiniais vaistais, prižiūrėdami save ir laikydamiesi kai kurių svarbių taisyklių, galite gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą. Žinoma, kai kurių įpročių teks atsisakyti, reikės įgyti naujų, reikalingų jūsų sveikatai. Kiek pakis jūsų mityba, jei susirgote cukriniu diabetu, klausiame gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės....

Cukrinis diabetas ligoniui dabar nėra toks pavojingas kaip šios ligos sukeltos komplikacijos. Viena jų yra diabetinės pėdos sindromas – pagrindinė cukriniu diabetu sergančių ligonių hospitalizavimo ir amputacijų priežastis. Sergančių diabetinės pėdos sindromu skaičius vis didėja. Lietuvos diabetologų duomenimis, maždaug 80 proc. ligonių, 10–15 metų sergančių diabetu, kojos jau pažeistos. Šiems ligoniams gangrena gresia 20–40 kartų dažniau negu kitiems žmonėms. ...

Cukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio paplitimas kiekvienais metais didėja. Blogai kontroliuojama liga sukelia įvairių komplikacijų. Diabetinė neuropatija – viena iš cukrinio diabeto pasekmių. Tai įvairaus sunkumo nervų pažeidimas, kai nėra kitų veiksnių, galinčių sukelti šią patologiją. Ši būklė pasireiškia sergantiesiems įvairiais diabeto tipais. Pažeidimo stiprumas didėja ilgėjant ligos trukmei....

Labai sunku suvokti,, kaip reikia gyventi sergant nepagydoma liga...Viskas atrodo labai baisu ir nežinoma. Tačiau ne kartą suvokiau, kad, dejuodami dėl slogos, mes užmirštame, kaip gyvena tie, kuriems yra diagnozuotos nepagydomos ligos. Ne kartą suvokiau, kad sergantieji yra daug stipresni, veiklesni, kūrybiškesni nei sveikieji...Čia buvo tik pamąstymas, o tuo įsitikinau kalbindama Kristijoną. KRISTIJONAS STEPŠYS yra Lietuvos mokinių parlamento narys, Vilniaus regiono pirmininkas, Socialinių reikalų komiteto narys, žmogus, sergantis cukriniu diabetu nuo 3 metukų ir pribloškiantis optimizmu....

Į klausimus atsako kosmetologė pėdų priežiūros specialistė Ingrida ČUPKOVIENĖ ir pėdų priežiūros specialistė Angelina KVESELIENĖ ...

Cukrinis diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, kuris nulemia padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Sergančiųjų cukriniu diabetu dažnai būna sutrikusi ne tik angliavandenių apykaita, t.y. didesnis cukraus kiekis kraujyje, bet ir riebalų apykaita. Jie kur kas dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis – išemine širdies liga, hipertenzija bei šių ligų komplikacijomis – insultu, infarktu. Šiuo metu yra daug cukrinio diabeto gydymo galimybių, tačiau visada reikia prisiminti, kad, nesilaikant mitybos rekomendacijų, gydymas vaistais negali būti visavertis....

Dar prieš kurį laiką diabetas buvo grėsminga diagnozė. Dėl to, kad tai neišgydoma liga, su kuria tenka gyventi likusį gyvenimą ir dėl to, kad sergant diabetu net kelis kartus per dieną reikia stebėti savo cukraus kiekį kraujyje, leistis insuliną. Kol nebuvo sukurti nauji insulino injektoriai, sergantiesiems tekdavo naudotis paprasčiausiais švirkštais. Tai žmogui sukeldavo labai daug nepatogumų. Šiais laikais sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimas iš esmės pasikeitė. ...

Jau senovės egiptiečiai žinojo apie cukrinį diabetą. Eberso papiruse, parašytame daugiau nei prieš tris su puse tūkstančio metų, aprašyti pagrindiniai ligos požymiai. Ir visą tą laiką buvo tobulinamos gydymo ir profilaktikos priemonės, tačiau ir šiandien cukrinis diabetas išlieka klastinga ir paplitusi liga. ...

Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų cukrinio diabeto atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga diabetu. Išsivysčiusiose šalyse cukrinis diabetas pagal mirties priežastis užima ketvirtą vietą. Pasaulyje gausėja žmonių, ilgėja jų gyvenimo trukmė. Daug jų gyvena didmiesčiuose, miestuose gana sėsliai, patiria stresų, maitinasi rafinuotu, riebiu, kaloringu, nesveiku maistu. Viena iš tokios gyvensenos pasekmių – ir dažnėjantis cukrinis diabetas....

Išalkus ir pavalgius, susinervinus ar pasportavus – cukraus lygis kraujyje nuolat kinta. Sveikam žmogui šis pokytis nėra reikšmingas. Galbūt tik labai išalkę imame jaustis mažiau aktyvūs. O štai sergančiajam diabetu svarbu žinoti savo cukraus kiekį kraujyje ir stengtis, kad jis nebūtų per didelis ar per mažas....

Per pastaruosius dešimtmečius sergamumas cukralige labai išaugo, serga 5–6 proc. populiacijos. Pasaulyje užregistruota 230 milijonų sergančiųjų diabetu. Kas 21-ą sekundę išaiškinamas naujas diabeto atvejis. Dramatiškai auga sergančiųjų 2 tipo diabetu skaičius. Kaip išvengti nerimo ir baimės susirgus diabetu, pataria VŠĮ Antakalnio poliklinikos gydytoja endokrinologė Ona JURKAUSKIENĖ. ...

Raimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....

Cukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio pirmoji ir pagrindinė klinikinė išraiška – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Taip gali atsitikti dėl to, kad kasa negamina insulino arba organizmas negali pasisavinti gliukozės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje nuo cukrinio diabeto kenčia daugiau kaip 240 mln. ligonių. Prognozuojama, kad 2025 metais sergančiųjų cukriniu diabetu padaugės ir sirgs apie 380 mln. žmonių. ...

Cukrinis diabetas (CD) dabar nėra toks pavojingas, kaip šios ligos sukeltos komplikacijos. Viena iš dažniausiai pasitaikančių yra diabetinės pėdos sindromas. Jis gresia tiems, kurie nepaiso savo ligos ir nesirūpina savo kojomis. O kaip tinkamai rūpintis ir jas prižiūrėti? ...

1. diabetas – ne mirtina liga. netiesa! diabetas yra vienas rimčiausių šių ...

Sergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...

Rodos dar visai neseniai sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimas buvo ypač sunkus – nebuvo ne tik patogių vartoti insulinų, bet ir tinkamų priemonių insulinui švirkšti. Tačiau, sparčiai progresuojant medicinos pasiekimams, šiandien sergantieji cukriniu diabetu gali optimaliai valdyti ligą ir užtikrinti savo gyvenimo kokybę. Apie 2 tipo diabeto gydymo naujoves bei ligonių gyvenimo kokybės skirtumus anksčiau ir dabar, naudojant naujausias gydymo priemones, papasakojo Panevėžio ligoninės gydytoja endokrinologė Vaida KAKARIEKIENĖ....

Cukraligė – tai būklė, kurios metu padidėja gliukozės koncentracija kraujyje. Glikemija – pagrindinė ilgalaikių problemų priežastis, įskaitant nervų, kraujagyslių pažeidimus ir t.t. Tačiau neseniai žurnale „Diabetologija“ paskelbti klinikinio tyrimo duomenys atskleidė dar vieną cukraligės aspektą. Pasirodo, sergančiųjų šia liga organizme trūksta vitamino B1 (tiamino). ...

Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų cukrinio diabeto atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga diabetu. Išsivysčiusiose šalyse cukrinis diabetas pagal mirties priežastis užima ketvirtą vietą. Pasaulyje gausėja žmonių, ilgėja jų gyvenimo trukmė. Daug jų gyvena didmiesčiuose, miestuose gana sėsliai, patiria stresų, maitinasi rafinuotu, riebiu, kaloringu, nesveiku maistu. Viena iš tokios gyvensenos pasekmių – ir dažnėjantis cukrinis diabetas....

Žinia apie bet kokią sunkesnę ligą gana stipriai paveikia žmogų, jis tampa silpnesnis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tačiau cukrinis diabetas yra vienas didžiausių smūgių bei stresų ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems. Pasikeičia ne tik žmogaus savijauta, bet ir jo elgsena, mąstymas, atsiranda nerimas bei įvairios baimės. Bet ar iš tiesų verta pasiduoti šios ligos sukeltomis būsenoms? Kaip padėti sau ar savo artimiesiems grįžti į normalų gyvenimą? Šiais klausimais konsultuoja gydytoja endokrinologė Eglė RUDINSKIENĖ....

Žmonių, sergančių diabetu, gliukozės kiekis kraujyje didesnis (hiperglikemija) nei sveikų žmonių. Laikui bėgant, dėl hiperglikemija pažeidžia kraujagysles (tiek arterijas, tiek venas) ir nervus (neuropatija). ...

Cukrinis diabetas yra vienas aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos sutrikimų. Sergamumas cukriniu diabetu visame pasaulyje nepaliaujamai didėja ir įgauna epidemijos pobūdį. Ypač daug dėmesio skiriama sergančiųjų cukriniu diabetu mokymui, kaip valdyti šią ligą, kaip pasielgti tam tikromis aplinkybėmis. Ir, tik pažinus savo ligą, išmokstama ją valdyti, o kartu išsaugoma gera savijauta, nuotaika ir darbingumas. ...

Prieš 37-erius metus medicinoje buvo pirmą kartą pavartotas terminas „metabolinis sindromas”. Šis sutrikimas labiausiai suprantamas endokrinologams ir kardiologams, nes būtent jų pacientai dažniausiai išgirsta šią diagnozę. Ir, nors ši liga žmogaus organizme sukelia sudėtingų pokyčių virtinę, daugeliui sergančiųjų ji pasireiškia gana panašiais simptomais. Tad net išoriškai, vien pažiūrėję į žmogų, medikai gali pasakyti, ar jis serga metaboliniu sindromu....

Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. 2000 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 171 milijonas žmonių, prognozuojama, kad 2025 metais sirgs apie 300 milijonų gyventojų, o 2030 metais sergančiųjų skaičius sieks net 366 milijonus. Pasaulyje kas 20 sek. diagnozuojamas naujas diabeto atvejis, kas 30 sek. dėl šios ligos komplikacijų amputuojama koja. Tai faktai, kurie parodo ligos pavojingumą ir tinkamo gydymo būtinybę....

Cukrinio diabeto komplikacija – diabetinės pėdos sindromas – dažniausia amputacijų priežastis. Tik diagnozavus diabetą, 7,5 proc. žmonių jau būna diabetinės pėdos sindromas....

Kai kurie organai, pažeisti ligos, greitai „išsiduoda“, tuomet gydytis pradedame netrukus. Pavyzdžiui, jei kosime, didžiausia tikimybė, kad kalti kvėpavimo takai. Tačiau skydliaukė priklauso kitai organų grupei. Ji gamina ir išskiria hormonus, kurie krauju pasiekia beveik visas organizmo ląsteles, todėl skydliaukės ligų simptomai tokie įvairūs....

Kas dešimtas vyresnio amžiaus žmogus serga diabetu, tačiau dauguma net nežino, kad serga. Kiekvienas vyresnis nei 45 metų žmogus turėtų žinoti savo cukraus kiekį kraujyje. Normalus kiekis – iki 5,5 mmol/l. Jei cukraus kiekis jūsų kraujyje didesnis – pasikonsultuokite su gydytoju. Sergant diabetu trūksta insulino. Kai insulino trūksta, gliukozė nepatenka į ląsteles, todėl padidėja cukraus kiekis kraujyje. Padidėjęs cukraus kiekis ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir nervus, atsiranda diabeto komplikacijų, todėl nukenčia matymas, inkstų veikla, sutrinka širdies darbas. ...

Apie cukrinį diabetą vaikų amžiuje kalbamės su Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos lektoriumi, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės gydytoju vaikų endokrinologu SAM specialistu konsultantu vaikų endokrinologijai dr. Robertu KEMEŽIU bei Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „DiaBitė plius“ vadove gydytoja Egle JAKIMAVIČIENE....

Pastaruoju metu spaudoje galima rasti pranešimų apie laukiamą cukrinio diabeto protrūkį. Ypač nerimastingai apie šią ligą šneka žmonės, kurių šeimoje yra sergančiųjų cukriniu diabetu, nes jiems rizika susirgti šia liga kiek didesnė....

Cukrinis diabetas, išvertus iš lotyniško termino “diabetes mellitus”, reiškia medaus saldumo apykaitą. Apie šią ligą žinota jau senovės Kinijoje, 1500 - 3000 metų prieš mūsų erą. Diabeto terminą pirmajame mūsų eros šimtmetyje pasiūlė romėnų gydytojas Areteusas Kappadokietis. Europoje yra apie 30 milijonų, pasaulyje - apie 100 milijonų, Lietuvoje užregistruota per 400 000 sergančiųjų cukriniu diabetu. Daugiausia jų - ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Ši liga plinta kaip epidemija, anksti sukeldama nedarbingumą ir invalidumą. Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) 1985 m. klasifikaciją skiriami du pagrindiniai pirminio cukrinio diabeto tipai: pirmasis (nuo insulino priklausomas) ir antrasis (nuo insulino nepriklausomas), kuriuo serga apie 90 proc. diabetikų. Sergančių antro tipo diabetu skaičius tarp mūsų auga kartu su persivalgančiųjų skaičiumi. ...

Į „SŽ“ klausimus atsakė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto docentė dr. Eglė VARANAUSKIENĖ...

Tikriausiai nesuklystume teigdami, kad viena iš ligų, kuriomis žmonės susirgti bijo labiausiai, yra cukrinis diabetas. Ši baimė natūrali, tačiau labai dažnai perdėta ir ne visai pagrįsta: didžioji dalis žmonių apie diabetą žino labai nedaug ir tik tiek, kiek yra girdėję iš giminių ar pažįstamų. Suprantama, teigti, kad ši liga paprasta, būtų per drąsu, tačiau daugeliu atvejų tik nežinojimas gali atvesti žmogų prie didžiulio nerimo, streso ar depresijos. Tad ko gi dažniausiai bijo žmogus, sužinojęs, kad serga cukriniu diabetu, ir ar tos baimės visiškai pagrįstos? Apie tai pasakoja KMU Endokrinologijos instituto gydytoja endokrinologė dr. Džilda VELIČKIENĖ....

Susirgęs cukrinu diabetu žmogus juo serga visą likusį gyvenimą – liga, deja, nepagydoma. Tačiau šiandien yra gydymo būdų, kuriais ligą galima valdyti ir žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Tinkamai gydant galima išvengti komplikacijų ar jas atitolinti. Sergant diabetu ateina toks momentas, kai net ir gydant geriamaisiais medikamentais kasa nebepagamina pakankamai insulino. Tada organizmas turi jo gauti papildomai – todėl ir pradedama gydyti insulinu. Kaip tik tuo periodu sergantiesiems atsiranda daugiausiai neaiškumų. Į dažniausius klausimus apie gydymą insulinu atsakė KMUK Endokrinologijos instituto gydytoja endokrinologė dr. Narseta MICKUVIENĖ....

Dažnai galime girdėti sakant, kad visos ligos atsiranda dėl „nervų“, persivalgymo, nešvaros ar nelaimingų atsitikimų. Žinoma, dalis tiesos yra, tačiau ligų priežasčių yra kur kas daugiau. Susergame, kai susvyruoja mūsų fizinė sveikata. Ligos gali būti ūminės ir lėtinės. Sergant ūmine liga, jei ji laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma, dažniausiai pasveikstama greitai. Jei žmogus suserga lėtine liga – ja serga visą likusį gyvenimą. Tam, kad, net ir sirgdamas lėtine liga, žmogus jaustųsi gerai, gydymas turi būti labai gerai parinktas, tiksliai numatomas jo veikimas ir poveikis ligos eigai....

Šiuo metu pasaulyje apie 194 mln. žmonių serga cukriniu diabetu (CD). Manoma, kad 2025 m. šis skaičius išaugs iki 333 mln. Dažniausiai CD pažeidžia mažąsias ir didžiąsias kraujagysles, nervų sistemą. Liga nėra pagydoma, tačiau ją galima valdyti. Liga dar vadinama „slaptąja epidemija“ ir nutukimo epidemijos palydove. Į „SŽ“ klausimus atsakė Kauno medicinos universiteto (KMU) Endokrinologijos instituto direktorius profesorius habil. dr. Antanas Norkus. ...

Kartais mus persmelkia mintis: „Kaip būtų gerai, jei sugebėtume numatyti, ką pagalvos ar kaip pasielgs tam tikromis aplinkybėmis mus supantys žmonės“. Nuo senų laikų buvo bandoma numatyti kai kuriuos reiškinius matematiniais, fizikiniais, loginiais, jutimo ar netgi nepaaiškinamais ir neapibrėžtais būdais. Pirmasis „numatomumą“ kaip reiškinį 1821 m. nurodė prancūzų matematikas Pierre-Simon de Laplace. Numatomumas, jo nuomone, tai toks reiškinys, kuris leidžia būsimą situaciją matyti taip pat aiškiai, kaip ir buvusią praeityje. Medicinoje sugebėjimas numatyti gydymo rezultatą ir ligos prognozę yra ypač svarbus. Nauji diagnostikos būdai, gydymo metodai, vaistai ar įgyvendinamos idėjos, galintys padėti žmogui jaustis sveikam, turi „aukso vertę“, nes nieko brangiau už sveikatą nėra. ...

Jau seniai žinoma, kad diabetinė polineuropatija yra dažna cukrinio diabeto komplikacija. Tačiau klinikinė ir prognostinė šios komplikacijos reikšmė buvo įvertinta tik paskutiniais dešimtmečiais. Atsiradę jutimų sutrikimai ir skausmai labai pablogina sergančiųjų gyvenimo kokybę. Dėl inervacijos sutrikimų gali atsirasti trofinių opų, prasidėti gangrena, dėl kurios gresia galūnių amputacija. Šiandien diabetinė polineuropatija laikoma svarbiausiu patogeneziniu diabetinės pėdos sindromo veiksniu. Perspektyviųjų tyrimų rezultatai patvirtina, kad autonominės diabetinės neuropatijos ir periferinės polineuropatijos prognozė yra bloga....

Cukrinis diabetas yra viena iš sparčiausiai plintančių ligų visame pasaulyje, ir šis pacientų skaičiaus didėjimas yra siejamas su vakarietiško gyvenimo stiliaus plitimu: urbanizacija, populiacijos ir jos amžiaus didėjimu, netinkamais mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu ir nutukimu. Sergamumas diabetu kas 25 metai dvigubėja, prognozuojama, kad 2025 m. sirgs daugiau nei 366 mln., t.y. 4,4 proc. žmonių pasaulyje. Kartu nemažėja ir diabeto sukeltų komplikacijų, kurios skatina ankstyvą senėjimą, mažėjantį darbingumą ir negalią bei pagreitina mirtį. ...

Pagrindinis diabeto gydymo tikslas yra diabeto vėlyvųjų komplikacijų, kurios blogina gyvenimo kokybę ir trumpina pačią gyvenimo trukmę, atitolinimas ir prevencija. Gydant diabetą, dietos korekcija ir fizinio krūvio didinimas lieka pagrindiniai kertiniai akmenys, todėl jie visuomet turi būti rekomenduojami tiek tik ką nustačius ligą, tiek ir jau gydant medikamentais. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad vienas iš pirmųjų medikamentų, pradėjus gydyti 2 tipo diabetą, yra metforminas. Nacionalinis Jungtinės Karalystės klinikinio meistriškumo institutas ir Jungtinės Karalystės direktyvos (NICE) patvirtino metforminą kaip pirminę ir pagrindinę terapiją žmonėms, kuriems šis vaistas nėra kontraindikuotinas....

„Diabetes mellitus“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia „medaus saldumo apykaita“. Cukrinis diabetas – tai liga, kai žmogaus organizmas nebesugeba pasisavinti maiste esančių angliavandenių. Daugiausiai diabetikų (apie 90 proc.) serga vadinamuoju 2 tipo – nuo insulino nepriklausomu diabetu. Apie diabetą buvo žinoma jau senovės Kinijoje, 1500–3000 metų prieš mūsų erą. Nepaisant to, kad liga taip seniai žinoma, o mūsų laikais apie ją pateikiama gana daug informacijos, visuomenėje vis dar sklando įvairių neteisingų, nežinia kodėl įsigalėjusių teiginių, susijusių su šia liga. Kai kuriuos iš jų paprašėme pakomentuoti KMU Endokrinologijos instituto gydytojos endokrinologės dr. Džildos Veličkienės....

Kiekvieną sykį atsivertę laikraštį ar žurnalą, pirmiausia ieškome mus labiausiai dominančios informacijos. Vieniems tai gali būti menas ar muzika, kitiems – daržininkystė ar žvejyba. Tik į ligas retai gilinamės iš smalsumo, tikėdamiesi, kad sunki liga mus aplenks. Bet gyvenime būna daug nemalonių netikėtumų, kartais tai – ir visai nelaukta liga. Užplūsta įvairūs jausmai – nerimas, pyktis ar gėda, ligos baimė ar neigimas, derybos su savimi ir gydytoju, vėliau – susitaikymas su liga. Ir galbūt kaip tik tuomet atsiranda noras žinoti apie ją kuo daugiau....

Liga visuomet užklumpa netikėtai. Dažnai žmonės, išgirdę cukrinio diabeto diagnozę, puola į neviltį. Jų gyvenimo patirtis ar draugų pasakojimai nupiešia labai liūdną vaizdą. Ne visada tai yra tiesa....

Cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių ir grėsmingiausių mūsų amžiaus lėtinių ligų. Dažnai jis laikomas civilizacijos liga ir siejamas su vakarietiško gyvenimo būdo plitimu: urbanizacija, populiacijos didėjimu ir senėjimu, netinkamais mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu ir nutukimu. Sergamumas cukriniu diabetu kas 25 metus dvigubėja, prognozuojama, kad 2025 m. sirgs daugiau nei 300 mln. žmonių pasaulyje. ...

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, 2 tipo cukriniu diabetu serga daug žmonių. Nemažai jų kurį laiką to nežino ir į gydytojus kreipiasi tik tada, kai, atsiradus komplikacijoms, smarkiai pablogėja savijauta, sumažėja darbingumas. Tačiau reikia žinoti, kad egzistuoja vadinamasis prediabetas - tam tikrų būklių, kurios gali lemti cukrinio diabeto klinikinių simptomų pasireiškimą, derinys. Jo esmė - rezistentiškumas (atsparumas) insulino poveikiui. Tai būsena, kai žmogaus kasa gamina pakankamai insulino, tačiau dėl receptorių jautrumo sutrikimo organizmo ląstelės jo negali panaudoti. Laiku diagnozavus šią būseną ir pradėjus tinkamai gydyti, galima pristabdyti ligos progresavimą ir nutolinti insulino vartojimo poreikį. Plačiau apie šią problemą pasakoja KMU Endokrinologijos instituto direktorius prof. Antanas Norkus....

Nepaisant to, kad yra duomenų, jog būna genetinė predispozicija sirgti 2 tipo cukriniu diabetu, galima kalbėti apie jo profilaktiką. Vienos iš svarbiausių ligos vystymosi priežasčių – netaisyklinga, gausi mityba, mažas fizinis aktyvumas, nulemiantys antsvorį. (Apie 80 proc. visų sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu – nutukę). Vadinasi, vengiant šių rizikos veiksnių, t.y. taisyklingai maitinantis nuo vaikystės, reguliariai sportuojant, išlaikant optimalų kūno svorį, galima sumažinti riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu....

Cukrinio diabeto (CD) sukeltas klinikinis ar subklinikinis įvairaus sunkumo nervų pažeidimas, jeigu nėra kitų faktorių ar ligų, galėjusių nulemti šią patologiją, vadinamas diabetine neuropatija (DN). Tai šiuolaikinė diabetinės neuropatijos samprata, padedanti atrasti ryšį tarp įvairių cukrinio diabeto tipų ir jų sukeltų nervų audinio pažeidimų įvairovės. Diabetinė neuropatija nėra specifinis pažeidimas, priklausąs nuo diabeto tipo. Todėl ši patologija pasireiškia sergantiesiems įvairiais cukrinio diabeto tipais. Tai lemia bendri patogeneziniai mechanizmai, dėl kurių atsiranda nervų sistemos pokyčių. Negalima pamiršti ir to fakto, kad neuropatiją gali nulemti kiti faktoriai (pvz., alkoholinė, toksinė neuropatija ir kt.). Šiuo atveju patogeneziniai mechanizmai skiriasi, tačiau gali suklaidinti klinika ir klinikiniai instrumentiniai tyrimai, nes jų rezultatai panašūs į tuos, kurie būna esant diabetinei neuropatijai. Tai dar kartą patvirtina simptomų ir tyrimų specifiškumo svarbą....

Pradedant kalbėti apie cukrinį diabetą visada pabrėžiama, kad tai sunki endokrininė liga, kurios "neprižiūrint" pasekmės gali būti itin skaudžios. Cukriniu diabetu susergama tada, kai kasos liauka nepajėgia gaminti pakankamai insulino arba išsivysto organizmo atsparumas insulinui. Sergantieji cukriniu diabetu žino - ši liga tarsi šešėlis persekios visą gyvenimą. Tačiau galima ir toliau kokybiškai gyventi, tereikia pakeisti požiūrį......

Ir vaišių stalas diabetikams - nebe tabu Diabetas - neišgydoma liga, teigia specialistai. Tai reikštų, kad ir kovoti su ja - beprasmiška. Kaip tik todėl ne vienerius metus sergantieji, ieškantys būdų, kaip savo gyvenimą padaryti pilnavertiškesnį, pataria naujai susirgusiems: mokykitės gyventi su šia liga, susidraugaukite su ja, išmokite ją valdyti, kontroliuoti, ir gyvenimas nušvis kitomis spalvomis. Apie diabetu sergančių žmonių problemas, diabeto draugijas bei jų veiklą kalbamės su Lietuvos diabeto asociacijos prezidente Vida AUGUSTINIENE....

Solveiga, kaip ir tūkstančiai žmonių, ieško būdų, kaip kraujyje būtų galima palaikyti normalų cukraus kiekį. Tai padaryti gali padėti natūralios šilkmedžių lapų tabletės Mulberry....

Diabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...

Specialistai pripažįsta, kad viena svarbiausių kovos su cukriniu diabetu (CD) grandžių – reguliarus gliukozės kiekio kraujyje matavimas. Būtent jis atskleidžia, kokia yra tikroji paciento ligos būklė ir kaip reikėtų koreguoti gydymo planą. Glikemijos kontrolės ir taisyklingai atliktų gliukozės kiekio kraujyje matavimų svarbą komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė....

Kas dešimt sekundžių pasaulyje diagnozuojami du nauji diabeto atvejai. Vien Lietuvoje turime apie 60 tūkst. sergančiųjų. „Deja, dar didesnė dalis žmonių net neįtaria, jog serga šia liga“, – sako Kauno medicinos universiteto endokrinologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Gintautas Kazanavičius. Kaip diabetas atrodo? Niekas nepasakys. Žmonės, sergantys šia liga, niekuo nesiskiria nuo sveikųjų. Moka būti linksmi, bendrauja, gyvena pašaliniai akiai lyg ir tokį patį gyvenimą kaip visi. ...

Sulaukę 40-ies, daugelis pastebi, kad, rodos, ir valgo ne daugiau nei anksčiau, bet svoris auga. Kodėl? Ar nereikalingi kilogramai nesikaups, jeigu visą dieną nevalgęs žmogus reikiamą kalorijų dozę suvartos vakare? Kokios ligos gali lemti nutukimą? ...

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirtingumo priežastis išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Vystantis urbanizacijai, keičiantis gyvenimo būdui, sergamumas jomis dažnėja. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 17 mln. žmonių. Tai skatina nagrinėti šių ligų rizikos veiksnius. ...

Metabolinis sindromas gali sutrumpinti gyvenimą 10–20 metų. Apie 20 – 30 procentų visų žmonių turi šį sutrikimą, ir sergamumas šia liga didėja. Jei žmogui nustatyti pirmieji metabolinio sindromo požymiai, tai dar nereiškia, kad jau viskas, žmogus pasmerktas visiems jo nulemtiems sutrikimams. Situaciją pataisyti įmanoma keičiant gyvenimo būdą ir vartojant tinkamus vaistus. Kas yra metabolinis sindromas ir kaip jis gydomas, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu profesoriumi Vaidotu URBANAVIČIUMI....

Metabolinis sindromas. Šiandien šią diagnozę dažniausiai išgirsta sergantieji endokrininėmis ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis visame pasaulyje. Šis sindromas gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net 10–20 metų. Metabolinis sindromas pirmą kartą buvo aprašytas 1923 m. Kuo pasaulis technologijomis ir pramone sparčiai žengia pirmyn, tuo daugiau žmonių kenčia ir kentės nuo šio sindromo, nes didėja nutukusių žmonių skaičius, taip pat daugėja sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu....

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, dažnai baiminasi dėl atostogų, kadangi pasikeitęs dienos režimas, naujos šalys, emocijos, kitoks klimatas bei pakitę mitybos įpročiai gali sukelti gliukozės kiekio kraujyje svyravimus. To nereikėtų išsigąsti ar net atsisakyti lauktų atostogų, nes didelių gliukozės svyravimų galima išvengti. Svarbiausia iš anksto pasirūpinti žiniomis bei priemonėmis, kurios padės valdyti ligą net ir ilgos bei sudėtingos kelionės metu....

Skydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....

Gyvenimo ritmas vis greitėja – mes vis dažniau pasirenkame automobilį, užuot pasivaikščioję, dauguma dirbame sėdimą darbą, o laisvalaikį praleidžiame ne gamtoje, bet jaukiai įsitaisę prie kompiuterio ekrano ar televizoriaus. O žiūrint televizorių, lyg netyčia ant stalo atsiranda traškučių pakelis ar kitas skanumynas. Mes kramsnojame, nesusimąstydami, kokį didelį kilokalorijų kiekį gauname. Ar žinote, kad 100 g lazdyno riešutų turi 700 kcal, tai yra dvigubai daugiau, nei 100 g liesos kiaulienos? Mes vis mažiau judame, sportuojame, atrodo, jog tam nėra laiko, na, o vienas kitas kilogramas priaugtas per metus – ne tokia ir didelė bėda. Tačiau tie pora kilogramų laikui bėgant gali virsti dešimtimi ir daugiau, o tuomet gresia rimta liga – nutukimas. ...

Daugelis žmonių mano, kad cukriniu diabetu susergama dėl piktnaudžiavimo saldumynais. Tačiau gana dažnai suserga ir tie, kurie vietoj saldainio renkasi lašinių gabalėlį. Sužinojus tokią diagnozę, dažniausiai iš pradžių aplanko mintys, kiek daug teks atsisakyti. O jei dar žmogus smaližius... Išgirdus daugiau apie cukraligę bei gresiančias komplikacijas – krūtinės anginą, arterinę hipertenziją, diabetinę nefropatiją, neuropatiją, lėtai ir sunkiai gyjančias žaizdas, pėdos amputacijas, tampa aišku: nuo šiol sveikata neišvengiamai teks rūpintis. ...

Susirgusi diabetu, Vida Augustinienė ėmėsi darbo Lietuvos diabeto asociacijoje, šiuo metu ji yra asociacijos prezidentė, taip pat laikraščio ,,Diabetas“ vyriausioji redaktorė. Vida aktyviai dalyvauja Tarptautinės diabeto federacijos, Europos diabeto studijų asociacijos, įvairių tarptautinių komitetų veikloje, konferencijose, seminaruose. Lietuvoje bei svetur skaito pranešimus, rašo į spaudą. Jos veiklos sąrašas tuo nesibaigia. Dar ji yra Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė, neetatinė Seimo sveikatos reikalų komiteto ekspertė, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narė, Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijos narė. 2006 metais antrą kartą išrinkta Tarptautinės diabeto federacijos Europos regiono valdybos nare....

Apie cukrinį diabetą vaikų amžiuje kalbamės su Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos lektoriumi, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės gydytoju vaikų endokrinologu SAM specialistu konsultantu vaikų endokrinologijai dr. Robertu KEMEŽIU bei Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „DiaBitė plius“ vadove gydytoja Egle JAKIMAVIČIENE....

Kelionės – nauja aplinka, kitas klimatas ir kiti mitybos įpročiai, pasikeitęs fizinio aktyvumo režimas daugeliui sergančiųjų cukriniu diabetu sukelia gliukozės kiekio kraujyje svyravimus. Bet tai visiškai natūralu, puikiausiai kontroliuojama, todėl jokiu būdu to nereikia bijoti. Į ką atkreipti dėmesį diabetu sergantiems žmonėms atostogų metu, pataria gydytoja endokrinologė Jolanta BACEVIČIENĖ. ...

Pirmieji aprašymai apie cukrinį diabetą, kai kraujyje padaugėja cukraus ir jo atsiranda šlapime, rasti prieš 3 tūkst. metų senovės Kinijoje. Šią „saldžią“ ligą pirmosios pastebėdavo musės, kurias viliojo saldus ligonio šlapimas. O gydytojai senovėje ligą nustatydavo ne atlikdami šlapimo tyrimą, o jo paragavę. Šiuo metu yra visos galimybės šią ligą diagnozuoti ir gydyti. Pasaulyje yra apie 160 mln. diabetikų. Manau, kad kiekvienas turime pažįstamų, o gal ir šeimos narių, sergančių diabetu, todėl ne tik norisi, bet ir reikia pažinti šią ligą....

KMU Endokrinologijos instituto gydytojos endokrinologės dr. Džildos Veličkienės teigimu, cukrinis diabetas - neskausminga, bet pavojinga savo komplikacijomis liga. Ligoniui labai svarbu suvokti ją ir nusiteikti tinkamam gydymui. Jei žmogus neturės paskatos, noro, rezultatą nelabai pajus. ...

Mūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...