Veido hemispazmas (hemifacialinis spazmas) (G 51.3)

Etiologija ir patogenezė. Veidinis hemispazmas gali būti pirminis (esencialinis) ir antrinis (simptominis). Pastarojo priežastis – intrakranijinis navikas, aneurizma, kraujagyslinė anomalija, ribotas meningitas. Ligos atsiradimo mechanizmas gali būti periferinis ir centrinis. Dabar pripažįstama, kad ligos pradžia sietina su periferiniu mechanizmu. Dažniausiai tai yra nervo spaudimas esant minimaliai simptomatikai. Kartu dažnai būna arterinė hipertenzija, miego ir kiti emocinių sutrikimų. Kai yra šių simptomų, hemispazmą lemia padidėjęs retikulinės formacijos aktyvumas tiek būdravimo, tiek miego metu stiprėjant fazinėms motorinėms iškrovoms ir sutrikus asimetrijai tarp pusrutulių. Nurodoma, kad turi reikšmės ir kai kurios limbinės sistemos struktūros. Taigi veidinio hemispazmo mechanizmas – sudėtingas neurodinaminis substratas.

Klinika. Veidinis hemispazmas – tai vienpusis hiperkinezinis veidinio nervo inervacijos zonos sindromas. Dažniausiai serga vidutinio amžiaus asmenys, kairioji pusė pažeidžiama dažniau. Simptomatika prasideda nuo žiedinio akies raumens, m. orbicularis oculi, hiperkinezės, stiprėja pereinant į skruosto raumenis, turi paroksizminį pobūdį – tai staigūs miokloniniai, miokiminiai trūkčiojimai. Jie gali būti su toniniu komponentu, susiaurinti akių plyšį. Iškrovų metu gali skambėti ausyse. Priepuoliai dažnesni esant emociniai įtampai, suretėja ramybės būsenoje, ilsintis. Kinta psichika – pablogėja nuotaika, atsiranda nerimas. Pasveikimo prognozė nepalanki.

Diagnostika. Skirtina nuo kontraktūros po paralyžiaus, tiko, blefarospazmo, židininės epilepsijos, vėlyvosios diskinezijos.

Gydymas. Skiriama vaistų nuo epilepsijos (karbamazepino, gabapentino), trankviliantų (klonazepamo), baklofeno, antidepresantų, taikomos botulino toksino preparatų injekcijos, chirurginė mikrovaskulinė dekompresija.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.