Karštomis vasaros dienomis, kai labiau prakaituojame, galime pasijusti prastai. Pirmoji apie save dažniausiai praneša širdis, kuri neramiai spurda krūtinėje. Kai kurie žmonės tomis prastos savijautos akimirkomis jaučia širdies permušimus, smarkų širdies plakimą. Šių simptomų daugelis išsigąsta, nes bijo, kad gali ištikti infarktas arba insultas, širdis gali staiga sustoti. Be to, dar prisideda nerimas ir silpnumas. Dėl šių simptomų daugelis vyresnio amžiaus žmonių kreipiasi į gydytoją, kuris tokios prastos savijautos priežastimi dažnai įvardija organizmui svarbių mineralų netekimą.
Apie mineralų svarbą
Dažniausiai vasarą netenkama kalio ir magnio, bet šiek tiek galima netekti ir kitų makro- bei mikroelementų. Visa tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems būna ir kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, skundžiasi skausmais širdies plote arba padidėjusiu kraujospūdžiu.
Kalio ir magnio stoka organizme gali pasireikšti bendru silpnumu, apatija. Dažnai žmonės skundžiasi juos apėmusiu tinguliu, nenoru dirbti, nes yra karšta. Tačiau taip gali atsitikti ne dėl karščio, o netekus pagrindinių mineralų. Todėl, prastai pasijutus, nedelsiant reikia papildyti organizmo atsargas kaliu ir magniu.
Pirmieji požymiai, bylojantys apie kalio trūkumą, yra silpnumas, mirgėjimas akyse, padažnėjęs pulsas, atsirandantys „permušimai“ (ekstrasistolės), kraujospūdžio šokinėjimas. Kartais atsiranda raumenų skausmas ir silpnumas, vidurių užkietėjimas, troškulys, sausėja oda, sumažėja kraujospūdis.
O magnis dalyvauja nervų sistemos veikloje, termoreguliacijos procesuose, reguliuoja širdies susitraukimų dažnį ir jėgą, atpalaiduoja raumenis, būtinas energiniams ląstelių procesams, svarbus kalcio apykaitai. Magnis taip pat plečia kraujagysles, reguliuoja kraujo spaudimą, gerina periferinę kraujotaką. Kai trūksta magnio, kraujyje sumažėja kalcio ir kalio kiekis. Magnio trūkumas gali išsivystyti dėl gausaus alkoholio, kavos vartojimo, viduriuojant, laikantis dietų, sportuojant, gausiai prakaituojant.
Vasarą paprastai mažiau valgome, bet daugiau geriame. Todėl šiuo metų laiku reikėtų vartoti mineralais praturtintą, natūralų negazuotą mineralinį vandenį, kuris papildytų mūsų organizmo atsargas. Be to, kalio ir magnio mūsų organizmas gali gauti iš kasdienių maisto produktų, ypač žalios spalvos daržovių, vaisių. Todėl vasarą patartina daugiau valgyti bulvių, bananų, avokadų, melionų, razinų, apelsinų, špinatų, pupų, pieno, sūrio.
Kodėl labiausiai kenčia širdininkai?
Vasaros karščiai visada sukelia daugiau rizikos mūsų sveikatai. Ypač atsargiems reikėtų būti tiems žmonėms, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių negalavimai.
Pirmiausia per vasaros karščius nukenčia aukšto kraujospūdžio liga (hipertenzija), išemine širdies liga sergantys žmonės, taip pat asmenys, kuriems vystosi širdies nepakankamumas, širdies ydos arba neinfekcinės kilmės širdies patologijos. Per vasaros karščius dažnai žmones ištinka infarktas ir insultas.
Karštomis vasaros dienomis paprastai pakyla atmosferos slėgis ir oro temperatūra, sumažėja oro drėgnumas, didėja prakaitavimas. Taip organizmas pradeda stokoti skysčių, o tai išprovokuoja įvairius patologinius procesus: arterinio kraujospūdžio padidėjimą, nepakankamą smegenų aprūpinimą deguonimi.
Dėl gausaus prakaitavimo organizme vystosi elektrolitų balanso sutrikimas, nes kartu su prakaitu pasišalina ir naudingos organizmo druskos. Taigi organizme tirštėja kraujas, išauga kraujo krešulių, kurie gali užkimšti gyvybiškai svarbių organų kraujagyslių spindį, susidarymo tikimybė. Metams bėgant progresuoja aterosklerozė, todėl padidėjęs kraujo klampumas ir kiti nukrypimai per karščius gali pasireikšti kur kas dažniau.
Sunkiausiai karščius pakelia žmonės, sergantys sunkesniu širdies nepakankamumu. Taip yra todėl, kad viena iš pagrindinių medikų rekomendacijų tokiems ligoniams yra suvartojamų skysčių ribojimas. Mat kuo daugiau skysčių žmogus vartoja, tuo didesnis krūvis tenka širdžiai, o šių ligonių širdis dirba ir taip silpnai, todėl kuo daugiau skysčių širdžiai tenka perpumpuoti, tuo jai sunkiau susidoroti su krūviu. Tad per karščius, kada sveikiems žmonėms per dieną rekomenduojama išgerti daugiau kaip 2–3 litrus skysčių, širdies nepakankamumu sergantiems padidinti skysčių kiekio nerekomenduojama.
Kaip ištverti karščius?
Vasara diktuoja savo sąlygas, todėl apžvelkime priemones, kurios gali padėti širdininkams ištverti karščius.
Svarbiausia, ką reikia žinoti sergantiesiems hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, patyrusiems miokardo infarktą, yra vykdyti visus gydytojo kardiologo nurodymus ir paskyrimus ir jokiu būdu per karščius nenustoti vartoti anksčiau paskirtų vaistų. Ypač reikėtų paminėti kraują „skystinančius“ medikamentus.
Per karščius, kaip ir esant normaliai oro temperatūrai, būtina kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą ir, be įprastinių vaistų, su savimi visada turėti vaistus, kurie prireikus gali greitai sumažinti kraujospūdį. Ligoniai, sergantys išemine širdies liga, per karščius su savimi turi turėti skubios pagalbos priemones, kurios naudojamos ištikus stenokardijos priepuoliui.
Pasistenkite vasarą per didžiausio saulės aktyvumo valandas (nuo 11 iki 17 val.) neiti į lauką be didelės būtinybės. Jeigu tomis valandomis vis dėlto teko išeiti iš namų, stenkitės būti pavėsyje ir venkite tiesioginių saulės spindulių.
Eidami į lauką užsidėkite galvos apdangalą, ypač tai svarbu prisiminti vyresniems kaip 55 metų žmonėms. Moterys nuo saulės gali prisidengti savo spalvingais skėčiais, ir to nereikėtų gėdytis, nes būtent skėtis gali puikiausiai apsaugoti nuo agresyvios saulės.
Per karščius rinkitės šviesius judesių nevaržančius drabužius iš natūralių audinių (lino, medvilnės, šilko). Akims apsaugoti nešiokite akinius nuo saulės.
Kai lauke karšta, nepersistenkite su fiziniu krūviu, nes organizmui ir taip sunku. Įrodyta, kad karščiai neigiamai atsiliepia ir mūsų protinei veiklai, nervų sistemai. Todėl stenkitės nepervargti, padėkite savo širdžiai.
Karštomis vasaros dienomis stenkitės mažiau laiko praleisti už vairo. Mat dėl karščių labai susilpnėja vairuotojo dėmesingumas ir susikaupimas, sutrinka reakcija, dėl to gali įvykti avarija.
Norėdami palengvinti troškulį, gerkite po nedaug ir mažais gurkšneliais, kad krūvis širdžiai būtų kiek įmanoma mažesnis. Per dieną išgerkite ne mažiau kaip 2 litrus skysčių, tačiau vanduo ir kiti gėrimai neturi būti iš šaldytuvo. Norėdami numalšinti troškulį, valgykite vaisių, ypač obuolių.
Vasarodami paplūdimyje, kas pusę valandos nueikite išsimaudyti arba tiesiog pastovėkite vandenyje. Jokiu būdu negalima užmigti ant saulės, todėl paplūdimyje naudokite skėčius nuo saulės ar kitas pavėsio priemones.
Karštą vasaros dieną dažniau valykite namus šlapia šluoste ir naudokitės oro ventiliatoriumi ar kondicionieriumi.
Konsultavo LSMU Kardiologijos klinikos gydytojas prof. Rimvydas Šlapikas
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau