Šeimos gydytojas diagnozuoja ir gydo arterinę hipertenziją, siunčia pacientą pas kardiologą dėl organų taikinių pažeidimo. Diagnozuodamas AH, šeimos gydytojas privalo matuoti arterinį kraujospūdį, įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pacientui paskirti tyrimus: elektrokardiogramą, lipidogramą, gliukozės koncentraciją kraujyje, kreatinino ir kalio koncentraciją. Šie tyrimai yra gyvybiškai būtini teisingai AH diagnostikai.
Bent kartą per metus visiems apsilankiusiems pacientams svarbu pamatuoti arterinį kraujospūdį. Pacientams, kurie jau serga arterine hipertenzija, kraujospūdį būtina matuoti kiekvieno apsilankymo metu. Šeimos gydytojus tai daryti geriausiai gali paskatinti jų pacientų dalyvavimas kardiologinės prevencijos programoje, kurioje aiškiai apibrėžta, kad kraujospūdžio matavimas – svarbiausia sėkmingos prevencijos sudedamoji dalis.
AH mūsų šalyje blogai kontroliuojama. Dėl to Lietuvoje daugėja piktybinės hipertenzijos. Tuomet dažnai per gana trumpą laiką (maždaug per 2 metus, o kartais ir greičiau) nebepataisomai sutrinka inkstų veikla, reikia nuolatinių dializių, ištinka insultas ar miokardo infarktas. Norint sumažinti riziką susirgti arterine hipertenzija, reikia laikytis sveikos gyvensenos.
Manau, kad kai kurie rezultatai jau akivaizdūs. Visu pirma, įgyvendinus ES remtą Rytų ir pietryčių Lietuvos kardiologijos projektą, skirtą kardiovaskulinių paslaugų infrastruktūrai gerinti, Rytų Lietuvoje smarkiai pagerėjo hospitalinis išgyvenamumas, susirgus miokardo infarktu. Taip pat smarkiai padidėjo naujai išaiškintų ir reikalaujančių specialistų gydymo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų skaičius. Jau matomi ir pirmieji rezultatai, įgyvendinant Didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos asmenų išaiškinimo programą, finansuojamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – keliskart pagerėjo AH kontrolė, nors ji dar ir išlieka toli gražu nepakankama. Tačiau tokios tendencijos vyrauja ir kai kuriose Vakarų šalyse. Esmė, kad sėkminga AH kontrolė neįmanoma, nekoreguojant ir kitų rizikos veiksnių, ypač dislipidemijos (didelė cholesterolio koncentracija kraujyje), skiriant statinų, ir metabolinio sindromo, diegiant sveikos gyvensenos principus.
Džiugina tai, kad susirūpinimas dislipidemija visuomenėje sparčiai auga. Turimais duomenimis, lipidų tyrimų skaičius per pastaruosius metus padvigubėjo, padvigubėjo ir susirūpinimas gliukozės kraujyje padidėjimu – galima diabeto pradžia. Tai geros tendencijos. Pastarųjų metų mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų kreivė galų gale pradėjo slinkti žemyn. Vėlgi tendencija aiškėja. Nors kitų šalių patyrimas rodo, kad tokios profilaktinės programos rezultatų galima pradėti tikėtis tik po 5–10 metų jos aktyvaus taikymo.
Išliekanti didžiulė problema – vis dar netobula statinų kompensavimo sistema. Statinų vartojimas ir kraujo riebalų dydžiai (dislipidemijos laipsnis) aiškiai koreliuoja su mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiumi. Apie tai liudija gerai žinoma Europos programa – EUROSPIRE, kuri parodė, kad Suomijoje, kur žemiausi lipidų lygiai ir didžiausias statinų suvartojimas, mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiai yra mažiausi.
Iš kitos pusės, Lietuvos rezultatas – didžiausias mirtingumas, aukščiausi kraujo riebalų skaičiai ir mažiausias statinų vartojimas. Kai kurie poslinkiai po šių žiaurių Lietuvai rezultatų paskelbimo įvyko – pagerėjo statinų kompensavimas antrinei prevencijai, o pirminei prevencijai statinai pradėti kompensuoti siauroms indikacijoms.
Širdies susitraukimų dažnį gali paveikti daugybė veiksnių: fiziniai stimulai, kūno padėtis, aplinkos veiksniai, matavimo metodas ir kt.
Kraujo spaudimas paprastai matuojamas pacientui sėdint. Tuo tarpu dėl ŠSD bendro susitarimo nėra, pusės iki šiol atliktų tyrimų metu ŠSD vertintas atsigulus, pusės – atsisėdus. Sėdint ŠSD yra 1–2 k./min. didesnis nei gulint. Manoma, kad 30 sekundžių pakanka patikimai nustatyti ŠSD.
Normalus ramybės širdies susitraukimų dažnis yra 50–90 k./min, kai širdies susitraukimų dažnis daugiau 100 k./min. – diagnozuojama tachikardija.
Tyrimais nustatyta, kad pacientams, kurių ŠSD didesnis, dažnai būna ir AKS padidėjimas. Šis ryšys yra stipresnis tiems pacientams, kurių simpatinės nervų sistemos aktyvumas yra padidėjęs.
Taigi padidėjęs ŠSD yra susijęs su AKS, insulino, lipidų koncentracija kraujyje, kūno svoriu. Taip pat padidėjęs ŠSD kaip nepriklausomas rizikos veiksnys gali būti įtraukiamas į įvairius prognostinius modelius pacientų širdies ir kraujagyslių ligų rizikai vertinti.
Tyrimais patvirtintas ryšis tarp didelio ŠSD (>80 k./min.) ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Taigi, ŠSD kontrolė – svarbus klinikinis tikslas gydant pacientus, sergančius hipertenzija, koronarine širdies liga ir širdies nepakankamumu. Klinikinė nauda įrodyta, kai gydant hipertenziją ŠSD pradedamas mažinti, jeigu jis yra didesnis negu 80 k./min., o siektinas ŠSD – 75–65 k./min.
Pirmiausia reikia įvertinti, kiek yra padidėjęs kraujo spaudimas, koks yra organų taikinių pažeidimų išplitimas, nustatyti kitus rizikos veiksnius (lipidus, rūkymą) ir, aišku, nustatyti paciento kardiovaskulinę riziką. Jei nustatoma maža ir vidutinė AH rizika, galbūt pirmiausia 3 ar 6 mėnesius reikėtų pacientui rekomenduoti nemedikamentines priemones. Žmogus turėtų didinti fizinį aktyvumą, mažinti kūno svorį, atsikratyti žalingų įpročių, mažinti druskos kiekį maiste ir t. t. Jeigu, praėjus minėtam laikotarpiui, jokių pagerėjimo rezultatų pasiekti nepavyksta, reikalingas medikamentinis gydymas. Tačiau jei pacientui nustatoma didelė arba labai didelė AH rizika, privalu iškart skirti vaistų.
Labai daug žadantys žingsniai – įvairių vaistų derinių atsiradimas, kai vienos tabletės sudėtyje yra kelių modernių antihipertenzinių vaistų ar antihipertenzinių ir antilipidinių vaistų.
Visi rizikos veiksniai skiriami į koreguojamus ir nekoreguojamus. Koreguojamiems priskiriami tie veiksniai, kurie priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir gali būti keičiami. Tai didelis druskos vartojimas, antsvoris, nejudra, alkoholio vartojimas, stresas.
Nekoreguojamiems priklauso: paveldimumas, rasė (juodaodžiai serga dažniau nei baltaodžiai), lytis (iki 55 metų amžiaus didesnė tikimybė sirgti yra vyrams, nuo 55 iki 75 metų amžiaus rizika vienoda, o nuo 75 metų – dažniau serga moterys), amžius (ir vyrams, ir moterims rizika didėja senstant).
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau