Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Skaičiai, kuriuos pravartu žinoti

Skaičiai, kuriuos pravartu žinoti

Šeima, darbas, mokslai, svajonės, užsibrėžti tikslai – yra daugybė dalykų, dėl kurių nuo ryto iki vakario skubame negalvodami. Kol vieną dieną liga staiga priverčia sustoti. Ir visa, kiek pasiekta, tą pačią akimirką netenka prasmės. Kalbame apie padidėjusį kraujospūdį, kuris dažniausiai apie save praneša per vėlai, kai liga jau progresavusi ir pasekmės gali būti grėsmingos.
 
Kraujospūdis: ką reikia žinoti
Kraujospūdis – tai kraujo slėgis, kuris susidaro širdžiai išstumiant kraują į kraujagysles. Padidėjęs slėgis spaudžia kraujagyslių sieneles, ir kuo kraujospūdis didesnis, tuo spaudžia labiau.
Kraujagyslės, į tai reaguodamos, storėja, pažeidžiamas jų vidinis sluoksnis endotelis. Ilgainiui kraujagyslės tampa nebeelastingos, kietos, nebegali pakankamai išsiplėsti. Kenčia ir širdis, nes, jeigu kraujospūdis kraujagyslėse yra aukštas, jai būna labai sunku išstumti kraują. Širdies raumuo storėja, vėliau širdis pradeda plėstis ir blogai susitraukinėti, taip prasideda širdies nepakankamumas.
Negydant aukšto kraujospūdžio ligos, pasekmės labai skaudžios: ji gali sukelti širdies raumens, arba miokardo, infarktą, kai susiaurėja ir kemšasi širdį maitinančios kraujagyslės, galvos smegenų insultą. Be to, nuo aukšto kraujospūdžio labai kenčia akys, rega, inkstai, dažna komplikacija yra inkstų nepakankamumas.
Optimalu, arba idealu, kai kraujo spaudimas yra 120 mmHg ir 80 mmHg, o 130 mmHg ir 80–85 mmHg dar laikomas normaliu. „Jei viršutinis rodmuo padidėjęs iki 130 – 139 mmHg, o apatinis iki 85 – 90 mmHg, tai vadinamasis aukštas normalus kraujospūdis, kai dar galima laukti ir stebėti, – aiškina Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė. – Kai yra aukštesnis nei 140 mmHg ir 90 mmHg spaudimas, tai jau arba arterinė hipertenzija, arba kraujospūdžio padidėjimo liga, ir būtina gydyti.“
Rizika – ne tik vyresniems
Ar žinote savo kraujo spaudimą? Neskubėkite manyti, kad šis klausimas jūsų tėvams ar seneliams. Šis klausimas – tikrai jums. „Man teko kalbėti su jaunais 30–40 metų žmonėmis, jie guodėsi, kad vienas draugas netikėtai mirė, kitas. Pasirodo kaltas buvo per didelis kraujo spaudimas. Vieni nežinojo, kiti žinojo, tačiau nesigydė,“ – pastebi prof. Ž. Petrulionienė. Profesorė sako atsimenanti ne vieną atvejį, kai jauni žmonės kreipėsi į daktarus, nežinodami, kas darosi, o pasirodė, kad liga manifestavo, prasidėjo inkstų nepakankamumas. Kiti, kad buvo aukštas kraujospūdis daugybę metų, žinojo, tačiau nesigydė.
Nepatrukdys ir statistika
Lietuvoje hipertenzija serga apie 50–60 proc. 25–65 metų gyventojų. Truputį dažniau vyrai. Sergantieji arterine hipertenzija daug dažniau suserga insultu, miokardo infarktu, širdies nepakankamumu. Rizika susirgti šiomis ligomis ypač padidėja po daugelio metų nekoreguotos hipertenzijos. Su ja susijusios net 75 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. O širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje – kas antros mirties priežastis. Tai rekordas Europoje, pernai jis padidėjo dar 2 proc. Galime skaičiuoti dar aiškiau – nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta maždaug po Plungę, arba apytiksliai visą Kupiškio rajoną. Beveik kiekvienu atveju viskas prasideda labai nekaltai – tiesiog nuo padidėjusio kraujo spaudimo.
Reikia stebėti, net kai jaučiatės sveikas
Daugybę metų padidėjusio kraujospūdžio žmogus gali visiškai nejausti. Labai retais atvejais liga gali apie save pranešti galvos skausmais, mirgėjimu akyse, spaudimu pakaušio srityje, nemaloniais jutimais širdies plote, ritmo sutrikimais.
„Paprastai daugelis, ypač vyrai, apie savo automobilį žino viską, o apie save – visiškai nieko. Bet savo organizmo pagrindinius skaičius būtina žinoti,– sako prof. Ž. Petrulionienė. – Kartą per metus net sveikam žmogui būtina pasimatuoti kraujospūdį, o jeigu serga gretutinėmis ligomis arba yra rizikos veiksnių, paveldimumo tikimybė, tuo labiau jei nors kartą kraujospūdis jau buvo padidėjęs, matuoti reikia dažnai,“ – primygtinai skatina profesorė.
Kraujo spaudimo klasifikacija
• Optimalus: 120/80 mmHg.
• Normalus: 120 –129/80-84 mmHg.
• Aukštas normalus: 130–139/85-89 mmHg.
• I laipsnio AH: 140–159/90-99 mmHg.
• II laipsnio AH: 160–179/100-109 mmHg.
• III laipsnio AH: >180/>110 mmHg.
• Izoliuota sistolinė AH: >140/<90 mmHg (dažnai pasitaiko seniems žmonėms).

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2023. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2023. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS