Venų liga - varikozė

Venos yra kraujagyslės, kuriomis kraujas iš organų ir audinių grįžta į širdį. Venose kraujo spaudimas yra mažas, kraujas teka lėtai, o sienelės struktūroje elastinių elementų yra daug mažiau negu arterijose. Tam, kad kraujas tekėtų viena kryptimi, daugelio venų sienelės vidiniame paviršiuje yra vožtuvai, sulaikantys sunkio jėgos veikiamo kraujo tekėjimą priešinga kryptimi. Dažniausiai pasitaikanti venų liga - varikozė yra labai susijusi su padidėjusiu ortostatiniu kraujo spaudimu ir venų vožtuvų nesandarumu. Dėl to ji dažniausiai paliečia abiejų kojų venas. Įvairaus sunkumo liga diagnozuojama iki 15 proc. įvairių šalių gyventojų. Manoma, kad polinkis sirgti venų varikoze yra genetiškai paveldimas dėl įgimto jungiamojo audinio silpnumo. Prisidėjus papildomiems neigiamiems veiksniams, vystosi kojų venų varikozė. Neigiami veiksniai yra: ilgas stovimas ar sėdimas darbas, aukštas ūgis, nutukimas, sunkus fizinis darbas (ir sportas) pasilenkus, taip pat darbas karštyje ir ten, kur yra vibracija, netinkama avalynė, moteriška lytis, vidurių užkietėjimas. Moterims reikšmingi hormonų pusiausvyros pokyčių periodai bręstant, menopauzės metu, o ypač - nėštumo metu, nes auganti gimda spaudžia mažojo dubens venas ir kraujui sunkiau nutekėti. Todėl moterys šia liga serga maždaug 6 kartus dažniau. Kojų venų varikozę skatina ir alkoholiniai gėrimai, nes juos vartojant išsiplečia mažojo dubens ir kojų kraujagyslės, priteka daugiau kraujo ir kojos pasunkėja.
 


Liga prasideda jauname ir vidutiniame amžiuje, nors kartais pasireiškia jau vaikystėje. Tai priklauso nuo venų tinklo išsidėstymo ir jų būklės. Veninis kraujas kojomis teka trim baseinais - giliosiomis venomis, einančiomis šalia arterijų, paviršinėmis venomis, gerai matomomis po oda bei jas tarpusavyje sujungiančiomis susisiekiančiomis venomis, kurios paskirsto kraujo kiekį tarp giliųjų ir paviršinių venų. Kai dėl susidariusios kliūties giliosiose venose sutrinka kraujo tekėjimas, didelė jo dalis pro susisiekiančias venas patenka į paviršines ir išteka jomis. Tokiu atveju taip pat formuojasi varikozė, bet jos priežastys jau kitos. Kraujo tėkmei venose reikšmingi ir kojų raumenys, kurie veikia kaip pompa. Varikozės procesas trunka nevienodai: ji gali atsirasti, bet neprogresuoti kelis dešimtmečius arba sustoti besivystydama, pasiekusi tam tikrą stadiją, o gali labai greitai progresuoti ir baigtis komplikacijomis (trofinėmis opomis, tromboflebitais, celiulitais, egzema ar dermatitais).
Kokie kojų venų varikozės simptomai?
Ligos pradžioje jaučiamas greitas kojų nuovargis, sunkumas (“kaip švininės”), čiurnų ir blauzdų pabrinkimas, naktinis mėšlungis. Rytais kojos nepabrinkusios, o vakare atsiranda tempimo, skausmo pojūtis venų kamienų projekcijoje. Kai varikozė jau tampa pastebima, skausmai sumažėja ar visai praeina, kojos tinsta ir gali vystytis komplikacijos. Visos profilaktinės priemonės, padedančios nutekėti kraujui venomis, yra efektyviausios ankstyvose stadijose.
Kartais venų varikozę tenka operuoti. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos klinikos docente Dalia TRIPONIENE.
Kada kojų venų varikozę tenka operuoti?
Išsiplėtusias paviršines kojų venas operuoti būtina, kai paviršinių venų vožtuvai nebeveikia ir kai venos plečiasi vis labiau, kai atsiranda komplikacijos dėl venų išsiplėtimo: kraujavimai iš veninių mazgų, venų uždegimai (paviršinių venų tromboflebitas) ir opos.
Ar būna atvejų, kai moterys prašo operuoti vien dėl kosmetinio defekto?
Būna. Ateina lieknos, gražios moterys su išsiplėtusiomis kojų venomis, kurių neskauda, kojos netinsta, bet - negražu. Dažniausiai operuoti reikia, tačiau prieš operaciją tiriame ultragarsu, vertiname venų vožtuvų būklę, giliųjų venų praeinamumą ir sprendžiame, kokia operacija reikalinga. Jeigu venų vožtuvai geri - siūlome konservatyvesnes priemones. Be to, stengiamės sustabdyti venų plėtimosi priežastis. Siūlome mūvėti elastines kojines, sportuoti, vengti ilgo sėdėjimo arba stovėjimo. Nedideles paviršines venas galima užakinti sklerozuojančiais vaistais.
Kokios priemonės padėtų išvengti kojų venų varikozės ar jos komplikacijų?
Visos, kurios mažina kraujo sąstovį kojų venose: net sėdint ir stovint judinti pėdas ir blauzdas, nes susitraukinėdami raumenys pasitarnauja kaip siurblys. Visą dieną avint aukštakulniais batais, įtempti kojų raumenys siurblio funkcijos neatlieka. Tinka dušas kojoms ir plaukiojimas, miegoti reikia pakėlus kojas apie 15 cm. Kas turi antsvorį - stengtis jį mesti. Moterims, vyresnėms nei 40 metų, patariame mūvėti elastinėmis kojinėmis, nėštumo metu taip pat tiktų specialios elastinės kojinės. Kokias kojines dėvėti, geriausia konsultuotis su gydytoju, kad jas parinktų pagal tai, kokio pobūdžio ir kokio spaudimo reikėtų vienu ar kitu atveju.
Ar fiziniai pratimai tikrai yra efektyvūs?
Taip, tikrai. Susitraukinėdami raumenys varo kraują širdies link, o jeigu pratimai atliekami gulint ir kasdien, kraujo susitvenkimas paviršinėse kojų venose sumažės. Žmonės, kuriems išsiplėtusios paviršinės venos, reguliariai atlikdami specialius pratimus, gali sustabdyti venų išsiplėtimo progresavimą ir išvengti komplikacijų.
Kodėl kojas elastiniu bintu apvynioja operacinėse,
gimdyklose?

Bintuojama todėl, kad būtų išvengta kraujo sąstovio venose ir jose nesusidarytų trombų, kurie atitrūkę gali nukeliauti į plaučius ir sukelti pavojingų komplikacijų.Trombų susidarymą venose sąlygoja ilgas gulėjimas ant operacinio stalo, ypač ligoniams, sergantiems širdies ligomis, vyresnio amžiaus ligoniams, kuriems išsiplėtusios venos, moterims, kurios vartoja hormoninius kontraceptinius preparatus, ir kt. Galima mūvėti nuo embolijų apsaugančias kojines.
Kokie chirurginio kojų venų varikozės gydymo rezultatai?
Geri, jeigu venų išsiplėtimas nebuvo labai komplikuotas, jei radikaliai pašaliname abi paviršines venas su jų šakomis ir išsiplėtusiais mazgais, jeigu perrišame susisiekiančias su giliosiomis venomis bevožtuvines šakas, tai, sugijus pjūviams, kojos lieka gražios. Būna, kad, praėjus keleriems metams po operacijų, venos vėl išsiplečia. Būtina, kad operuoti ligoniai apsilankytų pas specialistus, atsiradus mažiausiems venų plėtimosi požymiams. Tada gydytojas gali nuspręsti - ar operuoti pakartotinai, pašalinti išsiplėtusius mazgus, ar gydyti suleidžiant vaistus, ar skirti venas tausojančių vaistų, ar imtis kitų priemonių. Anksčiau operuotiems venų recidyvų buvo daugiau, nes metodai buvo kiti ir diagnostinių priemonių buvo mažiau.
Nepatarčiau žmonėms gydytis varikozę patiems. Geriau kreiptis į specialistą ir pritaikyti konservatyvų - profilaktinį gydymą ar, jei reikės, operuoti, negu sulaukti komplikacijų, kai ta pagalba neatidėliotina.
Pokalbio pabaigoje gydytoja pasakė, kad ligoniai gali nebijoti kreiptis ir į didesnius kraujagyslių chirurgijos centrus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai