Arterinė hipertenzija: kokie faktoriai paskatina jos išsivystymą?

Širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje.

Susirūpinimą kelia ne tik didėjantys arterinės hipertenzijos atvejų skaičiai, bet ir tai, kad ši liga vis dažniau nustatoma net ir jauniems asmenims. Apie arterinę hipertenziją šį tą reikėtų žinoti kiekvienam – kas tai per liga ir kokie jos rizikos faktoriai?

 

Arterinė hipertenzija – kas tai?

 

Arterinė hipertenzija – tai viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų, kuri pasireiškia padidėjusiu kraujo spaudimu. Šis susirgimas paplitęs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Arterinė hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai kraujo spaudimas viršija tam tikras skaitines reikšmes:

  • Sistolinis kraujo spaudimas viršija 140 mmHg;
  • Diastolinis kraujo spaudimas viršija 90 mmHg.

Tarkime, I laipsnio (lengva) hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai sistolinis kraujo spaudimas yra tarp 140 ir 159 mmHg, o II laipsnio arterinė hipertenzija gali būti įtariama tuomet, kai sistolinio kraujo spaudimo skaitinė reikšmė yra tarp 160 ir 179 mmHg. Yra įvairių šios ligos potipių.

 

Kokie faktoriai nulemia ligos išsivystymą?

 

Arterinės hipertenzijos išsivystymą nulemia ir genetiniai, ir išoriniai veiksniai. Labai dažnai ligos išsivystymą nulemia kelių rizikos faktorių derinys:

  • Amžius – kuo vyresnis amžius, tuo didesnė arterinės hipertenzijos išsivystymo tikimybė. Ligos rizika ypatingai išauga nuo 55-65 metų, todėl širdies ir kraujagyslių sistemos būklės kontrolė tokio amžiaus pacientams turėtų būti atliekama reguliariai ir be jokių išimčių;
  • Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas šeimoje – manoma, kad arterinės hipertenzijos išsivystymui įtakos turi ir paveldimumas. Jei arterine hipertenzija sirgo arba serga abu vaiko tėvai, tuomet labai tikėtina, kad ši liga išsivystys ir jam. Negana to,  arterinė hipertenzija šiuolaikiniams žmonėms pasireiškia anksčiau (dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo), tačiau tokią ankstyvesnę diagnostiką gali nulemti ir didesnė medicinos pažanga;
  • Įvairūs žalingi įpročiai – arterinė hipertenzija dažniau diagnozuojama rūkantiems, alkoholiu ir kitais žalingais įpročiais piktnaudžiaujantiems asmenims;
  • Antsvoris ir nutukimas – dėl per didelės kūno masės širdžiai ir kraujagyslėms tenka daug didesnis krūvis, todėl padidėja arterinės hipertenzijos išsivystymo rizika;
  • Fizinio aktyvumo stoka – arterinė hipertenzija dažniau diagnozuojama sėslų gyvenimo būdą propaguojantiems asmenims;
  • Didelis stresas – širdies ir kraujagyslių problemų lengviau atsiranda tiems, kas dirba daug nervinės įtampos sukeliantį darbą ar labai stipriai išgyvena dėl įvairių gyvenimiškų įvykių;
  • Nesveika mityba ir nesaikingas druskos vartojimas taip pat gali būti susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika;
  • Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje padidina ir arterinės hipertenzijos išsivystymo galimybes;
  • Cukrinis diabetas ir kitos lėtinės ligos – cukriniu diabetu sergantiems asmenims dažnai diagnozuojama ir arterinė hipertenzija, o šis lėtinių ligų derinys pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.

Žinoma, amžiaus ir genetikos koreguoti neįmanoma, tačiau galima išvengti koreguojamųjų rizikos veiksnių ir taip sumažinti arterinės hipertenzijos išsivystymo galimybes arba bent jau sulėtinti grėsmingą jos progresavimą. Pavyzdžiui, verta gyvulinės kilmės maistą dažniau pakeiti augalinės kilmės maistu ir pasistengti kasdien aktyviau pajudėti bent po 30 minučių – tokie pokyčiai statistiškai reikšmingai sumažina arterinės hipertenzijos ir jos sukeliamų komplikacijų išsivystymo tikimybę.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai