){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska?
Kaip paplitusi venų varikozė?
Venų varikozės paplitimas – gana didelis, bent apie 10-30 proc. bendrosios populiacijos. Tikslių duomenų, kiek asmenų serga Lietuvoje, nėra, tačiau remiantis Europos šalių statistika manoma, kad mūsų šalyje gali būti net apie 400 – 500 tūkst. sergančiųjų.
Venų varikozės paplitimas priklauso nuo daugybės faktorių. Jis skiriasi įvairiose pasaulio šalyse. Žinoma, kad liga dažniau pasitaiko išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Kai kur venų varikozės paplitimas siekia net ir 55 proc. (moterų grupėje, nes moterys šia liga serga dažniau). Skaičiuojama, kad tokiose didelėse pasaulio valstybėse kaip JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija venų ligų gydymui skiriama net nuo 2 iki 3 proc. visų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų. Vadinasi tai didelė sveikatos, socialinė ir ekonominė problema.
Nors dažnai manoma, kad nuo išsiplėtusių venų kenčia išimtinai tik senyvo amžiaus asmenys, pastebima, kad liga vis labiau jaunėja ir gali paliesti įvairaus amžiaus asmenis – nuo paauglių iki jaunuolių, nuo vidutinio amžiaus iki senyvo amžiaus asmenų.
Kas dažniau serga venų varikoze?
Lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo požymių, pavyzdžiui, kojų sunkumą, skausmą, nuovargį, pabrinkimą ir tinimą, kaip rodo epidemiologiniai duomenys, patiria net kas antras bendrosios populiacijos atstovas. Skaičiuojama, kad šia liga vidutiniškai serga 20-25 proc. asmenų. Vis dėlto venų varikozė dažniau diagnozuojama moteriškosios lyties atstovėms ir taip yra pirmiausiai dėl fiziologinių ir hormoninių moters organizmo ypatumų. Teigiama, kad moterys venų ligomis gali sirgti net keturis – šešis kartus dažniau nei vyrai. Tačiau nėra visiškai aišku, ar ši statistika tiksli, mat moterys tiesiog dažniau kreipiasi į gydytojus dėl venų ligų – ne tik dėl fizinių nepatogumų, bet ir dėl estetinio faktoriaus. Deja, bet sergamumas venų ligomis tik auga – skaičiuojama, kad susirgimų tarp moterų kasmet padaugėja net apie 2,5 – 2,6 proc. o tarp vyrų – net apie 2 proc.
Ar venų varikozė gali būti tyli, apie save jokiais simptomais nepranešanti liga?
Taip, bet net ir tuomet, kai ant kojų jau matoma išsiplėtusių venų ar kamuoja kojų skausmas, sunkumas ir tinimas – ieškoti pagalbos skuba tikrai ne visi. Apskaičiuota, kad keturi pacientai iš dešimties varikozinių mazgų ant kojų net nepastebi. Tačiau būna ne ir tokių pacientų, kurie ignoruoja jau aiškiai pastebimas venų ligų komplikacijas, pavyzdžiui, trofines opas, ir primygtinai teigia, kad koją tiesiog susižeidė. Vis dėlto reikėtų atminti, kad sunkiai gyjančios trofinės opos – rimta ir pavojinga venų ligų komplikacija, į kurią tikrai negalima numoti ranka.
Pirmieji venų varikozės simptomai gali būti trūkinėjantys kapiliarai, pastebimesnis mėlynų venų tinklas, kojų maudimas, kojų sunkumas, odos niežėjimas ir tamsėjimas bei jos pigmentacijos pakitimai, kojų tinimas, kojų nuovargis, kojų skausmas ir t.t. Taigi į gydytoją kraujagyslių chirurgą (angiochirurgą) geriau kreiptis nedelsiant – tuomet ir gydymo prognozės geresnės, ir gyvenimas – kokybiškesnis.
Ar žmonės pandemijos metu iš tiesų „apleido“ lėtines ligas?
Taip, deja, bet šiuo metu stebimos neigiamos tendencijos ir vis daugiau pacientų gydytojo kabinete apsilanko jau su gerokai „užleistomis“ ligomis. Be to, labai įdomu, kiek pacientų laukia pandemijos pabaigos? Vis dar bijoma užsikrėsti COVID-19, todėl apsilankymas gydytojo kraujagyslių chirurgo kabinete atidedamas „saugesniems“ laikams. Negana to, klaidingai manoma, kad medicinos darbuotojų veikla griežtai apribota. Būtina pažymėti, kad laikantis visų saugumo priemonių, savo sveikata reikėtų rūpintis net ir pandemiją, tokiu būdu neleidžiant toliau progresuoti venų ligoms. Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai laukia didelis pacientų antplūdis, tačiau tikėtina, kad didelės dalies pacientų venos bus jau labai stipriai pažeistos. Taigi, mes labai siūlome nelaukti ir į kraujagyslių chirurgus kreiptis kuo greičiau – juk dėl pandemijos venų ligos progresuoti tikrai nesustoja.
Venoms „patinkanti“ fizinė veikla
Jei per pandemiją teko daugiau pasėdėti, tuomet pats metas pradėti lankyti baseiną ar išmokti mankštų, kurios naudingos venų kraujotakai. Pradėti sportuoti niekuomet ne per vėlu. Judėjimo metu dirba blauzdos raumenys, kurie itin svarbūs sėkmingam veninio kraujo tekėjimui į širdį.
Venų varikoze sergantiems asmenims reguliari fizinė veikla itin reikšminga, nes ji padeda sulėtinti lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo progresavimą. Vis dėlto reikėtų rinktis venoms „draugiškesnes“ sporto šakas – plaukiojimą ir mankštas baseine, pasivaikščiojimą lauke, jogą, specialius kineziterapinius pratimus ir pan. Vertėtų vengti didelių svorių kilnojimo, aktyvios aerobikos ir kitų venas galinčių traumuoti sporto šakų.
Sveikesnė, vitaminais ir flavonoidais papildyta mityba
Žinoma, kad venų sieneles ir kapiliarų pralaidumą mažina ne tik vitaminas C, bet ir bioflavonoidai (vitaminas PP), kurių daugiausiai randama įvairiame augaliniame maiste. Taigi verta valgyti daugiau tamsiai žalių daržovių, apelsinų, paprikų, pomidorų, morkų ir kitų vaisių bei daržovių. Sveika mityba padės ne tik gauti įvairių maistinių medžiagų, bet ir suteiks taip virškinimui reikalingų skaidulų. Mat venų ligų progresavimą gali greitinti ir lėtinis vidurių užkietėjimas, kurį dažnai sukelia nepakankamas skaidulinio maisto ir vandens vartojimas, per sėslus gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas.
Beje, kartu su mityba gauti pakankamą vitaminų ir flavonoidų kiekį galį būti kiek sudėtinga, ypač žiemos metu. Tuomet, pasitarus su gydytoju arba vaistininku, galima apsvarstyti specialių venotonikų vartojimą. Šiuo metu žinoma, kad bioflavonoidų frakcija didina venų tonusą ir apsaugo kraujagysles. Šios medžiagos ne tik mažina venų sienelių išsitempimą, bet ir lengvina kraujo sąstovį (stazę), taip sumažindamos tokių nemalonių simptomų kaip kojų tinimas, skausmas ir nuovargis, pasireiškimo riziką. Negana to, bioflavonoidai padeda gerinti veninio kraujo mikrocirkuliaciją ir mažina kapiliarų laidumą.
Reguliarus gelių su heparino natrio druska naudojimas
Rekomenduojama naudoti gelius, padedančius paskatinti mikrocirkuliacijos procesus apatinėse galūnėse, kurios labiausiai nutolusios nuo širdies. Lioton veiklioji medžiaga yra heparinas (heparino natrio druska). Jis paruoštas gelio pavidalu, tinkamu tepti odą. Vartojant pažeistoje vietoje heparinas apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo paviršinėse venose, gerina vietinę mikrocirkuliaciją (kraujotaką smulkiosiose kraujagyslėse) ir mažina patinimą. Lioton vartojamas mazginio venų išsiplėtimo ir jo sukeliamų komplikacijų (kraujo krešulių susidarymo pažeistose venose esant jų sienelių uždegimui arba be jo, uždegimo šalia venų esančiuose audiniuose bei opų, susidariusių odoje virš išsiplėtusių venų) gydymui. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę