Širdies nepakankamumas

Pagrindiniai širdies nepakankamumo požymiai
Širdies nepakankamumas - tai terminas, kuriuo apibūdinami paciento negalavimai, ligos požymiai ir organų funkcijos pokyčiai, atsirandantys, kai širdis nepajėgia aprūpinti organų deguonimi.
Dusulys. Iš pradžių oro trūksta tik fizinio krūvio metu, vėliau - ir gulint. Ypač grėsmingi yra dusulio priepuoliai. Medikai šią būklę vadina širdies astma.
Nuovargis ir silpnumas. Tai liudija apie pablogėjusį raumenų ir smegenų aprūpinimą deguonimi.
Kosulys. Jis vargina kartu su dusuliu, dažnai yra sausas, atsiranda fizinio krūvio metu.
Dažnas širdies plakimas, ypač sustiprėjantis fizinio krūvio metu.
Kojų patinimas. Ypač ryškus vakare. Tai požymis, kad organizme kaupiasi skysčiai.
Melsva odos spalva (cianozė). Dažniausiai pamėlsta lūpos, nosies galas, ausų kaušeliai.
Smegenų veiklos sutrikimai. Gali pablogėti atmintis, skaudėti ir svaigti galva, miego metu sutrikti kvėpavimas.
Širdies nepakankamumo profilaktika
Širdies nepakankamumas - bet kurios širdies ligos pasekmė. Širdies nepakankamumo profilaktika pradedama dar nesusirgus, esant didelei širdies ligos išsivystymo rizikai. Šiame etape labai svarbu koreguoti rizikos veiksnius. Širdies liga susirgęs ir gydomas ligonis gali nieko nejusti ir klaidingai manyti, kad yra sveikas. Tai būklė, kai širdies raumuo jau serga, o funkcija dar tik pradeda sutrikti, širdies nepakankamumo simptomų dar nėra. Todėl labai sunku pacientus įtikinti, jog jie turi keisti gyvenimo būdą, kad liga neprogresuotų ir nesutriktų širdies raumens funkcija.
Gydytojai žino, kokios yra nekoreguojamų įpročių pasekmės, o potencialūs sunkūs ligoniai, deja, neteikia tam svarbos.
Širdies nepakankamumo rizikos veiksniai
Arterinė hipertenzija. Dėl jos išsivysto išeminė širdies liga, o kartu su ja daug greičiau atsiranda ir širdies nepakankamumas. Statistika rodo, kad 50-70 proc. pacientų, kuriems jauname amžiuje pasireiškia padidėjusio kraujospūdžio liga, vėliau kenčia dėl jos baigties - širdies nepakankamumo.
Kairiojo skilvelio hipertrofija (raumens padidėjimas). Vyrams dėl jos širdies nepakankamumas vystosi 15 kartų dažniau nei tiems, kurių širdies kairysis skilvelis nėra sustorėjęs (moterims, vyresnėms kaip 55 metų, - 5 kartus dažniau).
Rūkymas.
Cholesterolio apykaitos sutrikimai.
Cukraligė.
Nutukimas.
Antsvoris.
Gyvybinio plaučių tūrio sumažėjimas.
Širdies susitraukimų dažnio svyravimai - nuo mažesnio kaip 60 kartų per minutę iki dažnesnio kaip 85 kartai per minutę. Pulso dažnio svyravimai rodo, jog neurohormonai, kurie yra vieni iš svarbiausių širdies nepakankamumo išsivystymo veiksnių, jau yra aktyvūs.
Mikroalbiminuremija, t.y. labai mažas kiekis baltymų šlapime, kuris paprasto tyrimo metu neįvertinamas.
Antrinės profilaktikos etapas
Medikai, remdamiesi objektyviais tyrimais, dažniausiai - ultragarsiniu tyrimu, įvertina būklę ir nustato širdies ligą. Bet ligonis, dar nepatyręs širdies nepakankamumo simptomų, neretai sako, kad jaučiasi gerai, kad nereikia vartoti vaistų visą gyvenimą, pakaks mėnesį. Tai - didžiulė klaida. Gydytojas taiko ilgalaikio gydymo planą, siekdamas prailginti gyvenimo trukmę - pratęsti kelionę "Titaniku".
Psichologai nurodo šiuos susitaikymo su liga etapus: pirmiausia ligonis viską neigia: "Tai - manęs neliečia, negali būti". Vėliau jis suabejoja: "Gal aš sergu?". Tik trečiame etape jis pradeda domėtis liga, ir ta informacija jam tampa svarbi.
Kai dėl ligos sutrinka širdies funkcija, progresuoja širdies nepakankamumo požymiai, medikai jam taiko tretinę profilaktiką. Jos tikslas - sustabdyti ligos progresavimą. "Galbūt "Titaniku" nepriplauksim kito kranto, bet kad bent jį pamatytume... Dažniausiai tai tam tikra prasme - vėlu", teigė karčią tiesą doc. A.Kavoliūnienė.
Kiek žmonių kenčia nuo širdies nepakankamumo?
2 proc. gyventojų pasireiškia būklės simptomų, o kas dešimtas, sulaukęs 65 metų amžiaus, kenčia nuo širdies nepakankamumo.
Ligoniams, kuriems pasireiškia kairiojo skilvelio disfunkcija be simptomų, tikimybė mirti per metus yra 5 proc. Esant kliniškai pasireiškiančiam vidutinio sunkumo nepakankamumui, tikimybė mirti per metus - 20 proc., o jei labai progresavęs, gydymui nepaklūstantis širdies nepakankamumas - daugiau nei 20 proc. (iki 50 proc.). Tokių pacientų gydymas tretiniame širdies nepakankamumo profilaktikos etape kainuoja du kartus brangiau nei bet kurios lokalizacijos vėžio gydymas.
Ne tik vaistai svarbūs. Nemedikamentinis gydymas
Gydymo sėkmingumas 30 proc. ar net 50 proc. priklauso nuo paties ligonio.
o Svarbiausia - keisti mitybos įpročius ir subalansuoti skysčių kiekį.
o Būtina atsisakyti valgomosios druskos ir produktų, turinčių natrio. Net nepridedant druskos, mėsoje ir duonoje jau yra natrio.
o Nerekomenduojami konservuoti produktai, fermentinis sūris, dešra.
o Energinė vertė taip pat svarbi. Kuo idealesnis ligonio kūno svoris - tuo paprasčiau gydyti.
o Ligonis turėtų svertis kas rytą ar bent du kartus per savaitę ir įvertinti kūno masės pokyčius 100 gramų tikslumu. Jeigu svoris padidėjo 1,5-2 kilogramais, tai požymis, kad susikaupė skysčių. Patinimai atsiranda ne iš karto, o tik tuomet, kai organizme susikaupia skysčių perteklius daugiau kaip 5 litrais. Pradėjus gydyti, siekiama sumažinti kūno masę, pašalinant skysčių perteklių. Tada ligonis turėtų ribotai vartoti skysčių (per dieną išgerti 1-1,5 litro).
o Ligonis turėtų tartis su gydytoju, jeigu vartoja vaistų nuo kitų ligų. Svarbu žinoti, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo kartu su vaistais nuo širdies nepakankamumo gali pabloginti inkstų funkciją. Nuo inkstų pažeidimo sunkumo priklauso ligos eiga.
o Sergantiesiems nepatariama ilgai keliauti, nes ilgai nejudant gresia embolinės komplikacijos.
o Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo grupės rekomendacijose nurodoma prieš seksualinį aktyvumą vartoti specialiai gydytojo paskirtų širdies darbą palengvinančių medikamentų.
o Bet kokia infekcija sudaro sąlygas širdies nepakankamumui paūmėti.
Medikamentinis gydymas
Doc. A.Kavoliūnienė pastebėjo, kad Lietuvoje yra visų žinomų vaistų širdies nepakankamumui gydyti, o netruks į klinikinę praktiką ateis trys naujos vaistų grupės.
Pats seniausias vaistas, vartojamas 200 metų - širdį veikiantis glikozidas digoksinas bei šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai (diuretikai). Diuretikai paprastai greitai palengvina simptomus.
Kitų grupių vaistai skirti arterinei hipertenzijai gydyti, gyvenimo trukmei ilginti ir kokybei gerinti.
Jie veikia ligą patogenetiškai, t.y. jos išsivystymo mechanizmą.
Tai:
Adrenoreceptorių blokatoriai (karvedilolis, metoprololis ir k.t).
Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (kaptoprilis, enalaprilis, kvinaprilis ir kt.).
Aldosterono antagonistai (spironolaktonas).
Jų reikia vartoti nuolat ir didinti dozes.
Dažna ligonių klaida: pasijutus geriau, vaistų vartojimas nutraukiamas. Gydytojų klaida - pritarimas tokiam apsisprendimui.
Vaizdžiai tariant vaistų reikia vartoti, kad "Titanikas" skęstų kuo lėčiau.
Bendrai ligonio būklei labai didelę įtaką daro cukraligė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir kitos plaučių ligos, skydliaukės aktyvumo padidėjimas ar sumažėjimas. Šeimos gydytojas visuomet turi atsižvelgti į gretutines ligas ir jas tinkamai gydyti.
Chirurginis gydymas
Kardiologų užduotis - įvertinti, kada pacientu turi pasirūpinti kardiochirurgai. Šiuolaikinė chirurgija taiko daug priemonių. Tai stimuliatorių implantavimas, širdies vožtuvų rekonstrukcinės operacijos, kairiojo skilvelio veiklą pavaduojantys aparatai, dirbtinė širdis (pacientų krūtinėse šiuo metu iš viso pasaulyje sėkmingai veikia 4 dirbtinės širdys) ir, kai nebėra alternatyvių metodų, širdies transplantavimo operacija.
"Pasaulio kardiologai turi įrodymų, kad ilgalaikis nuolatinis medikamentų vartojimas leidžia atidėti transplantaciją, - pastebėjo doc. A.Kavoliūnienė. - Lietuvos medikai taip pat nestokoja tokių pavyzdžių."