Arterinė hipertenzija

Širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...

Arterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...

Asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kasmet vis daugėja. Labai daug kalbama apie sveiko gyvenimo būdo svarbą, bet to nepakanka – arterinė hipertenzija paliečia vis daugiau net ir labai jaunų žmonių, o kartais ji neaplenkia net vaikų ir paauglių. ...

krūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...

Neseniai, balandžio mėnesį, minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų dienos akcentas – arterinė hipertenzija. Būtent ši liga visame pasaulyje laikoma prioritetine sveikatos problema. Ir tai suprantama: vienas iš trijų pasaulio suaugusiųjų serga hipertenzija, ir net 13 proc. (2009 m. duomenimis) visų mirčių sukelta aukšto kraujospūdžio. Kaip nesusirgti širdies ligomis? Kokios kiekvienam prieinamos priemonės atitolintų šias ligas?...

Kiekvienais metais gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena buvo pradėta minėti norint pabrėžti, kad galima išvengti tokių hipertenzijos sukeltų ligų kaip insultas, infarktas ar inkstų nepakankamumas, bei informuoti visuomenę apie hipertenzijos prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Šių metų Pasaulinės hipertenzijos dienos šūkis – sveikas kraujo spaudimas – sveikas širdies plakimas. Prieširdžių virpėjimą, kitaip širdies aritmiją, dažnai sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl išlaikydami normalų kraujo spaudimą išlaikysite ir normalų širdies ritmą. ...

Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....

Arterinė hipertenzija – viena žinomiausių ligų. Tačiau, nepaisant aiškiai įrodytos arterinio kraujo spaudimo mažinimo naudos, ligi šiol didelė dalis pacientų efektyviai nesigydo. Daugelis jų mano, kad nedidelė hipertenzija nėra rimtas sveikatos sutrikimas, o su gydytojų teigimu, kad tai liga, kurią dažnai reikia gydyti visą gyvenimą, išvis nenori sutikti. Svarbius padidėjusio kraujospūdžio liga sergančių pacientų klausimus komentuoja Kauno klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė....

Šeima, darbas, mokslai, svajonės, užsibrėžti tikslai – yra daugybė dalykų, dėl kurių nuo ryto iki vakario skubame negalvodami. Kol vieną dieną liga staiga priverčia sustoti. Ir visa, kiek pasiekta, tą pačią akimirką netenka prasmės. Kalbame apie padidėjusį kraujospūdį, kuris dažniausiai apie save praneša per vėlai, kai liga jau progresavusi ir pasekmės gali būti grėsmingos....

Kiekvienas mūsų skirtingai reaguojame į mums skirtus likimo išbandymus, į tai, ką sako gydytojai. Kai kurie laikosi pozicijos: paklausau ką sako, bet darau kaip man reikia. Kiti net nesiklauso patarimų. Šiandien siūlau paskaityti apie vieną ganėtinai nesudėtingą, tačiau pamokantį atvejį, beje, tai nėra kazuistinis atvejis, tai – neretai ištinkanti realybė. Taigi – apie arterinę hipertenziją ir jos pasekmes....

Pirminė arterinė hipertenzija dėl didelio paplitimo yra aktuali problema, ja serga apie 50 proc. žmonių. Tai vienas iš pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji....

Gyvendami XXI amžiuje neišvengiame streso, įtempto gyvenimo ritmo, buitinių problemų, nespėjame pavalgyti arba, atvirkščiai – persivalgome. Yra vartojančių alkoholį, rūkančių. Todėl dažnai susiduriame su įvairiomis sveikatos problemomis. Įdomu tai, kad pacientais tampa vis jaunesni žmonės. Jeigu anksčiau tam tikromis ligomis sirgdavo tik vyresnio amžiaus, tai dabar tomis ligomis serga jauni, veiklūs asmenys. Viena iš tokių ligų, iš pradžių nerodanti jokių simptomų, – tylioji arterinė hipertenzija. Tačiau dažnai jos ir su ja susijusių rimtų sveikatos sutrikimų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų. Išsamiau apie tai konsultuoja gydytoja kardiologė Sigita LIPOVIENĖ....

Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos.Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!! ...

Tęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS. ...

Norint maksimaliai kontroliuoti pirminę arterinę hipertenziją ir užkirsti kelią naujiems ligų atvejams bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikia nuosekliai vykdyti ne tik antrinę, bet ir pirminę bei tretinę profilaktiką....

Spalio pabaigoje Vilniuje vyko vienas svarbiausių hipertenzijos forumų pasaulyje - 3-iasis Baltijos ir Šiaurės šalių hipertenzijos kongresas. Jame dalyvavo daugiau nei 600 žymiausių Europos širdies ir kraujagyslių ligų specialistų. Jie dalijosi naujausia informacija apie padidėjusio kraujo spaudimo prevenciją bei gydymą. Pranešimus skaitė 40 žymiausių šios srities specialistų, jie pristatė moderniausius diagnozavimo, gydymo metodus ir vaistus....

Organizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....

Arterinė hipertenzija, arba aukšto kraujospūdžio liga, yra vienas pagrindinių išeminės ligos rizikos veiksnių. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) duomenimis, išeminė širdies liga – trečioji pagal dažnumą asmenų iki 65 metų mirties priežastis. Apie aukštą kraujospūdį ir jo gydymo ypatybes kalbamės su KMU Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadove, KMU Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorijos vedėja prof., habil. dr. Rūta BABARSKIENE....

Žiemos šventės didina infarkto riziką [i]naujausiais duomenimis, net 81 proc....

Pasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....

Staigiausiai kraujospūdis pakyla rytinėmis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterinės hipertenzijos komplikacijų – insultas, miokardo infarktas, aterosklerozinės plokštelės, pilvo aortos aneurizmos plyšimas ir kt. Todėl taip svarbu šią ligą laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti....

Žmonėms, kurie nepaiso aukšto kraujospūdžio ir nesigydo, yra 7 kartus didesnė rizika susirgti insultu, 6 kartus – širdies nepakankamumu. Ėmusis tinkamų priemonių ši rizika sumažėja beveik perpus. ...

Arterinė hipertenzija (AH) – padidėjusio kraujospūdžio liga, į kurią kartais rimtai nežiūrima. Kodėl? Padidėjęs arterinis kraujospūdis šiandien traktuojamas kaip įprastas dalykas, ypač vyresniame amžiuje. „Toks supratimas verčia ignoruoti būtinybę tinkamai gydyti šią ligą, ilgą laiką nepasireiškiančią jokiais simptomais. Iš tiesų, prabėga ne vieneri metai, kol dėl pažeistų širdies, inkstų ar smegenų arterijų išsivysto sunki, dažnai nebeišgydoma komplikacija. Ko gero, pagrindinė problema – kad ir sirgdami AH ilgą laiką daugelis jaučiasi gerai“, – pažymi Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė....

Pastaruoju metu pasaulyje arterinė hipertenzija (AH) virsta epidemija, su kuria mes lyg ir susitaikėme. Kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Tai daugiau negu žūsta avarijose. Ar mūsų žmonės jau suvokia, kad sveikata – vertybė, kuria turi pasirūpinti patys? Kaip jiems įskiepyti mintį, kad vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio reikės vartoti visą likusį gyvenimą? Kuo pavojingas vaistų vartojimo nutraukimas? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų kardiologe doc. Audrone Statkevičiene....

Nepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius. Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga – arterinė hipertenzija (AH). Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Aleksandru Laucevičiumi....

Kalbant apie širdies ligas, dažniausiai tenka kalbėti apie arterinę hipertenziją (AH). Viena vertus, AH – labai gerai žinoma liga. Antra vertus, prie jos vis tenka sugrįžti, nes tai vienas svarbiausių, reikšmingiausių veiksnių, nulemiančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Be to, vis dar šlubuoja AH kontrolė. AH gydymo aktualijas apžvelgia KMU Kardiologijos klinikos prof. Rūta Babarskienė....

Ar daug pastangų reikia, kad būtų galima užkirsti kelią arterinės hipertenzijos progresavimui ir taip pagerinti savo gyvenimo kokybę? Ar sergantysis gali gyventi visavertį gyvenimą? Šio straipsnio tema: ekstremalios pramogos ir arterinė hipertenzija – ar tai suderinami dalykai? Kuo skiriasi rekomenduojamas fizinis aktyvumas ir ekstremalus sportas? ...

Arterinė hipertenzija dažnai būna be jokių klinikinių simptomų ir ilgą laiką gali likti nepastebėta. Liga dažnai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujospūdį arba kai jau išsivysto sunkios ligos komplikacijos. Kodėl turime nuolat sekti savo kraujospūdį ir laiku pradėti gydymą?...

Tikriausiai daugeliui su medicina nesusijusių žmonių pasakymas „metabolinis sindromas“ dar yra menkai suprantamas. Jo esmę paaiškinsime šiame straipsnyje, tačiau svarbiausia, kad metabolinį sindromą lydi gliukozės tolerancijos sutrikimas arba 2 tipo cukrinis diabetas, nutukimas, dislipidemija ir arterinė hipertenzija – „mirtino kvarteto“ nariai....

Žurnalas „Sveikas žmogus“ ir toliau rūpinasi tais, kurių kraujospūdis aukštas. Šįkart – apie tai, kiek ir kaip judėti, jei sergate arterine hipertenzija. Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Pranas Šerpytis sako, kad siekti sportinių aukštumų nereikia, kaip ir sportuoti... Svarbu užsiimti fizine kultūra. O kaip – sužinosite perskaitę visą interviu su specialistu....

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra svarbus insultų, koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys tiek vyrams, tiek moterims Tiems, kurių kraujospūdis padidėjęs, rizika susirgti insultu 3,8 karto, koronarine širdies liga – 2,2 karto ir širdies nepakankamumu – 4 kartais didesnė nei tiems, kurių kraujospūdis normalus. Ką būtina žinoti, kad išvengtume šios ligos, kaip gydytis, kad nepatirtume jos komplikacijų? Šiais klausimais kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ambulatorinės kardiologinės poliklinikos skyriaus vedėja doc. Rima STEPONĖNIENE....

Visi žinome, kad lengviau ligos išvengti nei ją gydyti. Arterinė hipertenzija – klastinga liga, nes ligos pradžioje dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Todėl svarbu žinoti rizikos veiksnius, kraujospūdžio matavimo taisykles, stebėti tam tikrus tyrimus, koreguoti gyvenseną net ir tiems, kurie dar neserga hipertenzija, ir laiku kreiptis į gydytoją....

„Kad ir kaip gaila, tačiau tenka konstatuoti, jog sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mūsų šalyje pasiekė epidemijos lygį – ji tapo daugiau nei pusės visų mirčių priežastimi“, – sako Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Nefrologijos skyriaus gydytojas Vitalij VARYGIN. Nors vis dažniau kalbama apie arterinės hipertenzijos keliamą grėsmę, tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, jog tik pusė visų apklaustųjų žinojo apie padidėjusį kraujospūdį, o iš žinančiųjų mažiau nei pusė gydėsi ir tai darė teisingai. Didžioji dalis apklaustųjų, nežinodami jiems gresiančio pavojaus, arterinę hipertenziją gydo netinkamai arba jos visai negydo. ...

Pasak Vilniaus širdies chirurgijos centro habilituotos medicinos daktarės Alicijos STORPIRŠTYTĖS-DRANENKIENĖS: „hipertenzija yra padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, kuri tapo viena iš dažniausių širdies bei kraujagyslių ligų“. Ši liga yra labai svarbus aterosklerozės ir jos komplikacijų – smegenų insulto, miokardo infarkto, kojų gangrenos išsivystymo rizikos veiksnys. Hipertenzija yra vienas iš pagrindinių gyvenimo trumpėjimo veiksnių....

Trumpalaikis, nors kartais ir smarkus, arterinio kraujo spaudimo (AKS) padidėjimas sunkaus fizinio darbo, nervinės įtampos, streso metu yra normalus vyksmas. Arterinė hipertenzija, kaip liga, diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, t.y. jei, kartotinai matuojant kraujospūdį, jis būna nuolat padidėjęs. AKS linkęs plačiai skirtis tiek tą pačią dieną, tiek ir skirtingomis dienomis. Todėl diagnozė turi remtis keliais kraujospūdžio matavimais, atliktais skirtingu metu. Apie tai, kaip kraujospūdis kinta, nuo ko tai priklauso ir kokie yra jo sekimo principai, konsultuoja Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų gydytoja kardiologė Jolita BADARIENĖ....

Išties, prabėgus jaunystei, kaip dainuojama legendinio Vytauto Kernagio dainoje, verta ir kai kada net būtina susirūpinti savo širdimi. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, vadinamoji hipertenzija, paprastai pasirodo senstant. O ši klastinga liga gali sukelti daug problemų tiems, kurie nelinkę klausytis širdelės skleidžiamų signalų, kol jie netapo pavėluotu S.O.S.....

Vienos dažniausių lėtinių ligų arterinės hipertenzijos eigai, pasirodo, įtakos turi ne tik gyvenimo būdas, vartojami vaistai, kitos lėtinės ligos, bet ir metų ir paros laikas, savaitės dienos, oro temperatūra....

Pastarojo dešimtmečio tyrimai patvirtino, kad normalios arterinio kraujo spaudimo (AKS) įvairovės ir hipertenzijos negalima paaiškinti vien tik amžiaus, lyties, antsvorio įtaka, stresu ar netinkama mityba. Šiuo metu nustatyta, jog kraujospūdžio dydžiui turi reikšmės genai, reguliuojantys biologiškai veiklių medžiagų renino ir angiotenzino, adrenerginę sistemą bei natrio ir kalio koncentraciją kraujuje. Teigiama, kad daugiausia kraujospūdį reguliuojančių genų išsidėsto antroje, ketvirtoje bei aštuonioliktoje chromosomose. Apie rytinę arterinę hipertenziją kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologe Asta GRIGALIŪNIENE....

Pasak prof. habil. dr. Donato VASILIAUSKO, gydytojo kardiologo, „Elite medicale“ klinikos vadovo, Amerikos kardiologų draugijos nario, Europos kardiologų asociacijos garbės nario, iš kiekvieno šimto žmonių 15-kos kraujospūdis per didelis. Net ketvirtadalis vyresnių kaip 40 metų Lietuvos žmonių miršta nuo ligų, dėl kurių kalta hipertenzija. Deja, ši liga kamuoja ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir jaunuolius. Būtent todėl kiekvienas turi mokėti atpažinti ligą ir laiku pradėti tinkamai gydyti....

Lietuvoje maždaug milijono žmonių, t.y. kas trečio suaugusiojo, vyresnio nei 25 metų, kraujospūdis yra padidėjęs (didesnis nei 140/90 mmHg). Mūsų šalyje arterinės hipertenzijos paplitimas yra vienas iš didžiausių Europoje. Liga dažniau nustatoma vyresniems žmonėms. Didžiausia problema, kad maždaug pusė ligonių net nežino apie padidėjusį kraujospūdį, apie trečdalis žino, bet nesigydo. Tik pusė ligonių, kuriems skiriama vaistų, jų reguliariai vartoja, ir tik pusei iš gydomų ligonių pasiekiamas norimas rezultatas....

Apie padidėjusį kraujo spaudimą kalbama ir rašoma dažnai. Daugelis jau žino, kad normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. O ką daryti, jei jis didesnis? Ar galime padėti sau? Nedidelis kraujo spaudimo padidėjimas pradedamas gydyti gyvensenos keitimu ir rizikos veiksnių korekcija. Jų sureguliavimo dažnai gali ir pakakti....

Šis straipsnis ne apie meilę. Ir ne apie gražius dalykus. Čia bus rašoma apie ligą, kuri yra viena dažniausių ir nuo kurios kasmet pasaulyje miršta tiek žmonių, kiek gyvena Lietuvoje. O mūsų šalis yra viena iš lyderių Europoje pagal žmonių, sergančių šia liga, skaičių. Hipertenzija (arba padidėjęs kraujo spaudimas) – neįtikėtinai klastinga liga, kuri dažniausiai nustatoma visiškai atsitiktinai. Tačiau jos išvengti ir užbėgti jai už akių vis dėlto galima......

Hipertenzija, arba padidėjęs kraujo spaudimas, – dažniausia liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Hipertenzija (arterinis kraujo spaudimas daugiau kaip 140/90 mm Hg) yra susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujagyslių ir inkstų ligų rizika. Nepakankama padidėjusio spaudimo kontrolė – pagrindinė mirtingumo priežastis. Ankstyva kraujospūdžio korekcija sumažina kraujagyslinių komplikacijų skaičių. Apie tai papasakojo Medicinos diagnostikos centro, esančio V.Grybo g. Vilniuje, gydytoja kardiologė Vidmanta MILAŠIENĖ....

Pasak Širdies chirurgijos centro kardiologės, habil. dr. Alicijos STORPIRŠTYTĖS-DRANENKIENĖS, arterinė hipertenzija yra sena kaip žmonija. Tai viena dažniausių ligų, nuo kurios niekas nėra apsaugotas. Nors barzdaskučiai ir bandė pagydyti arterinę hipertenziją bei smegenų kraujotakos sutrikimus nuleisdami kraują dar prieš šimtus metų, tačiau iki šių dienų nėra sukurta gydymo būdo, leidžiančio visam laikui atsikratyti arterinės hipertenzijos. Didelę darbo patirtį sukaupusią medikę klausiame, kada ir kaip hipertenzinę ligą gydyti, kaip sergančiuosius veikia karšti vasaros orai ir kaip nuo to poveikio apsisaugoti....

Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas yra vienas didžiausių Europoje. Gydytojų teigimu, tinkamas gyvenimo būdas sergant šia liga gali ne tik sumažinti kraujospūdį bei riziką patirti komplikacijas, bet ir vaistų poreikį bei jų dozę. Plačiau apie gyvenimo būdą, sergant arterine hipertenzija konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....

Infarktas, insultas, staigi koronarinė mirtis – visa tai širdies ir kraujagyslių ligos, kurios mūsų dienomis yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Net trečdalis visų mirčių yra sukeltos būtent šių sutrikimų. Riziką susirgti minėtomis širdies ligomis labai padidina arterinė hipertenzija, arba kitaip – pakilęs kraujospūdis. Deja, net maždaug pusė arterine hipertenzija sergančių žmonių nežino apie savo ligą, dalis pacientų, net ir žinodami apie savo būklę, nesigydo, ir tik viena dalis žmonių tvarkingai rūpinasi savimi. Ir netgi ne visi žino, kad optimalus kraujospūdis kiekvienam turėtų būti 120/80 mmHg. Apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologe Jūrate KOJELIENE ...

Apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą rašėme ne kartą, ir ne šiaip sau. Ši liga yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų – insulto, širdies nepakankamumo, miokardo infarkto – rizikos veiksnys. Tad akivaizdu, kad, norint jų išvengti, pirmiausia reikia gydyti hipertenziją. Tam yra įvairiausių priemonių – nuo tinkamos gyvensenos iki pačių naujausių vaistų. Gerai, kad Lietuvos ligoniai turi galimybę būti gydomi tokiais pat pažangiais metodais, kaip ir visame pasaulyje. Blogiau, kad egzistuoja įvairių trukdžių, norint, kad būtų paskirtas gydymas kai kuriais iš jų. Pavyzdžiui, Lietuvoje daugumą palyginti neseniai atsiradusių vaistų nuo širdies ligų – sartanų (olmesartano, kandesartano ir kt.), kurie šiuo metu jau ir kompensuojami, paskirti gali tik gydytojai kardiologai. Bendrosios praktikos gydytojai to padaryti negali, netgi tęsdami specialisto paskirtą gydymą. Žinant, kad jų konsultacijų tenka laukti ilgai, akivaizdu, kad tai sukelia papildomų problemų ligoniams....

Tęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS. ...

Arterinis kraujospūdis yra jėga, kuria iš širdies tekėdamas kraujas spaudžia arterijų sieneles. Jo dydis priklauso nuo širdies veiklos, cirkuliuojančio kraujo kiekio bei kraujagyslių tonuso. Todėl organizme kraujospūdis reguliuojamas keliais būdais: didinant ar mažinant širdies susitraukimų jėgą, cirkuliuojančio kraujo kiekį bei išsiplečiant ar susitraukiant arterijoms. Tai reguliuoja vegetacinė nervų sistema, dalyvaujant ir į kraują išsiskiriančioms biologiškai aktyvioms medžiagoms. Padidėjus širdies susitraukimų jėgai, susitraukus ar dėl aterosklerozės susiaurėjus arterijoms ir inkstams išskiriant mažiau vandens, arterinis kraujospūdis didėja (ir atvirkščiai). Simpatinė vegetacinės nervų sistemos dalis greitina širdies susitraukimus ir didina jų jėgą, susiaurina dalį arteriolių, išplėsdama kitas, kurias reikia geriau aprūpinti krauju (pvz., skeleto raumenyse). Ji taip pat mažina išskiriamos pro inkstus druskos ir vandens kiekį, stimuliuoja hormonų (pavyzdžiui, adrenalino) išsiskyrimą, o šie papildomai veikia kraujagysles ir širdį - visa tai didina arterinį kraujospūdį....

Nors arterinė hipertenzija, arba nuolatinis kraujospūdžio padidėjimas, vargina tikrai daug ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunų žmonių, nors apie jos gydymą kalbama ir rašoma, atrodo, irgi daug, bet, matyt, nepakankamai. Nustatyta, kad liga vis dar nepakankamai kontroliuojama – Lietuvoje tinkamai gydomi tik kiek daugiau kaip 5 proc. vyrų ir 8 proc. moterų! Ja sergantieji ne visuomet žino apie ligos keliamus pavojus ir apie jos gydymo galimybes, leidžiančias visiškai valdyti ligą. Tad, norėdami dar kartą priminti ir akcentuoti svarbiausius dalykus apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą, kalbiname Kauno medicinos universiteto šeimos medicinos klinikos gydytoją dr. Astą AUKŠTAKALNIENĘ. ...

Arterinis kraujo spaudimas dažnai būna padidėjęs 35–50 metų žmonėms, o iš vyresnių nei 65 metų žmonių net pusė yra kankinami šios negalios. Vyrai serga dažniau ir jaunesni, moterys paprastai menopauzės metu ar po jos. Rizika susirgti arterine hipertenzija padidėja nutukusiems, nejudriems, rūkantiems, nesaikingai vartojantiems alkoholinius gėrimus žmonėms. Gana didelę įtaką turi paveldimumas. Jei serga abu tėvai, tikimybė, kad jų vaikai sirgs ta pačia liga, – net 50 proc. Apie arterinę hipertenziją ir paprasčiausius jos gydymo būdus pasakoja bendrosios praktikos gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ....

Arterine hipertenzija serga maždaug 1 milijardas žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje sergančiųjų šia liga yra ypač daug, o jos kontrolė visuomenėje nepakankamai veiksminga. Prasidėjus vasaros karščiams, būtina prisiminti tam tikras arterinės hipertenzijos subtilybes bei sergančiųjų tykančius pavojus. ...

Sergamumas arterine hipertenzija (AH) vis didėja. Ši liga Lietuvoje ypač dažna, o jos kontrolė nepakankamai efektyvi. Tyrimų duomenys rodo, kad arterine hipertenzija suserga vis jaunesni žmonės. Apie tai kalbame su Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos gydytoja docente Regina JONKAITIENE....

Arterinė hipertenzija (AH) pavojinga tuo, kad daugelį metų gali nesukelti jokių simptomų, tačiau ilgainiui nulemia sunkias komplikacijas – širdies ir kraujagyslių, inkstų, smegenų ligas....

kaip pastebi mokslininkai, vidutinio sunkumo fiziniai pratimai padeda užkirsti...

Širdies nepakankamumas (ŠN) – tai terminas, kuriuo apibūdinami paciento negalavimai, ligos požymiai ir organų funkcijos pokyčiai, atsirandantys širdžiai nepajėgiant aprūpinti organų deguonimi. Tokią būklę gali išprovokuoti įvairios širdies ligos, o tinkamas jų gydymas padeda išvengti ar atitolinti širdies nepakankamumą. Vystantis širdies nepakankamumui reikšmingas ir arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Širdies nepakankamumas, kai sergama hipertenzine širdies liga, – klastinga būklė apie kurią reikėtų pakalbėti plačiau....

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) net ir šiame naujų technologijų ir mokslinių atradimų amžiuje išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema. Šiuolaikinis mokslas nuolat ieško galimybių užkirsti kelią kraujo spaudimo padidėjimui bei arterinės hipertenzijos (AH) išsivystymui. Kokios naujausios, mokslo įrodymais pagrįstos rekomendacijos padeda užkirsti kelią kraujo spaudimo padidėjimui bei sumažinti AKS asmenims, kurių kraujo spaudimas aukštas normalus, ir tiems, kurie jau serga AH?...

Daugelis žinome ne kartą pasiteisinusį posakį, kad ligos lengviau išvengti nei ją gydyti. Tai tinka ir aukšto kraujospūdžio atveju. Be abejo, pirmiausia būtina nuolat matuoti savo kraujo spaudimą, kad, pastebėjus pirmuosius beprasidedančios ligos požymius, būtų galima užkirsti jai kelią. Tačiau yra ir kitų galimybių sau padėti. ...

Arterinė hipertenzija (AH) - klastinga liga, kuri, pačiam pacientui nejaučiant, pamažu žaloja organizmą. Dažnas pacientas numoja ranka į, rodos, tokį „mažmožį“ kaip padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS), o kadangi jaučiasi sveikas bei stiprus, tokios šios klastingos ligos komplikacijos kaip insultas, miokardo infarktas ar širdies nepakankamumas atrodo tik daktarų prasimanymai pacientams pagąsdinti. Ir tik kai pasireiškia arterinės hipertenzijos komplikacijos, imama ieškoti priežasties. O priežastis neretai būna atsainus požiūris į sveikatą, prarastas laikas, kai buvo galima koreguoti padidėjusį kraujospūdį ir išvengti organų pažeidimo. VUL Santariškių klinikos Širdies ligų klinikų med. dr. Jūratė BARYSIENĖ mielai sutiko pasidalyti mintimis, kaip veiksmingai gydyti AH....

Padidėjęs kraujospūdis – tik suaugusiųjų žmonių liga. Taip klaidingai mano daugelis. Tačiau tiesa kita ir nedžiuginanti – vaikai taip pat gana dažnai serga padidėjusio kraujo spaudimo liga. Kada ir kokiems vaikams gali didėti kraujospūdis? Kaip tinkamai auginti vaikus ir ar įmanoma užbėgti šiai ligai už akių? Komentuoja Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų kardiologė dr. Odeta Kinčinienė. ...

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) – daugelio ligų rizikos veiksnys. Todėl kiekvienam piliečiui itin svarbu jį žinoti, kad laiku būtų galima griebtis korekcijos. Kraujospūdis didėja metams bėgant, tačiau vien jaunas amžius neapsaugo nuo šios ligos. Medikai pastebi, kad padidėjusio kraujospūdžio liga – arterinė hipertenzija (AH) – jaunėja. Kodėl vis daugiau jaunų, veiklių žmonių serga vyresnio amžiaus ligomis? Konsultuoja Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė....

Kai 35-erių metų vyrui gydytojas diagnozuoja padidėjusį kraujo spaudimą, jokių nusiskundimų dėl sveikatos neturinčiam žmogui, tai neatrodo rimta sveikatos problema. Jaunas kupinas jėgų vyras dažniausiai būna įsitikinęs, kad padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS), o kartu ir arterinė hipertenzija (AH), – tai pagyvenusių žmonių ligos. Tad ir jis šio negalavimo gydymą gali drąsiai atidėti – bent jau penkeriems metams. Kokie pavojai tyko ligą užleidus ir kodėl svarbu gydyti padidėjusį AKS, konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė....

Spaudimas ir taip siekia lubas, o dar reikia sukti galvą dėl to, ką valgysi?! Nuo to spaudimas gali dar pakilti. Todėl nereikia jaudintis, šį galvosūkį mes išspręsime už jus. Net jei jūsų kraujo spaudimo matuoklis rodo 170/110, o svarstyklių rodyklė artėja prie 100 kg padalos (jei jos dar neperkopė), valgyti vis tiek reikia, o ką – sužinosite perskaitę straipsnį. Susimąstyti apie tinkamą mitybą verta ir tiems, kurie neturi didelio antsvorio, bet arterinė hipertenzija – nustatytas faktas....

Arterinę hipertenziją sukelia keletas veiksnių: paveldimumas, kai kurios ligos, amžius, fizinis ir emocinis stresas, antsvoris, žalingi įpročiai, netaisyklinga mityba. Nėštumas taip pat turi didelę įtaką: pasaulyje arterine hipertenzija serga nuo 10 procentų nėščiųjų. Kokia nėštumo įtaka padidėjusiam kraujospūdžiui ir kuo pavojinga arterinė hipertenzija nėštumo metu, kalbamės su Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėju, medicinos mokslų daktaru Mykolu BILIUKU....

Arterinės hipertenzijos gydymo pradžia medikamentais priklauso nuo sistolinio ir diastolinio arterinio kraujospūdžio padidėjimo laipsnio bei nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Svarbiausias arterinės hipertenzijos gydymo tikslas yra ilgalaikės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sumažinimas, o tam būtina sumažinti arterinį kraujospūdį bei šalinti modifikuojamus rizikos veiksnius. Kaip parinkti pacientui tinkamus vaistus ir kas svarbiausia vartojant vaistus nuo arterinės hipertenzijos, kalbamės su VMUL Kardiologijos skyriaus vedėju medicinos mokslų daktaru MYKOLU BILIUKU....

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas net šiame naujų technologijų ir mokslinių atradimų amžiuje išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema. Aukštas kraujospūdis – apgaulinga liga, nes ilgai nepasireiškia jokių simptomų, ir ji dažniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą. Todėl iš visų ligonių, kurių kraujospūdis padidėjęs, tik pusė apie tai žino. Iš žinančiųjų tik pusė gydosi, o iš jų tik 50 proc. gydosi tinkamai....

Didžiausias skaičius miokardo infarktų įvyksta rytinėmis valandomis. Dėl to kaltinamas rytinis kraujospūdžio padidėjimas, jis net vadinamas rytine hipertenzija. „Naktinio ir rytinio kraujospūdžio padidėjimas yra nepageidautinas ir pavojingas reiškinys“, – sako doc. Žaneta Petrulionienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologė....

Padidėjęs kraujospūdis – šių dienų rykštė. Šią diagnozę išgirsta vis jaunesni asmenys. Praėjusiame numeryje priminėme svarbiausius dalykus apie arterinę hipertenziją ir pasakojome, kodėl kraujospūdį būtina kontroliuoti. Šį kartą – apie pirmąją gydymo priemonę – gyvenimo būdo keitimą. Būtent tai patariama daryti pirmiausia. Nuo jūsų pastangų priklauso viso gydymo sėkmė. Nežinote, ką reikia daryti, kad liga jus apleistų? Skaitykite toliau....

Kryžminio tyrimo su atsitiktiniu būdu parinktais vyrais, kurių kraujospūdis normalus, rezultatai parodė, jog raudonojo vyno ir alaus poveikis kraujospūdžiui bei širdies ritmui panašus. Tai priverčia suabejoti anksčiau vyravusia nuomone, kad polifenolis, kurio yra raudonajame vyne, gali sumažinti alkoholiui būdingą kraujospūdį didinantį poveikį....

Teigiama, kad pasaulyje pirmine arterine hipertenzija serga nuo 1 iki 5 proc. nėščiųjų. Lietuva, greičiausiai dėl materialinių sąlygų ir nelabai sveikos gyvensenos, priklauso didesnės rizikos šalių grupei - pas mus tokių moterų yra apie 5 proc. Šia tema kalbamės su KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Daiva Simonavičiūte....