Sloga gali sukelti daugybę rūpesčių. Kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau, kai sutrinka kvėpavimas per nosį – juk visai maži kūdikiai dar nemoka kvėpuoti per burną, o kaip žįsti ir gerti iš buteliuko, kai nosis visai užsikimšusi? Varginančios slogos metu sutrinka miegas ir apetitas, pakinta maisto skonis ir uoslė. Be to, sloga dažniausiai netrunka trumpiau nei savaitę – tad šis laikotarpis gali būti sudėtingas visai šeimai. ...

Vaiko auginimas atneša daug džiugių akimirkų. Vis dėlto būna visko – ir bemiegių naktų, ir sunkesnių dienų. Tėvams visuomet kyla nemažai klausimų. Viena populiariausių temų yra pieninių dantų dygimas, kuris kai kurioms šeimoms tampa tikru išbandymu. ...

Keletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...

Stomatitas arba minkštųjų burnos audinių (gleivinės) uždegimas bent kartą gyvenime pasireiškęs daugeliui žmonių. Ši nemaloni liga gali pažeisti įvairias burnos ertmės vietas. Kai kuriais atvejais stomatitas gali sukelti ir rimtesnių komplikacijų, pavyzdžiui, komplikuotis į išplitusią virusinę infekciją. Dalinamės 10 faktų apie stomatitą, kurių galbūt dar nežinojote. ...

Dantų skausmas – vienas nemaloniausių pojūčių, kuris priverčia ieškoti vienokios ar kitokios pagalbos. Bet koks danties skausmas jau yra signalas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį – net didesnis jautrumas šalčiui, karščiui ar saldesniam maistui rodo, kad burnoje vyksta negeri procesai. Nesunku atkreipti į dėmesį į itin stiprų, plėšiantį, pulsuojantį skausmą – jį tiesiog sunku iškęsti, o vaistai nuo skausmo gali būti ir neveiksmingi. Tačiau pasitaiko labai daug žmonių, kurie ignoruoja lėtinius dantų skausmus, mat jie panašūs į maudimą ar jautrumą ir visai netrukdo gyventi. Vis dėlto daroma didelė klaida – net ir nestiprus danties skausmas vieną naktį gali priversi ieškoti skubios pagalbos, o nesprendžiama problema paprastai niekur nedingsta – ji tik gilėja, tarkime, kariesas pažeidžia vis gilesnius danties sluoksnius ir galiausiai sukelia pulpitą, kuris gali komplikuotis itin skausmingu pūliniu – infekcijos šaltiniu burnoje. ...

Skausmą tyrinėjanti asociacija jį apibūdina kaip „nemalonų fizinį ar emocinį jausmą ir išgyvenimą, kuris kyla dėl audinių pažeidimo“. Nesunku pastebėti, kad skausmas sukelia ne tik įvairaus stiprumo fizines, bet ir psichologines kančias. Kuo skausmas intensyvesnis ir kuo jis ilgiau tęsiasi, tuo didesnė emocinė žala gali būti patiriama, jau nekalbant apie tuo metu varginančias fizines kančias. ...

Tie, kas turi vaikų, tikrai supranta, kaip nemalonu išgirsti ar pastebėti, kad vaikui kažką skauda. Mažyliai, kurie dar nemoka kalbėti, tai „pasako“ savo verksmu ar kūno kalba – pavyzdžiui, pieninių dantukų dygimo sukeliamą diskomfortą rodo į burną kišami kumštukai, daiktų graužimas ir atsisakymas valgyti, o ausų skausmą galima įtarti tuomet, kai kūdikis graudžiai verkia, suka galvytę į skaudamos ausytės pusę ir aktyviai ją tampo. Šį kartą pakalbėkime apie vaikų dantų skausmą – ką tokiu atveju daryti ir kaip padėti vaikui net kai pasaulyje siaučia pandemija? ...

Viena iš laukiamiausių akimirkų, kai ant rankų sūpuojamas mažas kūdikis, yra pirmojo dantuko pasirodymas. Tai – tarsi naujas gyvenimo etapas, kai vaikelis šypsosi jau nebe lėliukams būdinga bedante šypsena, o išdidžiai demonstruoja pirmuosius savo „perliukus“. Pirmieji dažniausiai išdygsta apatiniai centriniai kandžiai – būtent jie sudaro tipinę kūdikio šypseną. Vis dėlto šis įvykis gali būti gana sudėtingas ir reikalaujantis daug kantrybės – dantukų prasikalimas dažnam kūdikiui yra skausmingas, todėl jo metu vaikas gali tapti irzlesnis, verksmingesnis, sunkiau sukalbamas. Negana to, gali labai sumažėti jo apetitas, pablogėti miego kokybė. Pakalbėkime apie tai, kaip galėtume padėti kenčiančiam kūdikiui, kad šis laikotarpis būtų lengvesnis ne tik jam, bet ir mums, jį sūpuojantiems artimiesiems. ...

Orų atšalimas daugeliui reiškia ir ligų sugrįžimą. Vaikai sukarščiuoti gali visai netikėtai ir tai kelia tėvams didelį stresą. Visų pirma, reikėtų žinoti, kaip elgtis, kai vaikas karščiuoja, kokių klaidų nedaryti ir kaip į tai reaguoti. Padrąsinsime – reaguoti reikia ramiai ir kantriai, o jei matoma pavojaus signalų – visuomet geriau pasitikrinti, o ne laukti. ...

Neramumas, irzlumas, rankyčių kišimas į burną, daiktų ir pirštų kandžiojimas, suprastėjęs apetitas ir miego problemos gali būti dygstančių dantukų ženklai. Vaikui tai gali tapti didžiuliu išbandymu, nors pasitaiko ir atvejų, kai naujas dantukas pastebimas visai netikėtai. Kaip padėti mažyliui, kuriam dantukai kalasi labai skausmingai ir sukelia daug kitų nemalonių pojūčių? Ar yra kokių nors veiksmingų būdų? Kiekvienai nelengvą etapą išgyvenančiai šeimai verta pamėginti toliau išvardintus patarimus. ...

Gydytojai odontologai vis kartoja, kad reguliari dantų apžiūra labai svarbi. Gydytojo odontologo kabinete reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, o burnos higieną rekomenduojama atlikti kas pusę metų arba rečiausiai kartą per metus. Dauguma žino, kad dantis reikia valyti bent du kartus per parą, naudoti dantų siūlą ir dantų skalavimo skysčius, tačiau retas laikosi prieš tai išvardintų rekomendacijų....

Kūdikio gimimas šeimoje – didelis džiaugsmas, atsinešantis su savim ir daugybę atsakomybių. Viena dažniausių sveikatos problemų, kurią mini jauni tėveliai, yra kūdikio pilvo pūtimas ir kitos virškinimo problemos. Jos kyla, nes mažylio virškinimo traktas yra nebrandus ir labai jautrus. Dažniausiai pilvo pūtimas ir pilvo diegliukai kankina mažylius nuo dviejų savaičių iki pusės metų amžiaus (žinoma, būna ir išimčių – kartais jie trunka žymiai ilgiau arba jų iš viso nepasitaiko). ...

Įvairūs užspringimai pasitaiko itin dažnai, tačiau ne kiekvienas asmuo iš karto imasi priemonių. Žinoma, visi yra labai skirtingi ir į iškilusius sunkumus reaguoja savaip – vieni sustingsta ir nežino, ko griebtis, kiti iš karto ieško aplinkinių ar profesionalų pagalbos, o dar kiti priemonių imasi patys nedelsdami nei vienos sekundės. Jeigu kiekvienas žmogus gerai žinotų, kaip suteikti pirmąją pagalbą užspringusiam vaikui, tuomet jaustųsi žymiai drąsiau ir iš karto suprastų, kaip reikia elgtis. Pirmosios pagalbos žinias verta nuolat atnaujinti. Šiame straipsnyje trumpai pateikta pagrindinė informacija, kurią tikrai verta žinoti apie kūdikių ir vaikų kvėpavimo takų obstrukciją svetimkūniu. ...

Ausies skausmas iš tikrųjų yra labai nemalonus jausmas. Jei suaugusiajam jis sukelia nemažas kančias, tuomet net sunku įsivaizduoti, kaip nelengva tokį skausmą iškentėti vaikui. Labai dažnai ūminis otitas prasideda nuo paprasčiausios slogos, todėl į ją tikrai negalima numoti ranka ir būtina gydyti kiekvieną kartą, kad ji netaptų lėtine ir nesikomplikuotų į rimtesnius sveikatos sutrikimus. Tėvams ir jų vaikams ūminis otitas gali tapti dideliu išbandymu, todėl verta žinoti, kokios pirmosios pagalbos reikia imtis ir kaip padėti kenčiančiam mažyliui....

seniau labai mėgau mandarinus. šie vaisiai buvo vieni iš mano mėgstamiausių,...

Vasara – ne tik malonumų, bet ir pavojų metas. Rodos, išvykai poilsiauti, o štai jau ir nubrozdinimai, įgėlimai, kraujosruvos ir panašiai. Todėl, kad ir kaip norėtume atsipalaiduoti, tačiau saugumo pamiršti nevalia. Vis dėlto, jei nelaimė jau įvyko, tuomet per vėlu galvoti „kas būtų, jei...“. Tuomet patartina nebedelsti ir kuo skubiau dezinfekuoti sužeistą vietą....

Vien pats žodis traukuliai kiek sutrikdo, o tiesiogiai susidūrus su šia gąsdinančia situacija gali apimti ne tik baimė, bet ir panika. Šiame temų apie pirmąją pagalbą ciklo straipsnyje kalbame būtent apie traukulius: kas jie yra, kaip juos atpažinti ir kaip suteikti pirmąją pagalbą. Prisiminkite, kad nuo jūsų veiksmų gali priklausyti kito žmogaus sveikata ir gerovė....

Suteikti pirmąją pagalbą labai dažnai reiškia ne tik padėti žmogui sunkioje situacijoje, bet ir išgelbėti jį nuo tolimesnių sunkių sveikatos sutrikimų ar netgi mirties. Šiame temų apie pirmąją pagalbą ciklo straipsnyje kalbame apie tai, kaip suteikti reikiamą pagalbą tokiose gąsdinančiose situacijose, kaip ištikęs insultas ar infarktas. ...

Ar teko atsidurti situacijoje, kai prieš akis sukniubo žmogus ir kelias sekundes tiesiog nežinojote ką daryti? Nualpimas yra viena iš dažniau pasitaikančių būklių. Dažniausiai alpimas nėra rimtos ligos ar sutrikimo simptomas, tačiau kitais atvejais jis gali signalizuoti apie rimtesnę ligą, viena tokių – cukrinis diabetas. Pateikiame patarimus ir nurodymus, kaip elgtis tokiais atvejais. ...

Kasdienybė yra pilna netikėtų, o dažnai net labai banalių situacijų, kai žmogaus gyvybė pakimba ant plauko ir jai išsaugoti yra duotas tik labai mažas laiko tarpas. Viena iš tokių situacijų – užspringimas, nuo kurio kasmet miršta apie 3 800 žmonių. Šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje kalbame apie pirmosios pagalbos suteikimą užspringusiam žmogui. ...

Dažniausiai viduriavimas prasideda ūmiai, o to priežastys – įvairios infekcijos (virusai, bakterijos, parazitai). Todėl ir ligos, kurias jos sukelia, turi bendrą pavadinimą – ūminės žarnyno infekcijos. Viduriavimo eiga gali būti lengva ir pasireikšti nedideliais negalavimais, pvz., sukeltais mitybos įpročių pokyčių atostogų metu, arba labai sunki, kai žmogus praranda daug skysčių ir dėl to gali netgi staigiai per keletą valandų mirti. Taigi viduriavimas – rimtas simptomas, be to, labai paplitęs. Kaip elgtis?...

Ar teko kada atsidurti situacijoje, kai jūs, jūsų artimas žmogus, o galbūt tiesiog nepažįstamasis pateko į pavojingą situaciją – susižeidė, apsinuodijo, ūmiai susirgo – ir jūs atsidūrėte sudėtingoje padėtyje, kai prireikė teikti pirmąją pagalbą. Ar žinojote, kaip elgtis? Ar sustingote iš baimės? Galbūt galvoje tarsi vartėte kažkur matytus pagalbos knygos puslapius ar matyto filmo kadrus? „Sveikas žmogus“ šiais metais pradeda naują temų ciklą apie pirmąją pagalbą, kuris, tikimės, padės visiems, patekusiems į šią padėtį, reaguoti laiku, tinkamai, be baimės ir išgelbėti tą, kuriam pagalba tuo metu bus reikalingiausia. ...

Kiekvienais metais ateina laikas, gana dažnai tai būna vasaris, kai sparčiai didėja sergamumas gripu, ir nė vienas mūsų nesame apsaugoti nuo šios ligos. Ir nors apie gripą kalbama nuolat, daugelis tebemano, kad jį galima tiesiog pravaikščioti. O juk liga gali pasireikšti sunkiomis formomis arba sukelti sveikatai pavojingų komplikacijų. Deja, bet ir šiemet neapsieita be gripo aukų. Kaip elgtis gripo sezono metu? Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė....

Paprastas peršalimas yra viena dažniausių ligų, kuria kiekvienas žmogus serga vidutiniškai kartą per metus. Peršalti galima bet kuriuo metų laiku, bet rudenį ir žiemą pavojus didžiausias. Paprastą peršalimą galima gydytis ir namuose. Tik reikia neužmiršti, kad natūralios gydymo procedūros turėtų būti pradėtos vos pajutus pirmuosius simptomus. ...

Vaikus auginantys tėvai, jei tik galėtų, paskui mažąjį nenuoramą lakstytų su pagalvėle. Tačiau, deja... Nors kojytės, atrodo, labai mažos, paskui jas ne visuomet įmanoma spėti. Tokiu atveju svarbiausia žinoti, kada vaikučio trauma rimta ir reikia ieškoti gydytojo pagalbos, o kada tereikia nusišypsoti ir pasakyti: „Zuikį pagavai“, papūsti, pabučiuoti ir taip pagydyti skaudančią kojytę. Į klausimus sutiko atsakyti Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vedėjas Povilas Venckus....

Kelias. Ant jo stovi vyrukas. Link jo važiuoja automobilis. Vyrukas galvoja: „Automobilis – ne traukinys, apvažiuos“. Automobilio vairuotojas galvoja: „Vyrukas – ne stulpas, pasitrauks“... O štai mums, išgirdus šią istoriją, galvoje sukasi viena frazė: „Pirmosios pagalbos rinkinys“... Taigi apie šiuos rinkinius, bintus bei kitas medicinos pagalbos priemones mums papasakos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė BIELINIENĖ....

Ko gero, vos ne kiekvienas žmogus yra bent kartą gyvenime patyręs galvos traumą. Ypač dažnai jas patiria judrūs, gyvybingi vaikai, dviratininkai ir, aišku, sportuojantieji. Bet ne dėl kiekvienos galvos traumos žmogus kreipiasi į gydytojus. Kita vertus, kai kuriais atvejais iš pradžių atrodanti menka trauma vėliau gali sukelti sunkų sveikatos sutrikimą ir turėti labai sunkias pasekmes. Tad į ką atkreipti dėmesį, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kaip gydytis, jei patyrėte galvos traumą?...

Minkštųjų audinių, sąnarių ir kaulų lūžių traumų tikimybė tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku maždaug vienoda. Vasarą tikimybę susižeisti nulemia aktyvesnis gyvenimo būdas, kelionės, pramogos. Žiemą tikimybę patirti traumą didina slidi kelio danga. Bet kuriuo metų laiku didesnes ar mažesnes traumas patiriame buityje, fizinio krūvio metu, sportuodami. Trumpai apie galimas traumas, jų sukeliamus simptomus ir gydymo principus....

Kaip reikėtų prižiūrėti ir gydyti nudegimų žaizdas, jeigu atsitiko nelaimė? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja, odos ligų gydytoja Jolanta Urbštienė....

nuožvarbos – tai kapiliarų tonuso sumažėjimas bei neadekvati odos reakcija ...

Atėjus vasarai prasidėjo iškylos gamtoje, linksmybės, maudynės, pasivažinėjimai dviračiais ir riedučiais, darbai daržuose bei soduose, tačiau gamtoje tyko ir pavojai. Apie dažniausiai pasitaikančias nedideles traumas ir kokių priemonių imtis joms įvykus kalbamės su gyd. traumatologu Dinu KURAUSKU....

Virškinamosios sistemos sutrikimai ir apsinuodijimas Dažniausiai pasitaikanti priežastis - per gausus valgymas, sugedęs ar blogai paruoštas maistas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Jeigu išsivėmus palengvėja, tai rodo, kad kalti valgymo įpročiai ar nepatenkinama maisto kokybė. Gali pykinti sergant kasos uždegimu, lėtiniu gastritu, tulžies pūslės uždegimu, opalige bei apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, susirgus ūminiu apendicitu ir kt....

Ar žinojote, kad gydant kaulų lūžius, gipsą gali pakeisti plastmasiniai įtvarai? Pasirodo, juos naudoti daug paprasčiau, kyla kur kas mažiau vargo. Apie įtvarus, vienus iš daugelio “Ortopedijos technikos” gaminamų ortopedinių gaminių, bei kitus bendrovės gaminius medicinai ir sportui, jų kompensavimo tvarką kalbamės su aukščiausios kategorijos traumatologu-ortopedu, AB “Ortopedijos technika” poliklinikos vedėju Zigmu KATAUSKU....

Po sunkios ligos ar patirtos traumos organizmas būna nusilpęs, o mes norime kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Kaip padėti sau sutvirtėti, kalbamės su ambulatorinės reabilitacijos centro vedėja Aurelija Simavičiene....

Statistikos duomenimis, dantų ir burnos ligomis serga didžioji dalis Lietuvos gyventojų. O vienas svarbiausių prevencijos veiksnių, kaip sako odontologė Asta Visokinskienė, yra burnos higiena. Su odontologe kalbame apie tai, kokia burnos higiena yra tinkama ir kodėl ji tokia svarbi....

Turbūt daugeliui retkarčiais suskausta pilvą arba skrandį, sutrinka virškinimas, pučia pilvą. Ir tikrai nesuklysime pasakę, kad kiekvienas iš mūsų žino, kaip jaučiasi žmogus, kuris viduriuoja ar kurį pykina. Šios bėdos vargina tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. ...

Žinios apie ligą ir teigiamas nusiteikimas padeda sveikti. O kas geriausiai patars, palaikys, jei ne sergantieji ta pačia liga. Be abejo, negalima sumenkinti artimųjų vaidmens, tačiau jie yra sveiki, o sergančiajam, ypač tik išgirdusiam diagnozę, svaresnis tampa likimo draugo patarimas. Veikiausiai dėl to visame pasaulyje ir Lietuvoje ligoniai ir jų artimieji buriasi į klubus, asociacijas. Viena tokių – Lietuvos asociacija „Gyvastis“, kuri nuo šių metų didesnį dėmesį skiria sergantiesiems inkstų vėžiu....

Skausmai širdies plote gąsdina žmones. Esame girdėję, kad staigi mirtis gali ištikti ir jokiais širdies negalavimais nesiskundžiantį žmogų. Riziką patirti širdies smūgį didina ir artimo žmogaus netektis, dideli fiziniai, emociniai krūviai. Mokslininkai nustatė, kad gedintiesiems per pirmąją dieną rizika patirti širdies smūgį padidėja net 21-ną kartą. Kaip atskirti, ar žmogų varginantys skausmai reikalauja neatidėliotinos medikų pagalbos? Kokie simptomai praneša apie širdies ligą, o kokie galbūt susiję su kitomis, ne širdies, patologijomis? Kalbamės su UAB „Elite medicale“ kardiologe-konsultante doc. Audrone Statkevičiene....

Visi girdėjome posakį „ kas kvėpuoja ne visa krūtine, tas gyvena nevisavertį gyvenimą“. Sveikos gyvensenos propaguotojai teigia, kad taisyklinga mityba gyvenimą gali pailginti 20 metų, o taisyklingas kvėpavimas – net 40 metų. Ar kvėpuojame taisyklingai? Ar apskritai kvėpavimas turėtų rūpėti žmogui? O gal netaisyklingas kvėpavimas gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos? Apie tai kalbamės su alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologe ir klinikine imunologe medicinos mokslų daktare docente Jūrate Staikūniene (www.cd8klinika.lt)....

Prisipažinkime, kiekvienas mūsų, auginantis vaiką, labiausiai jaudinasi dėl to, kad mažyliui gali kas nors atsitikti, nenoriai leidžiame jį į kiemą, kad nesusižeistų, atidžiai stebime namuose, kad nenugriūtų ar nepagriebtų karštos arbatos, rūpestingai stebime, kaip valgo, kad neužspringtų. Tačiau tiesa ta, kad ir kaip mes norėtume, vaiko nuo visko neapsaugosime. Tokia tiesa. Ir jei norime iš tiesų mažyliams padėti, perdėtai nevaržykime jų, o atidžiai pasiruoškime tam, kas gali nutikti. Žinodami, kad, nutikus nelaimei, galėsite nedelsdami padėti savo mažyliui, būsite ramesni, o dėl jūsų vidinės ramybės ir vaikelis jausis saugesnis. ...

Kaip elgtis po danties rovimo operacijos, kaip padėti epilepsijos ištiktam žmogui? Ką daryti, jei svarbaus susirinkimo metu nuolat nevalingai trūkčioja akies vokas? Atsakymų paieškokime kartu, arba keletas patarimų, kaip elgtis, kai šalia nėra gydytojo....

Šių metų žiema su jos atšilimais ir staigiais atšalimais pridarė mūsų žmonėms nemažai rūpesčių. Čiuožyklomis virtę šaligatviai, be to, dar ir padengti vandeniu, apledėję laiptai, nebarstyti keliai – visa tai smarkiai padidino traumų riziką. Tarp dažniausių žiemos traumų – čiurnos patempimai, kaulų lūžiai, išnirimai, galvos sumušimai, riešo ir alkūnės sužalojimai. Kaip apsisaugoti ir ką daryti susižeidus? Konsultuoja Raseinių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas traumatologas Gediminas Galubauskas....

Sveikatos mokymo specialistai primena, kad, ištikus staigiai mirčiai, įvykio liudininkams nedelsiant pradėjus gaivinti žmogų, jo šansai išgyventi padidėja 2–3 kartus. Svarbiausia pradėti gaivinti kuo greičiau. Tai galima padaryti paprasčiau, nei daugelis įsivaizduoja, – išmokti gaivinti gali kiekvienas, net vaikai....

Šiemet naujųjų metų pradžia sutapo su geromis žiniomis iš Sveikatos apsaugos ministerijos – greitosios medicinos pagalbai skirtos lėšos bus skirstomos racionaliau ir skaidriau. Tačiau ar medikų pagalbos prašančiuosius ji pasieks greičiau?...

Nugaros skausmai tokie dažni, kad pagrįstai gali būti laikomi neišvengiama suaugusio žmogaus gyvenimo dalimi. „Skausmo patirties tyrimo“ duomenimis, apie keturi šimtai tūkstančių suaugusiųjų šalies piliečių, t.y. maždaug tiek, kiek gyvena Kaune, kenčia dėl skausmo, o nugaros ir sąnarių skausmai sudaro didžiąją jų dalį – jie kamuoja du trečdalius visų skausmais besiskundžiančiųjų. Kokių reabilitacijos priemonių gali tikėtis nugaros skausmo varginami pacientai, komentuoja Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydytojas neurologas-reabilitologas Mindaugas Šocas....

Nors kartą gyvenime visi esame susižeidę. Iš tiesų labai nemalonu, kai žaizdą peršti, iš jos sunkiasi kraujas, sužeista vieta skausmingai tvinksi. Tačiau susižalojus nereikia sutrikti, o kuo skubiau susirasti namų vaistinėlę. Joje turi būti priemonių žaizdai sutvarkyti: sterilus tvartis, švari servetėlė, antiseptinių priemonių, skirtų žaizdos infekcijai gydyti. Kaip tinkamai prižiūrėti žaizdą, pasakoja Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologinio punkto vedėjas gydytojas Raimondas KUNICKAS....

galvos trauma Įvykus bet kokiai traumai, pirmiausia reikia nuraminti jį ir patiems ...

Sveikata – brangiausias turtas. Tačiau gydytojų patirtis rodo, jog ne visi mokame saugoti savo sveikatą ir neretai, netgi pasijutę blogai, niekur nesikreipiame arba pagalbos ieškome ne ten kur derėtų. Dažniausia tokio delsimo priežastis būna paprasčiausias nežinojimas, nemokėjimas atskirti pavojingo nuo „nerimto“ negalavimo. Susipažinkite su dažniausiomis staigiai atsirandančiomis sveikatos problemomis ir išmokite ne tik laiku kreiptis pagalbos į specialistą, bet ir pasirūpinti, jog bėdos ištiktas žmogus jos sulauktų. ...

Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai žino, kaip nemalonu netyčia susižeidus, nors ir nedaug: pradeda peršėti, sunktis ar lašėti kraujas, kartais ir nuotaika dėl to pablogėja. Tačiau reikia ne nusiminti, o kuo skubiau žaizdelę sutvarkyti ir prižiūrėti. ...

Skirtingi metų laikai – skirtingos traumos bei jų statistiniai duomenys. Vasaros metas išsiskiria ne tik traumų gausa, bet ir jų sudėtingumu. Aktyvus laisvalaikis, sportas ir žaidimai dažnai baigiasi traumomis. Traumų priežastys įvairios, kartais užtenka neteisingo judesio. Kokios dažniausios traumos ir ką daryti joms įvykus, kalbamės su Utenos apskrities ligoninės traumatologu Filibertu TAUČIUMI....

„Pagal nudegimų sukeliamas traumas Lietuva, kaip ir pagal savižudybes, yra viena blogiausiai atrodančių šalių”, – sako Kauno medicinos universiteto klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas Rytis RIMDEIKA. Nudegimų skaičius yra gana didelis. ...

Privalomi tikros žiemos požymiai – sniegas, ledas ir... patempimai, sumušimai bei kitokie nelinksmi su paslydimu susiję įvykiai. Tiesa, tai, kas parašyta toliau, verta prisiminti ne tik žiemą, – juk paslysti galima ir ant šlapių grindų. Ką daryti, kad besigydydami savarankiškai sau nepakenktume ir nemalonius pojūčius numalšintume?...

Didėjant technologinėms galimybėms bei sporto ortopedijai ir traumatologijai atsidavusių gydytojų klinikinei patirčiai, tobulėja sporto traumatologija ir minimaliai invazinių rekonstrukcinių artroskopinių operacijų metodikos. Įvairių sporto šakų populiarėjimas ir plitimas Lietuvoje skatina vaikus anksti pradėti profesionalią sportinę karjerą, dėl to neišvengiamai didėja sportinių traumų skaičius, kuris jau pasiekė išsivysčiusių pasaulio šalių sportinių traumų skaičių. Apie sportininkų sąnarių ligas ir naujausius gydymo metodus sutiko papasakoti KMU klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas medicinos dr. docentas Rimtautas Gudas....

Kaip teigia žinomas posakis – „kartojimas – mokslų motina“. Šią taisyklę galima pritaikyti beveik visur – net ir kalbant apie vasarą bei jos metu padažnėjusias traumas saulėje ar vandenyje. Nesvarbu, jog kartais atrodo, kad viskas jau kelis kartus girdėta. Patekus į situaciją, kurioje šaltas protas ir kai kurios esminės taisyklės gali išgelbėti žmogaus gyvybę, apmaudžiausia kai galvoje sukasi viena mintis „žinojau, bet pamiršau“. Taigi, įpusėjus vasarai, jos malonumams, o kartu ir atsiradus daugiau pavojų, „Sveikas žmogus“ su Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėju, ortopedu traumatologu dr.Algimantu PAMERNECKU primena pagrindines taisykles traumų saulėje ir vandenyje atvejais....

Kad ir kur atostogautumėte – Lietuvos pajūryje ar pas močiutę kaime, o galbūt užsienio kurorte, bet kuriame pasaulio krašte gali tykoti... traumos. Aišku, pirmiausia reiktų pasistengti jų išvengti, bet ne viskas priklauso nuo mūsų pastangų. Todėl būtų labai vertinga prisiminti, ką vertėtų pasiimti į kelionę ir kaip elgtis ištikus nelaimei, jei ji atsitiko....

Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Nudegimų ir plastinės chirurgijos poskyrio vadovo Dainiaus GELEŽAUSKO teigimu, kai kuriose JAV valstijose, įrodžius vaiko nepriežiūrą ir dėl to patirtą nudegimą, tėvai baudžiami administracine ar net baudžiamąja tvarka, atsižvelgiant į patirtos traumos sunkumą. Tuo tarpu pas mus nudegę vaikai į ligoninių priimamuosius važiuoja vienas po kito. Blogiausia tai, kad tėveliai nesugeba nudegusiems vaikams tinkamai suteikti pirmosios pagalbos....

Elastiniai bintai medicinoje taikomi pakankamai seniai, šį metodą itin mėgsta sportininkai. Dažniausiai elastiniai bintai naudojami norint sutvirtinant pažeistą vietą po traumos ir esant kraujo iš venų nutekėjimo sutrikimams. Apie bintavimo būdus, principus ir perspėjimus dėl saugumo kalbamės su šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaite-RUDZIKIENE, MPVC šeimos klinikos vadove....

Nusideginti odą karštais garais, ugnimi, cheminiais skysčiais ar kitomis degiomis priemonėmis tikrai labai nemalonu, tačiau skausmas praeina, o žaizdos užgyja. O štai bjaurus randas, jei nudegimas nebuvo tinkamai gydomas,– nepraeina. Ką daryti nudegus ir kaip išsaugoti gražią odą mums papasakos šios srities profesionalas Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Rytis Rimdeika....

Kodėl kelionės metu vargina kojų skausmai? Kojos pernelyg nuvargti gali dėl kelių priežasčių: venų išsiplėtimo, plokščiapadystės, antsvorio, neišmankštintų kojų raumenų. Siekiant išvengti kojų nuovargio, būtina įvertinti pėdų būklę: ar nėra plokščiapadystės, pirštų, pado sąnarių deformacijų. Jei ilgą laiką nekreipsime dėmesio į kojų negalavimus, tikėtina, kad bus pažeidžiami kelių, klubo sąnariai, stuburas, sutriks limfinė ir veninė kraujotaka, o tai nulemia kojų nuovargį, patinimus, skatina venų išsiplėtimą. Nuolat varginantis kojų nuovargis, sunkumas ir tinimas kelionės metu –dažniausiai veninės kraujotakos nepakankamumo požymiai. Kojų nuovargio kaltininkė gali būti ir nepatogi avalynė. Todėl, vykdami į kelionę, pirmiausia pasirūpinkite patogia avalyne – pamirškite siaurą avalynę ir aukštakulnius, pakulnė neturėtų būti aukštesnė nei 4 centimetrai, pageidautinas pado skliautą atkartojantis supinatorius. Nepatogi avalynė gali pritrinti pūsles, vėliau gali atsirasti žaizdų, į kurias gali patekti mikrobų. Nesiaukite į kelionę naujais batais, įsigykite juos anksčiau, kad būtų laiko įvertinti, ar patogūs. Daugelis keliaujančiųjų į svečias šalis skundžiasi kojų skausmais dėl nepatogios sėdėjimo padėties autobusuose. Ilgas sėdėjimas autobuse keliaujant, be galimybės judėti, ypač vargina kojas. Žinoma, intensyvios ekskursijos svetur taip pat gali sukelti kojų patinimą ir nuovargį. Kelionių metu ir po jų naudojant atitinkamas priemones, kojų būklė pagerėja. Kokie metodai padeda išvengti kojų nuovargio? Kojų skausmams, nuovargiui, tinimui mažinti yra įvairių gydymo metodų: Tik pajutus pirmuosius kojų skausmus, efektyvus kojų bintavimas ir plonos elastinės kojinės, parduodamos parduotuvėse. Elastines kojines, parduodamas vaistinėse, gydytojas parenka individualiai, pagal paciento kojos matmenis, reikalingą suspaudimo laipsnį. Tiems, kuriems būdingi venų nepakankamumo požymiai, ruošiantis atostogauti šiltuose kraštuose karštyje mūvėti elastines kojines bus sunku ir nepatogu, todėl rekomenduojama vartoti geriamųjų ar lokalaus poveikio veninę kraujotaką gerinančių preparatų. Vaistus reikia pradėti vartoti likus kelioms savaitėms prieš kelionę. Kojų raumenims ir venų tonusui stiprinti bei kojų nuovargiui pašalinti taip pat rekomenduojamas pėdų, blauzdų ir kelių masažas. Masažas guminiais ar mediniais dygliuotais ritinėliais gerina viso kūno kraujotaką ir puikiai tinka atsipalaidavimui. Tokiam masažui nebūtina išmanyti specialios masažavimo technikos bei judesių. Kojas masažuoti rekomenduojama po 5–7 min. 1–2 kartus per dieną. Prieš kelionę sporto prekių parduotuvėje arba vaistinėje galite nusipirkti ratukinį masažuoklį pėdoms. Jis stimuliuos kraujotaką, sumažins kojų nuovargį. Visi dinaminiai pratimai, susiję su čiurnos ir kelio sąnarių judesiais, gerina veninę kraujotaką, o statinis krūvis, ilgalaikis nejudrumas veikia priešingai. Esant galimybei, stenkitės kojas pakelti aukščiau. Kokį tepalą pasirinkti? Šiuo metu yra pakankamai didelė vaistų pasiūla. Vaistas turėtų sumažinti skausmą, patinimą, apsaugoti nuo galimų varikozinių mazgų atsiradimo. Šiuo atveju ypač tinka tepalai su heparinu. Heparino tepalas pro epidermį prasiskverbia į gilesnius sluoksnius, paviršinį odos sluoksnį ir plaukų folikulus. Heparino tepalai, pavyzdžiui HepaGel, yra išoriškai vartojami preparatai, mažinantys kraujo krešėjimą ir uždegimą. HepaGel veiklioji medžiaga skatina kraujosruvų rezorbciją, todėl mažėja audinių įtempimas ir dėl jo atsiradęs skausmas. Preparato pagrindas – odos gerai toleruojamas gelis, kuris lengvai užtepamas, maloniai vėsina. Šis gelis nuo kitų su ta pačia veikliąja medžiaga skiriasi tuo, kad jo sudėtyje esantis heparinas yra natūralus, injekcinės kokybės. HepaGel vartojamas, jei yra varikozinio venų išsiplėtimo simptomų (skausmas, venų mazgai, kojų sunkumo jausmas, kojų patinimas), blauzdų raumenų mėšlungis. Be to, jis vartojamas, kai yra pažeidimų, atsiradusių sportuojant, nelaimingų atsitikimų metu, pavyzdžiui, hematoma, sumušimas, suspaudimas, patempimas, patinimas, raumenų ir sausgyslių skausmai. Jis tinka kietų randų kosmetiniam gydymui ir priežiūrai. Į HepaGel sudėtį neįeina riebalinamosios medžiagos, todėl preparatas neturi neigiamo poveikio kojinėms (tarp jų ir elastinėms). Liaudies medicina Šilti žolelių antpilai padeda nugalėti daugelį kojų negalavimų; be to, minkština ir maitina pėdų odą. Saują džiovintų vaistažolių užplikyti litru verdančio vandens, po 15 minučių nukošti į dubenį. Kojas mirkyti apie 10 –15 minučių. Gysločio nuoviro vonelė rekomenduojama prakaituojančioms, pavargusioms kojoms. Mėtos naikina padidėjusį prakaitavimą ir nemalonų kojų kvapą. Jei norite atgaivinti pavargusias kojas, paruoštą ir atvėsintą mėtų antpilą supilkite į šaltą vandenį. Dirvinis asiūklis turi uždegimą mažinančių savybių. Jo antpilas pravers, kai pėdos nutrintos, yra smulkių žaizdelių. Dirvinis asiūklis dezinfekuoja, pagreitina žaizdų gijimą, gerina kraujotaką. Nuo šio augalo vonelių greičiau praeina kojų nuovargis, atlėgsta tinimas. Jei „dega“ padai, skauda raumenis bei sausgysles, pasidarykite vonelę kojoms su spygliuočių medžių (pušų, kedrų) antpilu. Pušų spyglių antpilas mažina pėdų prakaitavimą ir gydo nedideles žaizdeles, nes turi dezinfekuojamųjų savybių. Labai prakaituojančioms kojoms pravers vėsoko vandens vonelė su šalavijų antpilu. Be to, ši vaistažolė gydo odos sudirginimus bei smulkias žaizdeles. Beje, kojos mažiau prakaituos, jei kasdien išgersite po stiklinę šalavijų nuoviro. Pavargusioms, sutinusioms kojoms didelį palengvėjimą suteikia ajerų šakniastiebių antpilas. Šis augalas turi uždegimus gydančių savybių. Be to, pastebėta, kad ajeras – gera profilaktikos priemonė nuo grybelinių ligų. ...

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....

Ko gero, niekas neįsivaizduoja atostogų be paplūdimio ir maudynių. Atėjus vasaros karščiams, vis dažniau lekiame atsigaivinti prie jūros ar kitų vandens telkinių. Tačiau neretai tokį smagų ir nerūpestingą laisvalaikį sudrumsčia netikėta nelaimė – kas nors staiga pradeda skęsti. Kaip nepasimesti tokioje situacijoje, kaip gelbėti skęstantįjį ir ką daryti po to, pataria Krizių tyrimo centro instruktorė Laima JUOZAPAVIČIENĖ....

Dar ne taip seniai laukėme šilumos ir svajojome apie žydinčius sodus, kaitrią saulę bei nesibaigiančias atostogas. Pagaliau mūsų svajonės išsipildė. Atsiradus net menkiausiai progai, važiuojame prie artimiausios upės, ežero ar į sodybą. Kartu su mumis į gamtą važiuoja ir mūsų mažieji padaužos. Bet būtent jų ten laukia įvairiausi pavojai ir išbandymai: vabzdžiai, gyvatės, perkaitimai, peršalimai ir kt. Atsitikus nelaimei, ne viena mama sutrinka. Kaip išvengti pavojų ir kaip padėti nukentėjusiam vaikui, pataria pediatrė gyd. Virginija LUKŠIENĖ....

Lietuvoje nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų kiekvienais metais miršta daugiau nei 400 vaikų ir paauglių iki 19 metų amžiaus. Atėjus pavasariui vaikų traumų tikimybė padvigubėja, o tai tėvus priverčia sunerimti. Kokios traumos būdingos skirtingo amžiaus vaikams? Kokias traumas dažniausiai patiria vaikai? Kokią pagalbą ir kaip reiktų suteikti įvykus traumai ir kaip jų išvengti? Konsultuoja Anykščių ligoninės traumatologas Valdemaras ŠAUKLYS....

Artėjant didžiosioms metų šventėms padidėja įvairių traumų tikimybė. Gana dažnai nusideginama verdančiu vandeniu gaminant maistą, naudojantis buitinėmis priemonėmis ar šventiniais fejerverkais. Kaip išvengti galimų nudegimų? Kokia turėtų būti pirmoji pagalba? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovu, plastinės chirurgijos gydytoju docentu Ryčiu RIMDEIKA....

Tėveliui pagailo verkiančio sūnelio, jis paėmė vaikelį ant rankų ir sėdo vakarieniauti. Mažylis kliudė puodelį su karšta arbata.... Paauglys padėjo močiutei skinti obuolius ir iškrito iš medžio. Prisivėrė pirštus, nukrito važiuodamas dviračiu, riedučiais ar riedlente, užkliuvo už ne vietoje stovinčio fotelio, apsistumdė su draugais mokykloje ir t.t., ir pan. Tokias nelaimių istorijas kasdien išgirsta gydytojai ortopedai-traumatologai. Kaip tinkamai turėtų elgtis tėvai, kokią pirmąją pagalbą suteikti ir, svarbiausia – ko nedaryti, nornt padėti susižalojusiam vaikui. Apie tai kalbėjomės su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės ortopede-traumatologe Loreta VASILIAUSKIENE....

Saulės smūgis - tai galvos smegenų pažeidimas, kuris atsiranda perkaitus nuo tiesioginių saulės spindulių. Dažniausiai jis ištinka vaiką, kuris būna saulėje nepridengta galva. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis perkaista....

Buityje nuolat patiriame nemažai įvairių traumų. Kraujosruvos, nubrozdinimai, įpjovimai sukelia skausmą ir dažnai sutrikdo sužeistos vietos funkciją. Nuo to apsisaugoti sunku, tačiau pagreitinti žaizdų gijimą visada galima. Kaip tai padaryti, klausėme Šv. Jokūbo ligoninės I traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjo gyd. traumatologo-ortopedo Romualdo Algirdo BURBOS. ...

simptomai: • sustingimas, odos šaltumas; • odos paraudimas, vėliau -...

Daugeliui retkarčiais skauda pilvą arba sutrinka virškinimas, tačiau kartais tai gali būti rimtos ligos požymis. Pilvo skausmas pasitaiko dažnai, jo priežastis paprastai būna nestiprus ir lengvai pagydomas virškinimo sutrikimas. Kita vertus, pilvo skausmą gali sukelti daugybė ne vien tik virškinimo trakto, bet ir lytinių organų, šlapimo takų bei širdies ligų. Čia išvardinti keli požymiai jums padės suprasti skausmo priežastį ir jį palengvinti. Tačiau svarbu pabrėžti, kad jeigu skausmas yra stiprus ir ilgai tęsiasi, būtina kreiptis į savo bendrosios praktikos gydytoją....

Elektros traumą gali sukelti tiek aukštos, tiek žemos įtampos elektros srovė ar žaibas. Daugumą nelaimingų atsitikimų sukelia kintamoji elektros srovė, naudojama pramonėje ir buityje. Elektros trauma gali įvykti prisilietus prie elektros įtampą turinčių įrenginių arba trenkus žaibui. ...

Valgomasis bobausis – pavasarinis gurmanų grybas, pasirodantis ištirpus sniegui, nekirmijantis, kartais painiojamas su briedžiuku....

šią vasarą, sulaukę pirmojo derliaus grybautojai jau patraukė į miškus....

Įvykus nelaimei, žmogaus gyvybę dažnai lemia pirmosiomis minutėmis suteikta pagalba ir gaivinimas. Nustatyta, kad sustojus širdžiai ir pradėjus gaivinti greičiau kaip per 4 minutes, pavyksta išgelbėti iki 50 proc. gaivinamųjų... ...

Nušalimas – tai audinių pakenkimas veikiant žemai temperatūrai. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko. Veikiant šalčiui kūno dalis, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kurių dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai, pėdos. ...

Sportuojant dažniausiai pasitaiko minkštųjų audinių - odos, raumenų, sausgyslių traumos: sumušimai, nubrozdinimai, raiščių patempimai ir įplyšimai. Gydant šias traumas siekiama sumažinti žmogų varginančius simptomus - skausmą, uždegimą - ir išvengti jų atsinaujinimo. Taip pat stengiamasi sumažinti raumenų silpnumą ir padėti atgauti jėgas, sugrąžinti sąnarių lankstumą ir judrumą, o kojų sąnariuose - ir sugebėjimą išlaikyti svorį. Labai svarbu tinkamai gydyti tuoj po traumos. Šis gydymas nėra sudėtingas ir apie jį tikrai naudinga žinoti kiekvienam....

skendimas skęstant į plaučius patenka vanduo, dėl to gyvybiškai svarbi dujų...

Jeigu sutrinka kūdikio ar vaiko kvėpavimas, jeigu vaikas pradeda garsiai ir triukšmingai kosėti, galima įtarti, kad į jo kvėpavimo takus pateko svetimkūnis. Dažniausiai užspringstama, kai į kvėpavimo takus patenka blogai nurytas maistas ar skystis. Vaikas gali įkvėpti įvairiausių mažų daiktų – saldainukų, sagų riešutų ar kitko. Neretai vaikai užspringsta maitinami iš buteliuko, kai čiulptuko skylutė per didelė, ar kai jie paliekami valgyti be priežiūros....

Vasarą kiemus užpildo linksmi, energingi, judrūs, žingeidūs, norintys kuo labiau ištirti juos supantį pasaulį, patirti kuo daugiau įspūdžių vaikai. Tėveliams padaugėja rūpesčių, nes vaikus nelaimės ištinka dažniau, o jie dar nemoka įveikti galimų pavojų. O suspėti paskui kiekvieną vaiko žingsnį tiesiog neįmanoma. Jei nelaimės išvengti ne visada pavyksta, tai jos pasekmių išvengtume, jei žinotume, ką daryti, kaip pasielgti susižeidus....

Vasaros atostogas ar savaitgalio poilsį gamtoje gali nepataisomai sugadinti vabzdžiai. Palaimingą poilsio ramybę ne vienam iškylautojui tenka iškeisti į ligoninės lovą ar namų režimą....

Pasaulyje priskaičiuojama apie 2500 rūšių gyvačių, kai kurios jų labai nuodingos. Įgėlus gyvatei, nuodai žmogaus organizmą veikia dvejopai: viena jų grupė sukelia nervų ir širdies paralyžių, kita – kraujo krešėjimo pakitimus.Mūsų miškuose gyvenanti angis priskiriama prie tų, kurių nuodai sukelia kraujo pakitimus. Reikia nepamiršti, kad nuo tinkamai suteiktos pirmosios pagalbos labai priklauso tolesnis gydymas....

Žmonės skęsta dėl neatsargaus elgesio vandenyje, pervertinę savo jėgas, būdami neblaivūs. Skęstant plaučiuose nevyksta dujų apykaita, kvėpavimo takai ir plaučiai prisipildo vandens, žmogus nebegali kvėpuoti. Į galvos smegenis nebepatenka deguonis, netenkama sąmonės, nustoja plakti širdis ir žmogus miršta. Svarbiausias veiksnys, dėl kurio nukenčiama skęstant, yra deguonies trūkumas. Skendimo padariniai priklauso nuo to, kiek ilgai galvos smegenims trūko deguonies. Todėl labai svarbu kuo greičiau pradėti gaivinti....

Šiemet kaip niekad pavasaris nelepino gausiais saulės spinduliais, todėl nenuostabu, kad vos saulei užkaitinus taip ir traukia į gamtą, sodą, paplūdimį. Kokia bus ši vasara, sunku prognozuoti, bet visada pravartu prisiminti medikų patarimus, kaip elgtis karštą vasaros dieną. Pavojingiausios pasekmės, kurias gali sukelti saulės spinduliai, yra perkaitimas ir saulės smūgis. ...

Karštomis vasaros dienomis daug judant ir geriant mažai vandens organizme susikaupia šilumos perteklius. Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant....

Ilgai ir smarkiai sportuodamas karštame paplūdimyje, žmogus gausiai prakaituoja, todėl jo organizmas netenka skysčių ir druskų. Perkaitimas – tai kraujo apytakos nepakankamumas dėl skysčių netekimo prakaituojant. Net esant normaliai kūno temperatūrai druskų stygius gali sukelti vadinamuosius šilumos traukulius – trūkčioja sunkiausiai dirbantys raumenys: kojų, rankų, pirštų....

Pirmosiomis atostogų dienomis norintiems kuo greičiau įdegti ir per ilgai būnantiems saulėkaitoje, ypač tiems, kurių oda jautresnė, gali atsirasti paviršinių odos nudegimų ar net pūslių....

Vaikus valiūkiškas smalsumas kviečia viską pamatyti, paliesti, patirti, aprėpti. Pamokoms pasibaigus, kas riedlente skrieja nuo kalnelio, kas dviračiu važinėja judriomis miesto gatvėmis. O nuo didelio greičio ir neatsargumo iki traumos – tik vienas žingsnis. Kuo judresnis vaikas, tuo jis daugiau visur landžioja, nesisaugo, todėl dažniau patiria įvairaus pobūdžio traumų – sumušimų, nubrozdinimų, žaizdų. Kaip suteikti pirmąją pagalbą susižeidus? Apie tai kalbamės su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vaikų ortopede-traumatologe Veronika JUODIENE....

Kiekvieną parą į Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės (KRKKL) Traumatologijos punktą patenka 150–200 žmonių. Per metus šis skaičius siekia 4–5 tūkst. Vaikų traumų skyriuje per parą pagalba suteikiama kelioms dešimtims mažųjų pacientų. Šaltuoju, arba slidžių kelių bei šaligatvių, tampančių čiuožyklomis, laiku šie skaičiai dar didesni. Ar įmanoma žiemos traumų profilaktika? Į „SŽ“ klausimus atsakė KRKKL Traumatologijos punkto gydytojas traumatologas Artūras ŠULNIUS. ...

Daugiausiai vaikų nudegimų nutinka buityje, pavojingiausia vieta – virtuvė. Pradėję vaikščioti kūdikiai ar maži vaikai gali prisiliesti prie įkaitusių paviršių, užsiversti ant savęs šiltus patiekalus, patraukdami staltiesę, ir pan. Dėl to gali įvykti įvairaus dydžio ploto ir dažniausiai I ar II laipsnio nudegimas. ...

Nors visiems įprasta, kad atostogauti smagiausia vasarą, vis daugėja žmonių, kurie renkasi aktyvų poilsį snieguotose Alpėse ar kituose kalnuose. Lietuvos klimatas šiluma taip pat nelepina, todėl svarbu tinkamai pasiruošti artėjančioms žiemos atostogoms....

Lietuvoje kiekvienais metais nudega daugiau kaip 8000 žmonių. Tiktai keliems šimtams iš jų prireikia pagalbos ligoninėse. Dažniausiai nudegimai būna buitiniai, nedidelio ploto (t.y. neviršijantys 2 proc. kūno ploto arba, paprasčiau sakant, ne didesni negu du žmogus delnai), ir žmonės juos gydosi namuose patys. Kiekvienas nudegimo žaizdą stengiasi išgydyti kiek galima greičiau ir gydo tuo, ką turi, ir taip, kaip supranta. Tačiau ne visada tai daroma teisingai, o tada rezultatas gali būti priešingas. Apie tai, kaip reikia gydyti buitinius nudegimus, papasakojo Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus vadovas dr. Rytis RIMDEIKA....

Vasara suteikia gausybę galimybių aktyviai pailsėti su visa šeima. Išvykos į gamtą, kopimas į kalnus, važinėjimas dviračiais - veikla, kuria gali užsiimti iš karto visa šeima: ir tėveliai, ir vaikai, ir seneliai. Besiruošiant aktyviam poilsiui, būtina pagalvoti ir apie galimas traumas bei kaip įmanoma geriau joms pasiruošti. ...

Šiais laikais beveik visi žmonės, kurių kraujospūdis padidėjęs, turi spaudimo matuoklį namuose. Yra tokių, kurie planuoja jį įsigyti, tačiau, esant didžiuliam matuoklių pasirinkimui, kartais net sutrinka ir nežino, kurį išsirinkti. ...

Kiekvienam keliautojui, nesvarbu, kur keliautų, būtina kelionės vaistinėlė. Ji turi būti panaši į namų vaistinėlę, kurioje yra visų priemonių bei vaistų, padedančių patiems išsigydyti kai kuriuos negalavimus. Be to, joje turėtų būti ir vaistų, kurių vartojate nuolat, t. y. lėtinėms ligoms gydyti. Tik į kelionę visų vaistų nepasiimsite, todėl reikia juos mokėti atsirinkti. Be to, jei namų vaistinėlėje nėra reikiamų vaistų, galima nubėgti į vaistinę. Keliaujant ne visada tokia galimybė bus, be to, kitose šalyse vaistų pavadinimai gali būti kitokie, ir dėl kalbos barjero galite gauti ne visai tų vaistų. Taigi, ką pasiimti į kelionę, kad nevargintų nedideli sveikatos sutrikimai ir galėtumėte smagiai poilsiauti?...

Atostogos... Vaikai bėgioja garažų stogais, krykštauja ežero vandenyje, karstosi medžių šakomis, landžioja po tankius brūzgynus... Žiūrėk, pasimaišė aštri šaka, metalo drožlė ar stiklo šukė ir... Ką daryti, kad traumų vasarą būtų kuo mažiau? Ar mokame suteikti pirmąją pagalbą skausmą kenčiančiam vaikui? Apie tai kalbamės su VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vaikų ortopede-traumatologe Veronika Juodiene....

Pavasarį prasideda darbų sezonas daržuose ir soduose, sodybų aplinkos tvarkymas. Tiek suaugusiesiems, tiek vaikams miela pramoga tampa važinėjimasis dviračiu. Ne viena šeima mielai iškylauja gamtoje. Aktyvesnis nei žiemą gyvenimo būdas verčia būti atsargesniems, nes dažnas ką nors nusibrozdina, susimuša, pasitempia raiščius ar sausgysles ir pan. Net ir atsargus žmogus ne visada išsisuka nuo nelaimės. ...

Kasmet Lietuvoje nudega per 8 000 žmonių, apie 40 procentų iš jų - vaikai. Ketvirtadaliui šių žmonių reikia sudėtingo gydymo ligoninėje; kartais medikai būna bejėgiai padėti. Dalį šių žmonių būtų galima išgelbėti, palengvinti sunkiai nudegusiųjų būklę, sumažinti dėl nudegimų atsirandančius kosmetinius defektus, jei būtų suteikta kvalifikuota pirmoji pagalba. Deja, dažnai naudojamos liaudiškos priemonės ne tik nesumažina nudegimo, bet dar ir pasunkina gydymą....

Kas dieną, kas valandą, kas minutę pasaulyje įvyksta nelaimės - avarijos, katastrofos, suluošinami, žūsta žmonės. Nelaimingų įvykių visuma yra skaičiais dvelkianti statistika, o kiekviena atskirai - tragedija, kurios metu skaudžiausiai nukenčia ją patyręs asmuo bei jo artimieji, bičiuliai, galiausiai - ir visuomenė. Netgi jei šių įvykių metu žmogus nemiršta, galima netekti bendraminčio, kolegos ar bičiulio jam dar esant gyvam (pvz., po 4-5 klinikinės mirties minučių žūsta žmogaus galvos smegenų žievė, ir pavėluotai atgaivintas žmogus tik vegetuos - jis niekada nebegalės su jumis džiaugtis nauja knyga, spektakliu ar tiesiog šnekėti). Ką tokiais atvejais žmogus daro? Dažniausiai plūsta visą pasaulį, o ypač tuos, kurie nesugebėjo padėti lemtingą akimirką artimam žmogui. Ne vienas ir pats suvokia, kad nežinojimu, baime ir neryžtingumu yra pats prisidėjęs prie tragedija virtusio įvykio. Siekdami, kad tokios situacijos pasitaikytų kiek galima rečiau, pradedame spausdinti pirmosios pagalbos kursą. Straipsniai pasirodys neperiodiškai, tačiau pirmosios pagalbos pagrindus, tikimės, pavyks išdėstyti per metus. ...

Sumuštas kelis, iš nosytės tekantis kraujas, išnarinta čiurna - tai tokie pat vaikystės prisiminimai, kaip ir manų košė ar ką tik močiutės pamelžtas karvės pienas. Kad ir kaip stengsitės, nuo įvairių nelaimių, ypač vasarą, vaiką apsaugoti labai sunku, tad joms įvykus, veikti reikia greitai ir ryžtingai....

Šaltu metų laiku ilgą laiką pabuvus lauke, veido oda gali nužvarbti. Tam nereikia minusinės temperatūros, užtenka drėgmės ir vėjo. Šiltoje patalpoje imama jausti, jog oda tapo jautresnė, dirglesnė, atsiranda uždegimo simptomų, oda blogai reaguoja į buvusias priežiūros priemones, kartais po kelių dienų pradeda šerpetoti. Kaip išvengti nužvarbimo, kaip prižiūrėti odą šaltuoju metų laiku ir ką daryti nužvarbus, pasakoja Grožio terapijos ir kosmetologijos centro specialistės vyriausioji gydytoja Jolanta ŽILIENĖ bei vyriausioji kosmetologė Oksana ŠIMKIENĖ....