Dėl kokių dažniausių priežasčių gali kamuoti širdies permušimai?

Širdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi.

 

Kada kreiptis į gydytoją?

 

Retkarčiais pasitaikantys širdies permušimai pavojaus nekelia – jų gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, sunkesnės ir daugiau streso keliančios dienos. Jei permušimai užtrunka ilgiau, pavyzdžiui, vargina bent savaitę, tuomet reikėtų ieškoti jų priežasčių.

Vyresniems žmonėms šie permušimai dažnai susiję su organine širdies patologija, pavyzdžiui, širdies nepakankamumu ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokiu atveju paprastai pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, dusulys, odos melsvumas, kojų tinimas, skausmas širdies plote ir kt.

O štai jaunesniems dažnu atveju jokių organinių širdies pakitimų nerandama ir permušimai atsiranda dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, mineralinių medžiagų trūkumo. Taigi jei širdies permušimai jau kelia nepatogumų, trukdo kasdienei veiklai ir kelia susirūpinimą, tuomet reikėtų išsiaiškinti, kokios galimos to priežastys.

 

Kokios dažniausios širdies permušimų priežastys?

 

  • Stresas, nerimas ir depresija. Širdis yra itin jautrus raumuo ir jis į stresą reaguoja pirmiausiai. Daug ir ilgalaikį stresą patiriantiems žmonėms ilgainiui gali išsivystyti širdies „nuovargis“ – raumuo jau nebesugeba atlaikyti nervinės įtampos krūvio ir pavargsta, todėl vis atsiranda permušimų. Itin jautrūs žmonės gali jausti širdies permušimus ir „apsivertimus“ net ir tada, kai elektrokardiograma to neparodo. Tokiu atveju širdies permušimai yra tarsi išsekusios nervinės sistemos ženklas. Jei nebus šalinama pagrindinė priežastis, t.y. stresą sukeliančios aplinkybės, tuomet permušimai gali tęstis toliau ir ilgainiui sukelti organinių širdies problemų. Būna ir taip, kad pacientas ilgą laiką ieško širdies sutrikimų problemų, tačiau galiausiai atrandama, kad jis patiria labai didelį nerimą arba net serga depresija.

 

  • Mažakraujystė arba anemija. Jei organizme sumažėjusios hemoglobino, geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties atsargos, tuomet širdžiai tenka daug sunkiau dirbti, kad visos organizmo ląstelės gautų pakankamą kiekį deguonies. Mažakraujystės simptomai yra bendras nuovargis ir negalavimas, greitas širdies plakimas ir permušimai, dusulys (ypač fizinio krūvio metu), odos blyškumas, silpnumas, galvos sukimasis ir kt. Gali kamuoti plaukų ir nagų lūžinėjimas, o kai kuriems anemija net padidina riziką susirgti depresija. Anemiją būtina gydyti, nes lėtinė mažakraujystė gali sukelti negrįžtamų širdies raumens pakitimų. Be to, tai stipriai gyvenimo kokybę menkinanti liga.  

 

 

  • Kalio ir magnio trūkumas organizme. Kalio ir magnio organizmui gali pritrūkti įvairiais gyvenimo etapais – greitai augant, laukiantis, daug sportuojant ir prakaituojant, nepilnavertiškai ir nereguliariai maitinantis. Staigus mineralinių medžiagų trūkumas gali atsirasti susirgus kai kuriomis infekcinėmis ligomis, dėl kurių labai stipriai karščiuojama, vemiama ir viduriuojama, todėl netenkama labai daug skysčių kartu su elektrolitais. Šių mineralų gali pritrūkti ir dėl kai kurių lėtinių ligų, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumo. Hipokalemija (kalio stoka) ir hipomagnezemija (magnio stoka) yra sveikatai pavojingos būklės, todėl kiekvienas savo gera savijauta besirūpinantis žmogus turėtų sekti jų kiekį organizme.

 

  • Propaguojamas gyvenimo būdas. Širdies permušimų gali atsirasti dėl žalingų įpročių, tam tikrų vartojamų vaistinių preparatų, išsekimo, per didelio fizinio krūvio.  Pavyzdžiui, vienas iš perdegimo simptomų yra būtent širdies permušimai. Širdies permušimus gali sukelti net persivalgymas. Reikėtų atsitraukti nuo darbų, šiek tiek pailsėti ir viskas turėtų išsispręsti. Jei ne, tuomet vertėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją ir gydytoją kardiologą.

 

 

  • Skydliaukės ligos. Jei pacientas skundžiasi širdies permušimais, o jokių organinių patologijų nėra, tuomet beveik visada rekomenduojama atlikti skydliaukės tyrimus. Pasirodo, kad normaliam širdies darbui daug įtakos turi net ir nedideli skydliaukės hormonų svyravimai. Pavyzdžiui, padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis organizme gali išprovokuoti ne tik dažnesnius širdies permušimus, bet net ir širdies raumens didėjimą.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai