Kokie netinkamos gyvensenos aspektai labiausiai alina širdį?
Širdies raumuo paprastai nusilpsta dėl per didelio krūvio esant per dideliems fiziniams krūviams, antsvoriui, sergant hipertenzija ar esant kitai širdies ir kraujagyslių patologijai. Širdies raumenį alina netinkama mityba, kai per mažai suvartojama produktų, turinčių kalio, magnio, seleno, vitamino C, E. Reikėtų riboti lengvai pasisavinamų angliavandenių (cukrus, gliukozė, fruktozė), kurie turi įtakos riebalų susidarymui, kiekį. Juos pravartu pakeisti šviežiomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis.
Koks maistas yra „širdies maistas“?
Jeigu norite stiprinti širdį, prioritetą teikite abrikosams, persikams ir slyvoms, juose yra daug kalio. Naudinga kasdien suvalgyti bent po l arbatinį šaukštelį medaus.
Pavargę ar karštesnę dieną jaučiant diskomfortą širdies plote pagerkite gudobelės žiedų ir vaisių arbatos ar tinktūros lašų. Širdžiai naudingi česnakai, svogūnai, citrina su žievele. Juodojo ridiko sultys su medumi ne tik padeda nuo kosulio, bet ir stiprina širdį.
Turbūt reikėtų pakoreguoti ir gyvensenos įpročius.
Be abejo. Širdies veiklą sunkina rūkymas, besaikis alkoholio, druskos vartojimas. Taip pat didelis fizinis ir psichologinis stresas, ilgalaikė įtampa, antsvoris.
Ir, aišku, sėslus gyvenimas, per mažas fizinis aktyvumas. Pasistenkite darbo dieną suplanuoti taip, kad rastumėte laiko atsipalaiduoti, pajudėti. Bent pusvalandį pasivaikščiokite gryname ore.
Kokios yra fizinio intensyvumo rekomendacijos?
Visiems, bet kokio nuo amžiaus, rekomenduojama mankštintis reguliariai.
Pradėkite nuo paprastų mankštos pratimų. Palaipsniui į mankštos programą įtraukite vis sudėtingesnių. Stebėkite, kaip jaučiatės ir kaip jūsų organizmas reaguoja į fizinį krūvį. Tai labai svarbu, nes per didelis fizinis krūvis, netinkamai parinkti ir atliekami pratimai gali širdžiai labiau pakenkti nei pagelbėti.
Kai sustiprėsite, po truputį ilginkite mankštos trukmę, vėliau – intensyvumą. Kasdieninė mankšta atliekama optimaliu krūviu ypač svarbi vyresniajame amžiuje.
Jei judate mažai, pradėkite dažniau vaikščioti, apsieidami be lifto, transporto priemonės ir pan. Pavyzdžiui, 3–5 kartus per savaitę pėstute eikite į darbą.
Pasirinkite jums patinkantį fizinį užsiėmimą: plaukimą, lėtą ar spartų ėjimą, važiavimą dviračiu ir pan. Pasistenkite suprasti, kas jums suteikia didžiausią teigiamą poveikį ir naudą.
Reguliari mankšta gerina širdies ir kraujagyslių būklę. Mankštą pradėkite 2–3 minučių apšilimu, pavyzdžiui, bėgimu vietoje. Lėtai atlikite jums patinkančius pratimus nugarai, kojoms, liemeniui ar kt., jie ištemps sąnarius, raumenis, išjudins kraujotaką, normalizuos kraujospūdį, širdies ritmą, suteiks energijos ir geros nuotaikos visai dienai. Nuolat mankštinantis ir gyvenant aktyvų gyvenimą stiprėja širdies raumuo.
Vidutinio intensyvumo aerobinė fizinė veikla turėtų trukti ne mažiau nei 30 min. penkias dienas per savaitę.
Jėgos treniruotės taip pat naudingos mūsų širdžiai, nes didina raumenų jėgą. Darykite pratimus su 0,5, 1 ar 1,5 kg svarmenimis (pasirinkite svorį pagal savo galimybes), gumomis, kamuoliukais arba naudodami tik savo kūno svorį (jis sukuria pasipriešinimą, pavyzdžiui, atliekant įvairius atsispaudimus).
Kaip saugiai sustiprėja širdis?
Širdis, kaip ir bet kuris kitas raumuo, gali padidėti ir sustiprėti. Raumuo reaguoja į pamažu didinamo pasipriešinimo ir ištvermės treniruotes. Teisinga aerobinė mankšta (ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) sustiprins širdies raumenį ir ji efektyviau varinės kraują. Ramybės metu širdis plaka lėčiau, o mankšta priverčia ją plakti greičiau. Treniruojama širdis vis geriau toleruoja fizinį krūvį. Visa tai įvyksta palaipsniui, tam reikia laiko.
Mankštos poveikiui įvertinti reikia kai ką žinoti apie pulso dažnį. Geriausias būdas stiprinti širdį – mankštintis taip, kad pulsas pasidarytų dažnesnis nei ramybės metu ir toks kurį laiką išliktų. Svarbus rodiklis ne tai, kaip greitai jūs einate ar bėgate, o tai, kaip jūsų širdis reaguoja į mankštą. Širdies ir kraujagyslių veiklą lavinanti mankšta turi būti tinkamai dozuojama, nes kitaip galima susilaukti ir kenksmingo poveikio.
Pagrindiniai mankštos reikalavimai:
· dažnumas – 3–5 kartai per savaitę;
· intensyvumas – 60–80 proc. maksimalaus pulso dažnio (maksimalus pulso dažnis – tai 220 minus jūsų amžius. Jei manote, kad esate fiziškai silpnas, mankštos metu neviršykite 60 proc. maksimalaus pulso dažnio, t.y. 111 minus amžius). Kai pajusite, kad treniruočių dėka ištvermė ir savijauta pagerėjo, galite pradėti didinti krūvius.
· trukmė – 20–60 min.
Kokios fizinio aktyvumo rūšys stiprina širdį?
Tikslingas ir reguliarus judėjimas, fiziniai pratimai gerina širdies ir kraujagyslių veiklą ir yra daug naudingesni nei nereguliarios pripuolamosios treniruotės. Mūsų širdžiai sveikiau reguliariai vaikščioti gryname ore, atlikti pratimus ant dviračio ar elipsinio treniruoklio, bėgimo takelio, slidinėti ar mankštintis namuose, sporto klube nei per kelias savaites ar mėnesius stengtis atsigriebti už keletą metų fizinio tinginiavimo.
Todėl labai svarbu fizinį aktyvumą pasirinkti ir dozuoti atsižvelgiant į individualias galimybes, pomėgius ir charakterį.
Labiausiai rekomenduojama širdies raumenį stiprinantys cikliniai pratimai, t.y. kai vieno tipo judesiai yra kartojami daug kartų. Tai važiavimas dviračiu, lėtas ar greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas, tai či, tempimo pratimai. Ši fizinė veikla didina deguonies kiekį kraujyje, teigiamai veikia širdį. Sveika kelis kartus per savaitę apsilankyti šokių salėje. Vis populiarėja šiaurietiškas ėjimas, kuris labiau rekomenduojamas senjorams. Išmokite ir atsipalaidavimo pratimų, juos atlikite bent kartą per dieną.
Fizine veikla užsiimkite jums tinkamu laiku ir dažnumu: vienam geriau kas antrą dieną po pusvalandį, kitam – du ar tris kartus per savaitę po valandą.
Ir, aišku, nepamirškite kasdieninės ryto mankštos, kuri turėtų trukti bent 30 min.
Kokie kūno pojūčiai informuoja, kad fizinis krūvis yra per didelis širdžiai?
Jei po fizinio krūvio (lipant laiptais, pabėgus, pasimankštinus) padažnėja širdies plakimas, ima trūkti oro, stipriai parausta veidas, tempą reikėtų sulėtinti.
Kita vertus, šokių treniruotėje ar aktyviau pasimankštinus paprastai suprakaituojama, padažnėja pulsas, ir tai yra normalu, tačiau nuovargis turėtų būti „malonus“, jokiu būdu neatimantis paskutinių jėgų.
Mankštintis pradėkite po truputį: lėtai ilginkite trukmę ir intensyvumą. Prieš mankštą būtinai apšilkite, o svarbiausia – mankštinkitės reguliariai.
Kokios fizinio aktyvumo rūšys netinka širdies raumeniui stiprinti? Ko reikėtų vengti ar visiškai atsisakyti?
Pagrindinis patarimas – venkite ilgo intensyvaus fizinio krūvio; ypač staigių intensyvių aerobinių pratimų. Širdį vargina sunkumų kilnojimas, taip pat bet koks sunkus fizinis darbas.
Širdis nemėgsta karščio (labai karštos saunos, garinės.) Venkite pyktį ir stresą keliančių situaciją ir stenkitės neprarasti kantrybės.
Receptai širdies raumeniui stiprinti:
· 1 šaukštą erškėtuogių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir 10 min. pavirkite ant mažos ugnies. Atvėsinę gerkite po pusę (ar visą) stiklinę kelis kartus per dieną, geriau prieš valgį.
· 100 g avižų grūdų užpilkite 1 l šalto vandens ir palikite 2–3 val. išbrinkti. Po to trumpai virkite, kol košė sutirštės.
· Nuo širdies ligų kiekvienam patartina pagerti gudobelės arbatos, po 4 dienas keturis kartus per metus (aiškiaregės Vangos receptas).
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę