Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas.
Siaurėja ir kalkėja
Žmogaus organizme kraujagyslėmis gabenamos maisto medžiagos ir deguonis, pašalinami toksinai. Įvairios maisto medžiagos organizme pasiskirsto pagal kiekvieno organo funkcinę būklę. Jaunos kraujagyslės išlaiko kraujospūdžio kaitą, jų lygios sienelės neleidžia formuotis ir prikibti krešuliams; deja, kraujagyslės sensta kur kas greičiau nei žmogaus išorė.
Labai dažnai gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas teka iš širdies į visus kūno organus ir neša organizmo audiniams deguonį bei maisto medžiagas, pažeidžia aterosklerozė. Aterosklerozinių pokyčių arterijose atsiranda dar jaunystėje, o senstant jie progresuoja, tad, metams bėgant, pažeisdama arterijas, aterosklerozė sutrikdo normalią kraujotaką. „Žmonės aterosklerozę vadina kraujagyslių kalkėjimu, o mes, medikai, – tyliąja žudike, nes ši liga progresuoja nepastebimai – pažeistoje kraujagyslėje pokyčiai progresuoja, o simptomai pasireiškia tik po 10–20 metų. Kraujagyslių sienelėse kaupiasi cholesterolis, vėliau kalcis. Atsiradus sienelės paviršiaus pažeidimui, prie jo prilimpa trombocitai, vėliau viskas perauga jungiamuoju audiniu. Tokios besiformuojančios struktūros susiaurina arteriją. Tuomet pablogėja ir širdies raumens kraujotaka, pradedama dusti ne tik judant, bet ir ilsintis, vargina krūtinės skausmai, širdies permušimai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Blogiausia tai, kad žmogus pajunta simptomus tik tada, kai kraujagyslės spindis būna susiaurėjęs net 75– 90 proc.“, – sako intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė.
Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės susiformuoja širdies, aortos, smegenų, inkstų, kojų ir kitose kraujagyslėse. Jei aterosklerozinių plokštelių susidarė širdies kraujagyslėse, pasekmė – krūtinės angina, jeigu aortoje – dėl sienelės pažeidimo gali formuotis aneurizma (įplyšus sienelės sluoksniams, kraujas patenka tarp jų), gresianti aortos plyšimu, jei smegenų kraujagyslėse, – insultas. Esant plokštelių kojų kraujagyslėse, sumažėja jų spindis, audiniai nebeaprūpinami deguonimi, todėl žmogus eidamas staiga sustoja nuo skausmo, atsiranda vadinamasis protarpinis šlubčiojimas. „Aptikti aterosklerozę gali padėti įprasti tyrimai – cholesterolio, kraujospūdžio matavimas, inkstų funkcijos rodikliai, širdies kardiograma, ultragarsiniai tyrimai. Tereikia atsakingiau rūpintis savo sveikata ir nenumoti ranka į profilaktinius sveikatos patikrinimus“, – pataria gydytoja.
Ligai amžius nesvarbu
Širdies ligų, kuriomis serga įvairaus amžiaus žmonės, pradedant naujagimiais, baigiant senyvo amžiaus žmonėmis, yra daug ir įvairių. Suaugusieji dažniausiai serga išemine širdies liga, arterine hipertenzija, širdies ritmo, laidumo sutrikimais. Vaikus dažniausiai vargina įgimti negalavimai – širdies ydos.
Išeminė širdies liga vystosi dėl vainikinių širdies arterijų aterosklerozės. Arterijų spindis gali siaurėti palaipsniui, tada, metams bėgant, organizmas prisitaiko ir vystosi lėtinė išeminė širdies liga. Jei aterosklerozinė plokštelė įtrūksta, virš jos gali formuotis trombas. Smarkiai susiaurėjus arba visiškai krešuliui užkimšus širdį maitinančią vainikinę kraujagyslę, gali įvykti ūminis miokardo infarktas, kuris vis dažniau ištinka jaunus sveikata nesiskundžiančius žmones. „Iš pažiūros visai sveiką žmogų gali ištikti miokardo infarktas, – sako intervencinė kardiologė, – tik vėliau prisimenama, kad išties būta pirmųjų ligos simptomų, tačiau žmogus jų nepastebėjo arba nekreipė į juos dėmesio.“
Miokardo infarktas – sunkiausia koronarinės širdies ligos komplikacija. Tai itin pavojinga liga: laiku nesuteikus pagalbos, pasekmės gali būti itin skaudžios.
Vyresniame amžiuje itin svarbi hipertenzijos problema, nes kuo daugiau didėja sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas, tuo labiau didėja išeminės širdies ligos rizika. Jauname amžiuje elastinga kraujagyslė plečiasi sistolės metu, vyresniame amžiuje kraujagyslės sienelė išlieka standi ir nereaguoja į kraujospūdžio pakitimus. Tuomet ima vystytis aortos pakitimai. Be to, vyresniame amžiuje aortos sienelės morfologinėje struktūroje savaime mažėja elastinių skaidulų, raumeninio sluoksnio, didėja kolageninių skaidulų, ir dėl to kinta aortos elastinės savybės ir sutraukiamoji galia.
Anot gydytojos, koreguoti kraujospūdį pakankamai veiksmingai galima ir be medikamentų, tereikia koreguoti hipertenzijos rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, svorio sumažėjimas sistolinį kraujospūdį mažina 5–10 mmHg/10 kg, druskos vartojimo sumažinimas – 2–8 mmHg, pagal paciento galimybes fizinio aktyvumo didinimas – 4–9 mmHg, alkoholio vartojimo ribojimas – 2–4 mmHg.
Ligų prevencijos pradžia – vaikystėje
„Kadangi nuo kraujotakos ir širdies ligų šiuo metu pasaulyje miršta daugiausia žmonių, negalima į tai nekreipti dėmesio. Širdies ligų profilaktika turime pasirūpinti dar būdami sveiki. Tik mūsų pačių tinkamai pasirinkta mityba, gyvensena ir sveiki įpročiai padės išvengti ligų“, – sako intervencinė kardiologė A. Dambrauskaitė, apgailestaudama, kad dažniausiai žmonės pagalbos į medikus kreipiasi tik atsiradus sunkiems sutrikimams.
Kad nesveika gyvensena, nepalanki fizinė ir socialinė aplinka lemia širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, neabejojama, todėl mūsų medicinos sistema, o svarbiausia, kiekvienas žmogus didžiausią dėmesį turi skirti sveikos gyvensenos ugdymui ir rizikos veiksniams. Anot intervencinės kardiologės, širdies ir kraujagyslių ligų prevencija turėtų prasidėti dar vaikystėje. Itin svarbu jau vaikų darželiuose diegti sveikos mitybos įgūdžius; 2 metų vaikams pradėti riboti druskos, riebalų, cukraus vartojimą, stebėti, kad energijos suvartojimo balansas atitiktų svorį, skatinti fizinį aktyvumą. Taip pat būtina lipidų ir kraujospūdžio korekcija. Kodėl kalbama apie kraujospūdį? Todėl, kad maždaug kas penkto Lietuvos moksleivio pagal amžių kraujospūdis padidėjęs – didesnis nei 130/80 mmHg kraujo spaudimas jauniems žmonėms beveik visada yra patologinis. Bene kas trečio suaugusio žmogaus kraujo spaudimas padidėjęs.
Didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui turi ir aplinka. Apskaičiuota, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja 1,7 karto, jeigu šeimoje vyrauja neigiamos emocijos, pyktis, bausmės. 1,3 karto ši rizika padidėja esant aplaidumui, prievartavimui. „Visuomenės ateitį galima nuspėti pagal tai, kaip rūpinamasi vaikais ir jaunimu, o civilizacijos kokybė gali būti įvertinama pagal rūpestį ir dėmesį vyresnio amžiaus žmonėms“, – sako gydytoja.
Veiksniai, skatinantys kraujotakos sistemos ligų atsiradimą
Mityba. Būtina valgyti daug šviežių vaisių, daržovių, ankštinių, grūdinių patiekalų, kad organizmas gautų pakankamai reikalingų medžiagų. Pagrindinis riebalų šaltinis turėtų būti alyvuogių aliejus. Bent tris kartus per savaitę reikėtų valgyti šaltųjų jūrų žuvų patiekalų – valgant daug žuvies mažėja koronarinės širdies ligos, ritmo sutrikimų ir netgi staigaus širdies sustojimo rizika. Panašių organizmui naudingų rūgščių yra ir graikinių riešutų, sėmenų ir sojų aliejuje. Maisto racione turėtų netrūkti pieno, sūrių, jogurto, tačiau mažiau nei daržovių ir vaisių, o mažiausią maisto dalį turėtų sudaryti mėsa ir jos produktai. Polinesočiosios riebalų rūgštys gerai apsaugo kraujagysles nuo aterosklerozės, mažina kraujo trigliceridų kiekį, trombų susidarymą, ritmo sutrikimus. Šių rūgščių daug įvairių rūšių aliejuje.
Fizinis aktyvumas. Mažas fizinis aktyvumas yra viena iš didelio antsvorio, padidėjusio kraujospūdžio, aterosklerozės priežasčių. Nuolat laisvalaikiu sportuojančių žmonių mirtingumas nuo išeminės ligos yra mažesnis negu fiziškai neaktyvių. Be to, mankštinantis skaidomas streso hormono perteklius, sustiprėja raminamasis klajoklinio nervo poveikis.
Stresas. Esant stresinei situacijai, į kraują išsiskiria daug adrenalino, padidėja kraujospūdis. Išsiskyręs adrenalino perteklius alina širdį. Visiškai išvengti streso neįmanoma, tačiau galima didinti organizmo atsparumą. Natūraliausias būdas atsikratyti dėl streso organizme susikaupusių kenksmingų medžiagų – fizinė veikla.
Cholesterolis. Nors cholesterolis yra nepakeičiamas visų ląstelių membranų komponentas, bet jo perteklius yra pavojingas. Sutrikus cholesterolio apykaitai ir jam kaupiantis, slopinami ląstelės fiziologiniai procesai, ląstelės sensta ir gali suirti. Jei cholesterolio organizme per daug, jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir siaurina jų spindį, taip sutrikdydamas kraujo apytaką. O padidėjęs cholesterolio kiekis kraujo plazmoje yra vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių.
Nutukimas. Esant antsvoriui organizmui duodamas didelis krūvis, o tai didina širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę: išsiplečia kojų venos, pasunkėja širdies darbas.
Rūkymas. Daugelio širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti atsisakius žalingų įpročių. Nikotinas neigiamai veikia žmogaus organizmą. Rūkantys žmonės dažniau suserga išemine širdies liga, kraujagyslių užkišimu, krūtinės angina.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau