Aterosklerozė – nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų susiaurėjimas. Aterosklerozė sukelia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų bei kitų organų, pvz., kojų kraujagyslių ligas. Deja, bet dažniausiai apie tai, kad mūsų kraujagyslės pažeistos aterosklerozinių plokštelių, sužinome staiga – ištikus infarktui, insultui ar susirgę kita sunkia liga. Tad kaip jos formuojasi ir ar visada yra pavojingos? Konsultuoja Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė dr. Olivija Gustienė.
Prašome pakomentuoti aterosklerozės eigą: kaip susidaro aterosklerozinės plokštelės, kiek laiko kaupiasi, kol tampa pavojingos?
Veikiant rizikos veiksniams arterijose iš cholesterolio ir kitų kraujyje esančių medžiagų formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Jų formavimasis – ilgas, sudėtingas ir nebylus procesas, prasidedantis jau 20–30 gyvenimo metais. Būtent tada aortoje pradeda rastis pačios pirmosios riebalinės dėmelės. Tačiau ar jos peraugs į aterosklerozines plokšteles, kurios, siaurindamos arterijų spindį, sukelia organų, kuriuos maitina, kraujotakos nepakankamumą, priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo žmogaus gyvenimo būdo, rizikos veiksnių.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina šios patologijos progresavimą, yra rūkymas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nejudra, stresas, paveldimas polinkis sirgti širdies ligomis, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje ir cukrinis diabetas.
Taigi aterosklerozė nėra liga, kurią nulemia vien amžius. O ir žmogaus kalendorinis ir biologinis amžius gali smarkiai skirtis. Pvz., 40-ties metų rūkančio nutukusio vyro, kurio cholesterolio kiekis kraujyje ir kraujo spaudimas yra aukštas, kraujagyslių biologinis amžius gali būti toks pats, kaip ir 60-ties metų vyro, kuris nerūko, sportuoja ir tinkamai maitinasi.
Ar visos aterosklerozinės plokštelės pavojingos, o gal jos tiesiog „guli“ toje kraujagyslėje ir nieko bloga nedaro?
Aterosklerozinės plokštelės skirstomos į stabilias ir nestabilias. Pavojingos yra nestabilios plokštelės, jos įtrūksta, įplyšta, o ties pažeidimo vieta susiformavęs trombas gali visiškai užkimšti kraujagyslės spindį. Būtent tai ir sukelia ūmines gyvybei pavojingas ligas – miokardo infarktą ar insultą.
Aterosklerozinių plokštelių nestabilumą skatina stresas, fizinis krūvis, rūkymas, pakilęs kraujospūdis. Kita vertus, reikia paminėti, kad yra vaistų, kurie stabilizuoja šias plokšteles. Jie pakeičia jų sudėtį taip, kad būtų linkusios mažiau plyšti. Tai vaistai, kurie mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, – vadinamieji statinai.
Iki kada aterosklerozė yra laikinas reiškinys, o kada jau šių plokštelių įveikti nebegalima?
Aterosklerozė gali tapti iš dalies grįžtamu procesu, jeigu pacientas, kuriam buvo nustatyta ši liga, iš esmės pakeičia savo gyvenimo būdą, mitybą, yra fiziškai aktyvus, reguliariai vartoja jam skirtų vaistų, ypač tų, kurie mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, jei reikia – kraujo krešumą mažinančių ir vaistų, reguliuojančių kraujospūdį. Tada aterosklerozės progresavimą galima sulėtinti ar bent išvengti tokių komplikacijų, kaip miokardo infarktas ar insultas.
Mokslo įrodyta, kad tokiu atveju aterosklerozinės plokštelės nedidėja ar net kai kuriais atvejais sumažėja (regresuoja). Kad aterosklerozinės plokštelės visai išnyktų, tokių mokslo duomenų nėra. Tačiau yra kuriami naujai vaistai, pvz., veikiantys imuninę sistemą, vakcinos nuo aterosklerozės, bandoma genų inžinerija. Gali būti, kad ateities medicina suteiks galimybę išvengti ir gydytis nuo šios ligos.
Todėl šiandien svarbiausia yra atitolinti aterosklerozės išsivystymo pradžią – apie sveiką gyvenseną turėtų būti kalbama jau darželyje, reikia diegti sveikos mitybos, fizinio aktyvumo įpročius, aiškinant apie rizikos veiksnius.
Kokie mitai, susiję su ateroskleroze, vis dar populiarūs?
Retai, bet būna, kad vyresnio amžiaus pacientai aterosklerozę tapatina su skleroze ir supranta kaip atminties sutrikimo ligą.
Be to, gana dažnai žmonės, kurie išgyveno miokardo infarktą ar priešinfarktinę būklę, kuriems buvo širdies arterijų gydomosios plėtimo procedūros ar net operacija, kurios metu buvo suformuotos jungtys (šuntai) tarp vainikinių arterijų ir aortos, klaidingai mano, kad jie išsigydė ir nuo aterosklerozės. Tačiau reikia suprasti, kad šiems pacientams buvo gydomos tik aterosklerozės sukeltos pasekmės, ir, jeigu jie nesiims veiksmų ligos priežastims įveikti, ši liga kartosis, progresuos, pažeis naujas kraujagysles, gali įvykti į kraujagyslę implantuotų specialių skėtiklių (stentų) ar naujųjų jungčių užsikimšimas, toliau progresuoti krūtinės angina (stenokardija), pasireikšti infarktas, insultas, sutrikti kojų kraujotaka.
Pacientai dažnai vartoja brangius maisto papildus kaip „priemonę nuo visų ligų, neturinčius jokių šalutinių poveikių ir veikiančius tik teigiamai“. Tai dar vienas mitas – kad galima išgyti vartojant vitaminų, maisto papildų, o tikrų vaistų atsisakius.
Kita dažna pacientų klaida – manymas, kad vaistų nuo aterosklerozės galima pavartoti trumpai. Tačiau taip nėra. Vaistų, kurie mažina cholesterolį, kraujotaką gerinančių medikamentų, kraujospūdį mažinančių reikia vartoti ilgai, o jų vartojimo negalima nutraukti nepasitarus su gydytoju.
Kaip aterosklerozė diagnozuojama? Ar padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje visada reiškia, kad sergama ateroskleroze?
Reikėtų išskirti dvi žmonių grupes. Tai mažos ir didelės rizikos sirgti ateroskleroze pacientai. Didelės rizikos pacientai – tie, kuriems yra du ir daugiau aukščiau išvardytų aterosklerozę skatinančių veiksnių. Ypač savo sveikata turėtų susirūpinti tie žmonės, kurių šeimoje jaunesni kaip 55 m. vyrai ir jaunesnės kaip 65 m. moterys sirgo infarktu, išemine širdies liga arba staiga nuo jų mirė.
Apskritai visi turėtume žinoti savo rizikos veiksnius, juos įvertinti, o sulaukę 40 m. vyrai ir 50 m. moterys turėtų nuolat (bent kartą per metus) pasimatuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje (ne tik bendrojo, bet ir mažo („blogojo“) ir didelio („gerojo“) tankio lipoproteinų cholesterolio ir trigliceridų kiekį). Jei žmogus nutukęs, jis turėtų stebėti ir gliukozės kiekį kraujyje.
Aterosklerozė diagnozuojama atlikus vadinamuosius aterosklerozės vaizdo tyrimus, kurių metu bandoma aptikti aterosklerozinės plokšteles. Esant reikalui, gali būti atlikti kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ar pozitronų emisijos tomografijos tyrimai.
Ar padidėjęs cholesterolio kiekis visada reiškia aterosklerozę? Žinoma, ne. Tai priklauso nuo to, ar nustatytas tik padidėjęs cholesterolio kiekis, ar kartu yra ir daugybę kitų rizikos veiksnių. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė rizika, kad aterosklerozinės plokštelės formuosis jau ankstyvajame amžiuje.
Be to, svarbu ir kiek yra padidėjęs cholesterolis. Jeigu blogojo cholesterolio yra daugiau kaip 6 mmol/l, rizika sirgti aterosklerozės sukeltomis ligomis gali būti didelė.
Kokie aterosklerozės simptomai?
Daug metų aterosklerozė vystosi be simptomų, o pasireiškia dažniausiai ūmiai. Jeigu plokštelės didėja palaipsniui ir palaipsniui siaurėja kraujagyslių spindis, žmogų gali varginti lėtinė išeminė liga. Ligos pasireiškimas priklauso nuo to, kurios kraujagyslės pažeistos. Jeigu širdies – sergama infarktu, jeigu galvos – insultu, jeigu kojų arterijų – kojų išemija ir t.t. Liūdniausia, kad kai minėtos ligos pasireiškia, aterosklerozė jau būna labai smarkiai progresavusi.
Ko galbūt žmonės dar nežino apie „blogąjį“ cholesterolį? Ir kur rasti „gerojo“?
Aterosklerozės profilaktikai skiriama speciali dieta, kurios pagrindinis principas – mažinti bendrą ir gyvulinių riebalų kiekį. Riboti riebią mėsą, riebius padažus, kiaulieną, kuo mažiau lengvai pasisavinamų angliavandenių (pvz., cukraus), ir pan.
Tinkamiausia vadinamoji Viduržemio jūros dieta, kurios pagrindą sudaro daug daržovių ir vaisių, žuvis, grūdinės kultūros, augaliniai aliejai. Mažai mėsos ir mėsos produktų, labai mažai kiaušinių. Tai visiems gerai žinomi principai.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau