Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė žmonių mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Europos šalyse šios ligos lemia daugiau kaip 4 mln. mirčių kasmet. Gera naujiena yra ta, jog ekspertai teigia, kad net 80 proc. šių ligų galima būtų išvengti pasitelkus atitinkamą dietą ir pakoregavus gyvenimo būdą. Daugybė mokslinių tyrimų įrodo didžiulę mitybos ir natūralių medžiagų reikšmę palaikant normalų kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį ir kraujotaką.
Šviesiau akyse, daugiau energijos, o svarbiausia – dingo dusulys. Tokį pagerėjimą pajuto kaunietė pensininkė Ona Tumkevičienė (65 m.), pradėjusi atidžiau rinktis maisto produktus ir vartodama vitaminus, omega-3 rūgštis ir mineralus.
Sveikatos negalavimai moterį užklupo sulaukus 45 metų, kai buvo diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis – hipertenzija. „Man tada buvo sunkus metas – ne tik daug dirbau, reikėjo slaugyti ant patalo gulinčią savo motiną, todėl labai smarkiai pavargdavau“, – prisiminė p.Ona.
Dėl aukšto kraujospūdžio ilgainiui ėmė strigti širdies ritmas, vis dažniau imdavo spausti krūtinę, diegdavo skausmas. Pradėjusi daugiau domėtis sveikata, O. Tumkevičienė sužinojo, kad tokius negalavimus galėjo išprovokuoti ne tik stresas, bet ir didelis cholesterolio kiekis kraujyje, o tai galėjo sukelti aterosklerozę.
Moteris ėmė atidžiau rinktis, ką valgo – ji vengia riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, nemėgsta grietinės ar sviesto, valgo dažniau daržovių ir vaisių, nors kartais pasiilgsta lašinių. Be to, prieš keletą metų šeimos gydytoja jai patarė išbandyti maisto papildą „Cardioace“, kurio sudėtyje yra medžiagų normaliai širdies veiklai, kraujotakai palaikyti, taip pat antioksidantų, saugančių organizmo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Moters viltys pasiteisino. Ėmus atidžiau rūpintis savo sveikata, po trijų mėnesių jos savijauta pagerėjo. „Ėmiau žiūrėti į pasaulį šviesesnėmis akimis, matyti ne vien tik juoda, bet ir balta“, – tikino O. Tumkevičienė.
Lietuvoje infarktu ir širdies išemine liga dažniausiai serga vyresni nei 64-erių metų asmenys. Tačiau šios ligos „jaunėja“, vis dažniau negaluoja trisdešimtmečiai ir keturiasdešimtmečiai. Išeminės širdies ligos priežastis – vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas, kurį sukelia aterosklerozė. Netgi nedidelės aterosklerozinės plokštelės atitrūkimas nuo vainikinės kraujagyslės sienelės ar jos plyšimas gali baigtis širdies smūgiu. Todėl yra svarbūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai, padedantys nustatyti rizikos grupės asmenis, kuriems yra didesnė tikimybė sirgti širdies išemine liga. Tokiems žmonėms yra skiriama vaistų, mažinančių kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, patariama laikytis sveikos gyvensenos.
Ypač svarbu reguliuoti mitybą, kadangi tai ne tik padeda išvengti antsvorio, bet gali atitolinti ar padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Dukart per savaitę kardiologai pataria ragauti žuvies patiekalų, o bent kartą – riebios žuvies, pavyzdžiui, lašišos, upėtakio, skumbrės. Jose esančios omega-3 riebalų rūgštys (DHR, EPR) svarbios normaliai širdies veiklai. Būtina pakankamai gauti B grupės vitaminų – ypač B6, B12, folio rūgšties, kadangi šios medžiagos svarbios normaliai homocisteino apykaitai. Padidėjusi homocisteino koncentracija kraujo plazmoje laikoma rizikos veiksniu, skatinančiu širdies ir kraujagyslių negalavimus. Labai svarbu, kad mityba nestokotų antioksidantų – vitamino C, seleno, vario ir kt., kurie padeda apsaugoti organizmo (taip pat ir širdies) ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Oksidacinė pažaida – tai procesas, kurio metu susidarę laisvieji radikalai atakuoja ląsteles ir sukelia dažnai negrįžtamus pakitimus.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę