Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Pirmoji pagalba: insultas ir infarktas

Pirmoji pagalba: insultas ir infarktas

Suteikti pirmąją pagalbą labai dažnai reiškia ne tik padėti žmogui sunkioje situacijoje, bet ir išgelbėti jį nuo tolimesnių sunkių sveikatos sutrikimų ar netgi mirties. Šiame temų apie pirmąją pagalbą ciklo straipsnyje kalbame apie tai, kaip suteikti reikiamą pagalbą tokiose gąsdinančiose situacijose, kaip ištikęs insultas ar infarktas.

 

Insultas

 

Deja, tarp daugelio šeimos ar pažįstamų rastume žmogų, kurį buvo ištikęs insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Tokiu atveju į galvos smegenų dalį nepatenka deguonies ir maisto medžiagų, todėl jos pažeidžiamos. Insultas būna dviejų tipų: užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei įvyksta išeminis insultas (85 proc. visų insulto atvejų), o plyšus kraujagyslei ir išsiliejus kraujui į galvos smegenis ar jų dangalus – hemoraginis insultas (kraujosruvos). Insultas yra trečioji pagal dažnį mirties ar nuolatinės vyresniojo amžiaus žmonių negalios priežastis.

 

Kaip atpažinti?

 

Insultas dažniausiai ištinka vyresnio amžiaus žmones, kurių yra didelis kraujospūdis ar kurie serga kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Be jokios abejonės, insulto ištiktą žmogų būtina skubiai vežti į ligoninę, nes tik ten skiriant krešulius tirpdančių vaistų galima atnaujinti pažeistos galvos smegenų srities kraujotaką. Klinikiniai insulto požymiai priklauso nuo išemijos dydžio ir pažeistos srities.

Angliškai insulto požymiai vadinami lengvai įsimenamu trumpiniu FAST (Face – veidas, Arm – ranka, Speech – kalba, Time – laikas), sudarančiu žodį „greitai“. Tai trumpinys požymių, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Insultą  įtarti labai svarbu, taip pat reikia išsiaiškinti požymių atsiradimo laiką ir kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.

 

Insulto požymiai

 

Staigus veido, rankos ar kojos nejautrumas ar nusilpimas, ypač vienoje kūno pusėje (žmogus negali pakelti rankos).

Staigus kalbos, jos supratimo ar orientacijos sutrikimas (pvz., negali keturis kartus iš eilės ištarti „šešios žąsys su šešiais žąsyčiais“).

Staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis.

Staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos svaigimas.

Staigus ir stiprus galvos skausmas dėl neaiškios priežasties.

 

Pirmoji pagalba

 

Nustačius, kad žmogų ištiko insultas, būtina suteikti pirmąją pagalbą, tačiau pirmiausia reikia įvertinti – sąmoningas žmogus, ar ne.

 

Jei nukentėjusysis yra sąmoningas:

Padėkite jam atsigulti, šiek tiek pakelkite galvą ir pečius pakišdami minkštą daiktą, pvz., pagalvę.

Pasukite galvą į pažeistą pusę, uždėkite rankšluostį ant tos pusės peties, kad sugertų seiles.

Nuraminkite žmogų.

Prisiminkite laiką, kai atsirado simptomų, ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Atlaisvinkite drabužius, kurie gali sunkinti kvėpavimą.

Stebėkite gyvybines funkcijas (sąmonę, kvėpavimą ir pulsą), kol atvyks medikai.

Neduokite žmogui gerti ir valgyti, nes ištikus insultui gali būti sunku ryti arba jis gali užspringti.

 

Jei nukentėjusysis yra be sąmonės:

Kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Atverkite kvėpavimo takus ir įvertinkite kvėpavimą.

Prireikus būkite pasirengęs atlikti įpūtimus ir krūtinės ląstos paspaudimus.

Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite į stabilią šoninę padėtį.

Vertinkite ir palaikykite gyvybines funkcijas (sąmonę, kvėpavimą ir kraujotaką), kol atvyks medikai.

 

Miokardo infarktas

 

Kita, deja, dažnai pasitaikanti ekstremali būklė, reikalaujanti greitos reakcijos, yra miokardo infarktas – nepraeinantis širdies raumens (miokardo) dalies pažeidimas, sukeltas deguonies trūkumo joje. Miokardo infarktas ištinka užsikimšus širdies vainikinei arterijai.

Labai dažnai infarktą patyrusio žmogaus gyvybė priklauso nuo šalia esančių žmonių reakcijos ir pirmosios pagalbos. Iš visų mirusiųjų nuo miokardo infarkto daugelis jų mirė per pirmąsias 1–2 val. nuo simptomų atsiradimo. Didžiulė klaida, kurią neretai daro tiek infarktą patyrusieji, tiek jų įtikinti aplinkiniai, yra jokių veiksmų nesiėmimas: tikinama, kad viskas gerai, viskas, praeis. Reaguoti būtina ir iš karto, nes paskui gali būti per vėlu. Juo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, juo didesnė tikimybė išsaugoti širdies raumenį (miokardas žūva per 6 valandas).

 

Miokardo infarkto simptomai

 

Dažniausias miokardo infarkto simptomas yra užsitęsęs skausmas ar diskomfortas krūtinėje. Nestiprus skausmas gali kaitaliotis su nepakeliamu plėšiančiu skausmu, jaučiama, kaip jis plinta į kaklą, apatinį žandikaulį, petį, ranką. Toks skausmas nepalengvėja pakeitus padėtį, ramybės metu ar išgėrus vaistų.

 

Miokardo infarkto simptomai:

Užsitęsęs ilgiau nei 5 min. ar dažnai pasikartojantis spaudžiantis, plėšiantis, deginantis krūtinės skausmas, plintantis į kaklą, apatinį žandikaulį, vieną ar abi rankas, pečius.

Pasunkėjęs kvėpavimas – dažnesnis nei normalus (organizmas bando pristatyti daugiau deguonies širdies raumeniui).

Pulsas gali būti padažnėjęs arba suretėjęs, kartais nereguliarus.

Pablyškusi ar pamėlusi oda (ypač veido, lūpų).

Žmogų gali pilti šaltas prakaitas, pykinti, jis gali vemti.

Silpnumas, galvos svaigimas, alpulys.

Baimė.

Moterims miokardo infarktas dažniau gali pasireikšti mažiau būdingais simptomais: dusuliu, pykinimu, vėmimu, nugaros ar apatinio žandikaulio skausmu.

 

Pirmoji pagalba

 

Kaip ir visos rimtos būklės, miokardo infarktas gydomas tik ligoninėje, tačiau atpažinus simptomus būtina teikti pirmąją pagalbą. Matydami, kad žmogų ištiko miokardo infarktas:

Skambinkite arba nusiųskite ką nors iškviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu.

Paklausę, ar nėra alergiškas, neserga skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, ar nevartoja krešėjimą mažinančių vaistų (varfarino ar kumarino), ar jam gydytojas anksčiau nebuvo užraudęs vartoti ir įsitikinę, kad žmogus atsakė neigiamai, duokite jam 160-325 mg aspirino tabletę sukramtyti arba užgerti vandeniu (tačiau ne jokių kitokių vaistų su aspirinu).

Kartais pacientai turi savo vaistų nuo krūtinės anginos (nitroglicerino tablečių, purškiklį), todėl galima juos pavartoti (ne daugiau kaip tris kartus kas 5 minutes).

Padėkite nukentėjusiam žmogui atsisėsti, atlaisvinkite spaudžiančius drabužius.

Nuraminkite žmogų – tai padės jam lengviau kvėpuoti ir pagerins širdies aprūpinimą deguonimi.

Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, nuolat stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, pulsą ir kvėpavimą. Užrašykite bet kokį būklės ar elgsenos pokytį.

Jei žmogus praranda sąmonę ir nustoja kvėpavęs, atlikite krūtinės ląstos paspaudimus ir dirbtinius įpūtimus, jei turite galimybę – panaudokite automatinį išorinį defibriliatorių.

Patys žmogaus į ligoninę nevežkite, laukite greitosios pagalbos, nes jo būklė gali labai greitai pablogėti.

 

Parengta pagal knygą: Pirmoji medicinos pagalba: vadovėlis / sudarytojai: Dinas Vaitkaitis, Andrius Pranskūnas , 2008

 

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS