Pavojai, tykantys sergančiųjų arterine hipertenzija

„Kad ir kaip gaila, tačiau tenka konstatuoti, jog sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mūsų šalyje pasiekė epidemijos lygį – ji tapo daugiau nei pusės visų mirčių priežastimi“, – sako Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Nefrologijos skyriaus gydytojas Vitalij VARYGIN. Nors vis dažniau kalbama apie arterinės hipertenzijos keliamą grėsmę, tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, jog tik pusė visų apklaustųjų žinojo apie padidėjusį kraujospūdį, o iš žinančiųjų mažiau nei pusė gydėsi ir tai darė teisingai. Didžioji dalis apklaustųjų, nežinodami jiems gresiančio pavojaus, arterinę hipertenziją gydo netinkamai arba jos visai negydo.
 

Kodėl reikia bijoti padidėjusio kraujospūdžio?


Manymas, kad pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, pasireiškia dažni bei stiprūs galvos skausmai, kraujavimas iš nosies ir mieguistumas, yra klaidingas. Netgi pacientams, sergantiems sunkia hipertenzija, gali nepasireikšti jokių simptomų.
Manydami, kad jų kraujospūdis normalus, žmonės nebevartoja antihipertenzinių vaistų ir gyvena visiškai nesusimąstydami apie galimas pasekmes, kol galiausiai neatsiranda kraujagyslinių komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas, insultas ar širdies bei inkstų nepakankamumas.
Tiems žmonėms, kurių kraujo spaudimas didesnis nei 160/95 mmHg, yra šešeriopai didesnė širdies nepakankamumo išsivystymo rizika nei tiems, kurių spaudimas mažesnis nei 140/90 mmHg.
Pasak gyd. V. Varygin, prasidėjus širdies nepakankamumui, žmogų vargina kojų tinimas, dusulys, sumažėja fizinio krūvio tolerancija. Galiausiai progresuojant ligai dūstama net menkiausio fizinio krūvio metu. Blogiausia, jog žmonėms, kuriems išsivysto arterinės hipertenzijos komplikacijos, padėti jau būna per vėlu, kadangi nuolatinis arterinio kraujospūdžio padidėjimas kasdien žaloja kraujagyslių sieneles, skatina greitesnį aterosklerozinių plokštelių progresavimą, kurios galiausiai, užkimšusios kraujagyslės spindį, sutrikdo organų kraujotaką, pažeidžia inkstus, akis.
Negydant hipertenzija sergančių žmonių, ypač vyresnio amžiaus, išauga miokardo infarkto ir kraujo išsiliejimo į smegenis ar kitų grėsmingų komplikacijų rizika.
Sergantiesiems arterine hipertenzija didėja akių pažeidimo ar net apakimo rizika. Pasak gyd. V. Varygin, regėjimo netekimas gali būti staigus arba po truputį progresuojantis. Bene grėsmingiausios hipertenzijos komplikacijos – neretai mirtimi pasibaigiantis miokardo infarktas ar insultas. Apie 80 proc. hipertenzija sergančių pacientų ištinka išeminis insultas, sukeltas arterinės trombozės ar embolijos iš širdies arba miego arterijų. Žmonės po insulto tampa neįgalūs visam likusiam gyvenimui. Nors daugelis įsitikinę, kad tai išimtinai pagyvenusių žmonių liga, tačiau neretai insultai ištinka net 50 metų nesulaukusius asmenis. Pacientams, sergantiems hipertenzija ir kairiojo skilvelio hipertrofija, yra didesnė širdies aritmijų išsivystymo rizika.
 

 

Dažniausiai hipertenzijos priežastis taip ir lieka nežinoma


„Tik 5–10 proc. žmonių pavyksta nustatyti arterinės hipertenzijos priežastį“, – sako gyd. V. Varygin. Tokia hipertenzija vadinama antrine, o ją sukelia inkstų, antinksčių bei endokrininės ligos.
Bene dažniausia antrinės hipertenzijos priežastis – inkstų ligos.
Rečiau antrinė hipertenzija išsivysto dėl inkstų arterijos stenozės.
Apie 80 proc. atvejų arterinė hipertenzija diagnozuojama Kušingo sindromu sergantiems pacientams.
Antrinę arterinę hipertenziją reikėtų įtarti, jei staiga padidėjo arterinis kraujo spaudimas arba jis sunkiai kontroliuojamas medikamentais.
Žinant priežastį, antrinė hipertenzija gydoma gana sėkmingai.
Kitiems 90–95 proc. arterine hipertenzija sergančių žmonių ligos priežastis taip ir lieka nežinoma.
Gyd. V. Varygin teigimu, nėra tiksliai žinoma, kodėl kraujo spaudimas didėja pirmine arterine hipertenzija sergantiems žmonėms. Manoma, kad tai vyksta dėl genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių, tokių kaip didesnis druskos suvartojimas, nutukimas, rūkymas, sąveikos.
Bene pagrindinis arterinę hipertenziją sukeliantis veiksnys – didesnis druskos (natrio chlorido) suvartojimas. Tuo tarpu kalis mažina arterinės hipertenizijos atsiradimo riziką. Įrodyta ir kalio suvartojimo reikšmė insulto atsiradimui. Padidinus su maistu suvartojamo kalio kiekį, proporcingai sumažėjo insulto rizika. Panaši atvirkštinė korealiacija taip pat nustatyta tarp kalcio ir magnio suvartojimo ir kraujo spaudimo. Nutukę ar antsvorio turintys žmonės bei rūkaliai ir alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės dažniau kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio.
Kartais arterinė hipertenzija gali išsivystyti ir dėl vartojamų medikamentų. Kai kurių vaistų, tokių kaip geriamųjų hormoninių kontraceptikų, opiodų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, vaistų nuo peršalimo vartojimas gali pasunkinti hipertenzijos eigą.
 

Pigiausias vaistas – sveika gyvensena


Pasak gydytojo V. Varygin, arterinė hipertenzija yra viena didžiausių sveikatos problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Išsivysčiusiose šalyse nuo jos sukeltų komplikacijų miršta du kartus daugiau žmonių nei nuo vėžio. Nors Vakarų šalyse pastebima mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimo tendencija, tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų besivystančių šalių, mirtingumas sparčiai didėja. Bene pagrindinės to priežastys – netinkamas gyvenimo būdas ir skeptiškas žmonių požiūris į ligą, dėl ko hipertenzija negydoma arba gydoma netinkamai. Nors Lietuvoje vykdoma ne viena širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, tačiau jos vis dar neduodama norimo rezultato.
Pasak gydytojo, vien druskos ribojimas, reguliarus sportas ir metimas rūkyti kartais gali būti toks pat efektyvus, kaip viena antihipertenzinio medikamento tabletė. Jau senokai įrodyta, kad, sumažinus arterinį kraujospūdį tik 2 mmHg, mirštamumas nuo išeminės širdies ligos sumažėja 7 proc. ir net 10 proc. sumažėja mirčių nuo smegenų infarkto rizika.
Pasak mediko, kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus turi stengtis išlaikyti mažesnį nei 140/90 mmHg kraujo spaudimą. Atskiroms pacientų grupėms, tokioms kaip cukriniu diabetu sergantys pacientai, dėl daug didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos optimalus arterinis kraujo spaudimas negali viršyti 130/80 mmHg.
Pasak gyd. V. Varygin, jei nėra rizikos veiksnių, hipertenzijos korekcija pradedama nuo nemedikamentinio gydymo.
Jei toks gydymas neduoda norimų rezultatų, tuomet pradedamas medikamentinis gydymas. Pirmiausia paskiriamos nedideles vaistų dozės. Nesulaukus teigiamo rezultato, dozės palaipsniui didinamos ar pridedami kitų antihipertenzinių medikamentų grupių vaistai. Geriausia yra vaistų deriniai ir vaistai, veikiantys 24 valandas. Gydymo rezultatų reiktų tikėtis po 2–3 savaičių. Svarbu ne tik diagnozuoti bei tinkamai gydyti arterinę hipertenziją, bet ir vengti ligos rizikos veiksnių, koreguoti gyvenimo būdą bei suvokti, kad padidėjusio kraujospūdžio gydymas – visam likusiam gyvenimui.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai