Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis gydymo sėkmė 30 ar net 50 proc. priklauso nuo paties paciento. Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, neužtenka gydyti vaistais, reikia pakeisti gyvenseną – didinti fizinį aktyvumą, koreguoti mitybos įpročius. Europos kardiologų draugijos ir Amerikos širdies asociacijos pataria būti aktyviems bent po 30 min. 5 kartus per savaitę.
Fizinį aktyvumą didinkite pagal savo galimybes. „Pavyzdžiui, į darbą eikite pėsčiomis, nesinaudokite liftu, lipkite laiptais. Fizinės veiklos metu kvėpavimas turėtų būti toks, kad nebūtų sunku laisvai kalbėti“, – pataria dr.Lina Leimonienė.
Nereikėtų dirbti fizinio darbo tuojau pavalgius, turėtų praeiti apie 1–1,5 val. Todėl, kad pavalgius žarnynui reikia daugiau kraujo, o, aktyviai judant, jo daugiau reikia ir kitų organų veiklai palaikyti, tad kraujotakos sistemai gali būti per sunku.
„Pasirūpinkite gera dvasine būsena. Neužsikraukite tiek darbų ir įsipareigojimų, kiek negalite pakelti. Mažiau skubėkite, mažiau jaudinkitės dėl smulkmenų. Išmokite valdyti emocijas. Tai sustiprins jūsų emocinę bei fizinę sveikatą“, – pataria psichologė. G.Glizikienė.
Taip pat reikia saikingai maitintis, nebūti ilgai šaltyje ar karštyje, mažinti kūno masę. Jokiu būdu negalima rūkyti, nes nikotinas siaurina arterijas. Venkite alkoholio, nes, pavartojus jo daugiau, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis gali sutrikti širdies ritmas, net ištikti staigi mirtis.
Padeda gydomoji mankšta. Iš lėto didindamas fizinį krūvį, sergantysis tampa pajėgus atlikti tą patį darbą rečiau susitraukinėjant širdžiai ir nedidėjant kraujospūdžiui.
Atlikite namuose trumpas šalto vandens procedūras, pasidarykite pakaitines šilto-šalto vandens voneles kojoms arba rankoms, vis didindami vandens temperatūrą (tai praplečia kraujagysles). Procedūrą geriausia daryti prieš miegą.
Tik reikėtų vengti itin šalto vandens vonių ir labai karštos saunos. Taip pat atsisakykite šaldymo procedūrų širdies, kairės rankos ar krūtinės srityje.
Kaip rodo praktika, dažniausiai stenokardijos priepuolį išprovokuoja blogos emocijos. Nuo jų pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas, ima mausti širdį. Jei nesisaugosite, gali baigtis infarktu. Tad verta susirūpinti dabar. Pasistenkite vengti tokių situacijų.
Būkite ten, kur miela, bendraukite su tais žmonėmis, šalia kurių gerai jaučiatės. Užsiimkite tokia veikla, kuri jums maloni ir ne per sunki.
Tačiau gyvenime būna visko, ir kartais mes pakliūname į sudėtingas situacijas. Ką daryti? Būtina pasikalbėt su žmogumi, kuriuo pasitikite, arba kreiptis į specialistą, kad galėtumėte išsakyti susikaupusias emocijas. „Jei tuo metu, kai užėjo pyktis ar kita bloga emocija, nėra su kuo pasikalbėti, siūlau paimti popieriaus lapą ir surašyti, kaip jaučiatės. Tai padeda, pabandykite“, – pataria dr. G. Glizikienė.
Maitinkitės kokybiškais produktais. Rinkitės maistą, turintį mažai riebalų, cholesterolio, cukraus. Valgykite daugiau daržovių, produktų, turinčių vitamino E, gerkite širdį stiprinančių arbatų su medumi. Kasdien reikėtų vartoti žalio svogūno, česnako. Kad nebūtų blogo kvapo, suvalgę česnako, pakramtykite petražolės ar krapo šakelę. Galite česnaką smulkiai supjaustyti ir užpilti šaukštu alyvuogių ar saulėgrąžų aliejaus, išmaišyti ir išgerti.
Širdį stiprina ir citrina, ypač naudinga kramtyti jos žievelę. Nuplaukite šiltu vandeniu, supjaustykite citriną su odele griežinėliais, sumaišykite su medumi ir laikykite stiklainyje šaldytuve. Valgykite kasdien po 1–2 šaukštus.
Galite sumaišyti 1l medaus, 10 smulkiai supjaustytų citrinų ir 5 galvutes česnako. Laikykite šaltai. Valgykite po kelis šaukštelius per dieną, tai sustiprins ne tik širdį, bet ir imuninę sistemą.
Kartais naudinga ir pabadauti dieną kitą, tik gerti šviežiai išspaustas obuolių, spanguolių, burokėlių ar morkų sultis. Gerą poveikį širdžiai kraujo apytakos sistemai turi gudobelė. Moksliniai tyrimai parodė, kad gudobelės preparatai praplečia kraujagysles, geriau aprūpina širdį krauju, aktyvina jos veiklą.
Atlikite paprastus nesudėtingus pratimėlius, atitinkančius jūsų fizinę būklę. Pirmenybę teikite kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimams. Sergantiesiems stenokardija netinka staigios intensyvios mankštos, kaip tarkim, aerobika, jėgos pratimai, tinka – jogos, tai či pratimai.
„Mankštintis pradėkite lėtu tempu, kiekvieną dieną pamažu didindami krūvį“, – sako kineziterapeutė dr. L. Leimonienė.
Fizinis aktyvumas leistinas tik remisijos tarp stenokardijos priepuolių metu.
Metodika nustatoma individualiai. Atsižvelgiama į ligos formą, pobūdį, vainikinių kraujagyslių nepakankamumo laipsnį ir gretutines ligas.
Kai stenokardijos priepuoliai reti ir silpni, fizinius pratimus galite atlikti jau kitą dieną, kai priepuolių nėra. Fizinius pratimus kaitaliokite su kvėpavimo pratimais (santykiu 1:1).
Po vidutinio sunkumo priepuolių, kai nėra skausmo ir pakitimų elektrokardiogramoje, fizinius pratimus galite atlikti po 4–6 dienų.
Po sunkaus priepuolio – ne anksčiau nei po 6–8 dienų.
Diafragminis kvėpavimas: Pradinė padėtis (pr. padėtis): sėdint, nugara remiasi į kėdės atlošą, kojos per kelius sulenktos stačiu kampu, vienos rankos delnas ant krūtinės, kitos – ant pilvo. Įkvepiant pilvas išsipučia, krūtinė nusileidžia; iškvepiant – pilvas įsitraukia, o krūtinės ląsta pakyla. Kartoti 3–4 kartus. Per 3 sek. įkvėpti, per 4 sek. – iškvėpti.
1. Pr. padėtis: sėdint, delnai ant kelių. Pakeliant abu pečius – įkvėpti, nuleidžiant – iškvėpti. Kartoti 4–5 kartus.
2. Pr. padėtis: sėdint, rankos nuleistos. Gniaužant pirštus į kumštį, kelti rankas į šalis iki pečių – įkvėpti, nuleidžiant – iškvėpti. Kartoti 4–5 kartus.
3. Pr. padėtis: sėdint, rankos nuleistos. Kelti rankas į šalis – įkvėpti, rankomis apkabinant kelį ir, prispaudžiant prie krūtinės, – iškvėpti. Kartoti 4 kartus.
4. Pr. padėtis: sėdint, rankos sulenktos prie pečių. Lenkiantis prie dešinės kojos kelio – iškvėpti, išsitiesiant – įkvėpti. Kartoti po 4 kartus į abi puses.
5. Pr. padėtis: sėdint, rankos nuleistos. Pakaitomis kilnojant kelius, imituoti ėjimą. Kartoti 30 s.
6. Pr. padėtis: sėdint, rankomis laikytis už kėdės. Pakaitomis pakeliant ištiestą koją – įkvėpti, nuleidžiant – iškvėpti. Kartoti po 3 kartus kiekviena koja.
7. Pr. padėtis: sėdint, rankos remiasi į kelius. Atsistojant – įkvėpti, atsisėdant – iškvėpti. Kartoti 6 kartus.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau