){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Banalus ir nusibodęs posakis - judėjimas – tai sveikata. Tačiau, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 3,2 mln. žmonių. Kraujospūdžiui irgi labiausiai kenkia mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis. Poveikį turi ir paveldimumas bei amžius. Kokie dar nežinomi ar mažiau žinomi rizikos veiksniai gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką?
Kalbamės su UAB „Elite medicale“ kardiologe konsultante doc. Audrone Statkevičiene.
Mažas fizinis krūvis – vienas svarbių rizikos veiksnių. O galbūt jo metu organizme vykstantys procesai gali įspėti ir apie ligą? Pvz., žinoma, kad fizinio krūvio metu kraujo spaudimas didėja, ir tai normalu. Ar būna atvejų, kad fizinio krūvio metu spaudimas nedidėtų? Ką tai reikštų?
Fizinio krūvio metu didėja maistingųjų medžiagų ir deguonies poreikis. Todėl kartu padažnėja ir širdies susitraukimų dažnis, ir spaudimas. Tačiau jeigu vyksta aterosklerozės procesas, jei kraujagyslės standžios, jos tinkamai nesureaguoja, t.y. nesusitraukia, ir dėl to nedidėja nei širdies dažnis, nei spaudimas. Ir tai yra rimtas signalas, kad reikia tikrinti kraujagyslių būklę, nes gali paaiškėti, kad žmogus persirgo infarktu, arba jam jis gresia.
Judėjimo svarbą sunku pervertinti. Kita vertus, fizinis aktyvumas nėra kažkas, ko žmogus negali atlikti. Tiesiog reikia neatidėlioti ir pradėti: nuo mažų krūvių, po truputį juos didinant.
Dar Hipokratas pagal temperamentą suskirstė žmones į cholerikus, sangvinikus, flegmatikus ir melancholikus. Ar žmogaus temperamentas turi įtakos jo kraujospūdžiui?
Galima sakyti, kad turi. Juk cholerikas greitai įsiplieskia, susijaudina, tuomet smegenyse įsijungia tam tikri reguliaciniai mechanizmai, kurie ir lemia kraujagyslių susitraukimą. O kai kraujagyslės susitraukia, kyla ir arterinis kraujo spaudimas (AKS). Tačiau toks skirstymas gana primityvus. Dabartinis medicinos ir mokslo pasaulis kalba apie emocinį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį. O neigiamos emocijos, stresas, depresija kamuoja bet kokio temperamento žmones.
Taigi rizikos veiksnys, keliantis kraujospūdį, didinantis širdies ligų riziką, – neigiamos emocijos. Kuo pavojinga nuolatinė įtampa, kasdien jaučiamas nerimas? Kaip su tuo kovoti? Ar yra gydymo nuo įtampos priemonių?
Neigiamos emocijos jau visuotinai įvardytos kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Apie tai plačiai kalbama visame pasaulyje, ši tema gvildenama kongresuose, nurodoma gydymo gairėse.
Darbuotojas bijo savo viršininko, nerimauja dėl to, kad gali būti pakviestas „ant kilimėlio“, nežino, kada tai įvyks, todėl nuolat yra įsitempęs. Kitas baiminasi, kad gali būti atleistas iš darbo, kad bendradarbiai išstums jį iš pareigų, nes taikosi į jo postą. Pastebėta, kad šie žmonės jau sekmadienio vakarą dėl ateinančios darbo savaitės pradeda jausti nerimą ir įtampą. Esant tokiai būklei, nuolat dirginami kraujagysles reguliuojantys centrai, dėl to padaugėja adrenalino, kitų medžiagų, kurios veikia kraujagyslių sienelę. O kai kraujagyslės susitraukia, kyla spaudimas, nes per susiaurėjusias kraujagysles širdžiai pasidaro sunku išstumti kraują, pažeidžiama vidinė kraujagyslių sienelė, joje greičiau nusėda kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis.
Kad emocijos turi didelę įtaką, stebėjau dirbdama Kauno klinikose. Teko gydyti nemažai jaunų pacientų, kurie į ligoninę pateko ištikti infarkto. Apklausdami pacientus, išsiaiškindavome, kad jie teturi vieną rizikos veiksnį – įtampą ir neigiamą atmosferą darbe. Dažnai tai būdavo jauni verslininkai, kurie dieną naktį nepaleisdavo iš rankų mobiliojo telefono, kurie negalėjo atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo darbo nei vakarais, nei savaitgaliais.
Todėl šiandien sakome, kad depresija, stresas yra toks pat rizikos veiksnys, kuris skatina arba palaiko aterosklerozės, miokardo infarkto išsivystymą. Todėl kviečiame būti pakantesniems, nedidinti įtampos darbe, nekurstyti intrigų, ramiai ir dalykiškai spręsti klausimus. Raginame kurti gerą nuotaiką, sveikatai palankią atmosferą darbe. Ir visa tai – pačių žmonių rankose. Todėl rekomenduojame mokytis atsipalaiduoti. Tam yra daugybė įvairių priemonių – jogos mokyklos, šokių pamokos, plaukimas, kitoks sportas ar judėjimas. Emocinės būklės įtaką sveikatai stengiamės išaiškinti ir namiškiams, kad ir jie padėtų susidoroti su įtampa, patariame nežiūrėti agresyvių, neigiamus įspūdžius sukeliančių televizijos laidų.
Teigiama, kad kava trumpam padidina kraujo spaudimą, tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai rodo, kad saikingai jos vartoti gali net ir hipertenzija sergantys žmonės. Kokie kiti, galbūt mažiau žinomi, produktai didina kraujo spaudimą? Kokie mažina?
Iš tiesų, saikingai, t.y. iki dvejų puodelių per dieną, kavos gali išgerti ir sergantieji hipertenzija. Noriu pabrėžti kitą dalyką – dabar labai plačiai reklamuojami įvairūs papildai. Tačiau, mano nuomone, labai daug mineralinių medžiagų ir vitaminų galime gauti su maistu. Pvz., įrodyta, kad teigiamai kraujospūdį veikia: 3–5 riešutai per dieną, nes juose yra arginino rūgšties, kuri sveika širdžiai. Taip pat sveika pratintis į patiekalus dėti česnako. Saujelė razinų, džiovintos slyvos, pomidorai ar jų sultys – tai kalis, kuris padeda palaikyti stabilų kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą. Lašišinės žuvys – puikus ne tik baltymų, bet ir polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, kurios mažina ir cholesterolio kiekį, ir širdies susitraukimų dažnį, ir netgi apsaugo nuo staigaus širdies sustojimo, šaltinis.
Spaudimą didina druska, nes kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir traukia vandenį. Dėl to kraujagyslių sienelės paburksta, ir spaudimas padidėja. Yra žmonių, kurie, net neragavę patiekalo, jį papildomai sūdo. Tokio įpročio reikėtų atsikratyti.
Yra mokslinių išvadų, kad skausmą malšinančių vaistų komponentai didina kraujospūdį. Kokie kiti vaistai pasižymi panašiu poveikiu?
Daugelio skausmą malšinančių preparatų sudėtyje yra natrio druskos, todėl ir jų poveikis panašus, kaip gerai užvalgius druskos: kraujagyslės paburksta – spaudimas pakyla.
Ne taip seniai moterims dėl menopauzės keliamų negalavimų buvo rekomenduojama pakeičiamoji hormonų terapija. Tačiau paaiškėjo, kad ši terapija turi ir antrąją pusę – didėja krešulių pavojus. Todėl dabar ši terapija skiriama tik itin sunkiais atvejais. Kontraceptinės priemonės irgi didina kraujo krešulių riziką. Slogos simptomus lengvinančių priemonių sudėtyje yra adrenalino, kuris sutraukia ne tik nosies, bet ir viso organizmo kraujagysles, ir širdies taip pat. Todėl jokiais vaistais negalima piktnaudžiauti, o dėl jų vartojimo tartis su gydytoju.
Ar gali būti pavojinga, jeigu žmogus pats, be gydytojo paskyrimo, vartoja nitroglicerino, o jam krūtinę skauda dėl kitų priežasčių, ne dėl širdies ligų?
Tai kraujagysles plečiantis vaistas. Sučiulpus nitroglicerino, rekomenduojama pagulėti, nes jis gana staigiai išplečia kraujagysles: ir širdies, ir galvos smegenų. Kai kurie žmonės gali prarasti sąmonę, nes kraujas suplūsta į apatines galūnes, ir, užuot sau pagelbėję, būklę pablogina. Ypač jeigu išgeria ne vieną, o kelias tabletes. Esant tokiai organizmo reakcijai į nitrogliceriną, rekomenduojama pasitikrinti pas kardiologą, jis, įvertinęs širdies ir kraujagyslių būklę, patars, ar tikrai tikslinga vartoti šio vaisto, galbūt užteks tik širdies lašų, raminamųjų vaistų. Skausmai širdies ploto srityje gali būti ir dėl nervinių pagal šonkaulius einančių šaknelių sudirginimo, todėl ištirtas pacientas, paaiškinus skausmo kairiosios krūtinės ląstos pusės srityje priežastį, neturės pagrindo taip nerimauti.
Į kokius kitus kraujospūdį didinančius veiksnius kreipiama per mažai dėmesio?
Svarbus širdies sveikatos žymuo yra jos susitraukimų dažnis. Dabartiniai kraujospūdžio matavimo aparatai apskaičiuoja širdies ritmą. Šie du rodikliai vertinami kartu. Pvz., kartais šiek tiek didesnis spaudimas (140/90 mmHg) nėra blogai, jeigu žmogaus širdies ritmas lėtas – 50 dūžių per minutę. Taip organizmas pats sureguliuoja, kad gautų pakankamai maistinių medžiagų. Blogiausias variantas, kai yra žemas spaudimas ir retas ritmas. Efektyviausiai širdis dirba, kai širdies susitraukimo dažnis yra 60 kartų per minutę. Yra netgi išrastas vaistas, kuris gali palaikyti optimalų širdies dažnį. Juk jeigu širdis susitraukinėja100 kartų per minutę, vadinasi, ji per mažai pailsi, ir tai nėra gerai.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę