Širdis ir jos veikla

Širdis yra krūtinės viduryje, už krūtinkaulio. Ji guli ant diafragmos (raumens, skiriančio krūtinę ir pilvą), du jos trečdaliai yra kairėje, vienas - dešinėje pusėje. Širdis daugmaž yra kumščio dydžio organas. Iš šonų širdį supa plaučiai, užpakalyje - stemplė, stambiosios kraujagyslės, nervai, bronchai, stuburas. Širdies siena sudaryta iš kelių sluoksnių: išorinio, vadinamo epikardu, vidurinio - miokardo ir vidinio - endokardo. Vidurinis sluoksnis yra storiausias, jį sudaro širdies raumuo.
Pertvara padalina širdį į kairę ir dešinę puses. Kairioji ir dešinioji širdies pusės turi po viršutinę dalį, vadinamą prieširdžiu, ir apatinę dalį - skilvelį. Prieširdžiai priima į širdį atitekantį kraują. Į dešinį prieširdį atsiveria dvi stambios venos, surenkančios kraują iš viso kūno, į kairįjį atsiveria keturios plaučių venos, kuriomis iš plaučių atiteka kraujas, jau prisodrintas deguonies. Skilveliai iš prieširdžių atitekėjusį kraują išstumia į arterijas. Iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas, kuriame gausu anglies dvideginio, plaučių arterija teka į plaučius, iš kairiojo skilvelio arterinis kraujas, prisodrintas deguonies, teka į aortą, ir pasiskirsto po visą organizmą.
Kadangi įvairios širdies dalys dirba nevienodą darbą, jų raumenų storis taip pat nevienodas. Prieširdžiai dirba lengviausiai - jiems tereikia kraują išstumti per vožtuvus į skilvelius, todėl jų raumuo ploniausias - jo storis vos keli milimetrai, dešinysis skilvelis dirba sunkiau - varo kraują į plaučius, todėl jo raumuo storesnis - 5-10 mm, kairiojo skilvelio raumuo yra storiausias - 10-15 mm, kadangi jam tenka krauju aprūpinti visą kūną.
Kad kraujas nuolat tekėtų reikiama kryptimi, širdyje yra vožtuvai. Vieni vožtuvai atskiria prieširdžius nuo skilvelių ir neleidžia skilvelių susitraukimo metu kraujui grįžti atgal į prieširdžius. Kiti vožtuvai yra tarp skilvelių ir pagrindinių arterijų (plautinės arterijos bei aortos), jie neleidžia, kad skilvelių susitraukimo metu išstumtas kraujas, jiems atsipalaidavus, grįžtų atgal.
Svarbiausia širdies funkcija - užtikrinti kraujo cirkuliaciją.
Kraujo kelionė yra tokia: tuščiosios venos - dešinysis prieširdis - dešinysis skilvelis - plaučių arterija - plaučiai (veninis kraujas prisipildo deguonies, atiduoda anglies dvideginį ir virsta arteriniu) - plaučių venos - kairysis prieširdis - kairysis skilvelis - aorta - visų organų arterijos - kapiliarai (deguonies atidavimas organams ir audiniams) - ir vėl venos bei dešinysis prieširdis.
Širdies veikla yra cikliška. Vienas ciklas susideda iš jos dalių atsipalaidavimo, vadinamo diastole, ir susitraukimo, vadinamo sistole. Abu prieširdžiai vienu metu susitraukia, tada į atsipalaidavusius skilvelius priteka kraujo, vėliau susitraukia skilveliai ir išstumia kraują į arterijas (tada prieširdžiai būna atsipalaidavę ir priima kraują iš venų). Visas širdies darbo ciklas trunka apie 0,8 s. Per minutę širdis vidutiniškai susitraukia nuo 60 iki 80 kartų. Sveiko žmogaus širdies susitraukimas visada yra trumpesnis negu atsipalaidavimas, todėl širdis, net ir nuolat dirbdama, ilsisi ilgiau nei dirba. Padažnėjus širdies susitraukimams, sutrumpėja širdies atsipalaidavimo laikas (diastolė), dėl to širdis greičiau pavargsta.
Širdis susitraukia automatiškai, kylant impulsams tam tikrose skaidulose, vadinamose laidžiąja širdies sistema. Prieširdžiai susitraukia kilus impulsui sinusiniame prieširdžio mazge, vėliau impulsas perduodamas į prieširdinį skilvelių (atrioventrikulinį) mazgą. Šis mazgas reguliuoja skilvelių susitraukimus. Nuo jo nusitęsia du laidžiųjų skaidulų pluoštai, išsišakojantys raumeniniame skilvelių sluoksnyje.

Pažeidus kurią nors laidžiosios sistemos dalį, sutrinka širdies susitraukimų dažnis ir ritmiškumas - atsiranda aritmijos.
Nors į širdies ertmes nuolat teka ir išteka daugybė kraujo, jis nemaitina širdies. Jos, kaip ir kiekvieno kito organo, mitybą užtikrina nuosavas arterijų, kapiliarų ir venų tinklas. Kraujo tėkmė šiuo tinklu vadinama vainikine kraujotaka. Vainikinės (koronarinės) arterijos, maitinančios širdies raumenį, atsišakoja tiesiai nuo aortos pradžios, apsupa širdį ir išraizgo širdies sienas. Širdies venos atsiveria į koronarinį sinusą, iš kurio kraujas grįžta tiesiai į dešinįjį prieširdį. Nuolat dirbančiam širdies raumeniui reikia labai daug deguonies ir maisto medžiagų, tačiau pamaitinti nuolat ir labai stipriai susitraukinėjantį raumenį ne taip paprasta, todėl jis maitinamas tarp susitraukimų, kai atsipalaiduoja skilveliai.
 

Apie skausmą krūtinės srityje(krūtinės angina)

Širdis yra krūtinės viduryje, už krūtinkaulio. Ji guli ant diafragmos (raumens, skiriančio krūtinę ir pilvą), du jos trečdaliai yra kairėje, vienas - dešinėje pusėje. Širdis daugmaž yra kumščio dydžio organas. Iš šonų širdį supa plaučiai, užpakalyje - stemplė, stambiosios kraujagyslės, nervai, bronchai, stuburas. Širdies siena sudaryta iš kelių sluoksnių: išorinio, vadinamo epikardu, vidurinio - miokardo ir vidinio - endokardo. Vidurinis sluoksnis yra storiausias, jį sudaro širdies raumuo.
Pertvara padalina širdį į kairę ir dešinę puses. Kairioji ir dešinioji širdies pusės turi po viršutinę dalį, vadinamą prieširdžiu, ir apatinę dalį - skilvelį. Prieširdžiai priima į širdį atitekantį kraują. Į dešinį prieširdį atsiveria dvi stambios venos, surenkančios kraują iš viso kūno, į kairįjį atsiveria keturios plaučių venos, kuriomis iš plaučių atiteka kraujas, jau prisodrintas deguonies. Skilveliai iš prieširdžių atitekėjusį kraują išstumia į arterijas. Iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas, kuriame gausu anglies dvideginio, plaučių arterija teka į plaučius, iš kairiojo skilvelio arterinis kraujas, prisodrintas deguonies, teka į aortą, ir pasiskirsto po visą organizmą.
Kadangi įvairios širdies dalys dirba nevienodą darbą, jų raumenų storis taip pat nevienodas. Prieširdžiai dirba lengviausiai - jiems tereikia kraują išstumti per vožtuvus į skilvelius, todėl jų raumuo ploniausias - jo storis vos keli milimetrai, dešinysis skilvelis dirba sunkiau - varo kraują į plaučius, todėl jo raumuo storesnis - 5-10 mm, kairiojo skilvelio raumuo yra storiausias - 10-15 mm, kadangi jam tenka krauju aprūpinti visą kūną.
Kad kraujas nuolat tekėtų reikiama kryptimi, širdyje yra vožtuvai. Vieni vožtuvai atskiria prieširdžius nuo skilvelių ir neleidžia skilvelių susitraukimo metu kraujui grįžti atgal į prieširdžius. Kiti vožtuvai yra tarp skilvelių ir pagrindinių arterijų (plautinės arterijos bei aortos), jie neleidžia, kad skilvelių susitraukimo metu išstumtas kraujas, jiems atsipalaidavus, grįžtų atgal.
Svarbiausia širdies funkcija - užtikrinti kraujo cirkuliaciją.
Kraujo kelionė yra tokia: tuščiosios venos - dešinysis prieširdis - dešinysis skilvelis - plaučių arterija - plaučiai (veninis kraujas prisipildo deguonies, atiduoda anglies dvideginį ir virsta arteriniu) - plaučių venos - kairysis prieširdis - kairysis skilvelis - aorta - visų organų arterijos - kapiliarai (deguonies atidavimas organams ir audiniams) - ir vėl venos bei dešinysis prieširdis.
Širdies veikla yra cikliška. Vienas ciklas susideda iš jos dalių atsipalaidavimo, vadinamo diastole, ir susitraukimo, vadinamo sistole. Abu prieširdžiai vienu metu susitraukia, tada į atsipalaidavusius skilvelius priteka kraujo, vėliau susitraukia skilveliai ir išstumia kraują į arterijas (tada prieširdžiai būna atsipalaidavę ir priima kraują iš venų). Visas širdies darbo ciklas trunka apie 0,8 s. Per minutę širdis vidutiniškai susitraukia nuo 60 iki 80 kartų. Sveiko žmogaus širdies susitraukimas visada yra trumpesnis negu atsipalaidavimas, todėl širdis, net ir nuolat dirbdama, ilsisi ilgiau nei dirba. Padažnėjus širdies susitraukimams, sutrumpėja širdies atsipalaidavimo laikas (diastolė), dėl to širdis greičiau pavargsta.
Širdis susitraukia automatiškai, kylant impulsams tam tikrose skaidulose, vadinamose laidžiąja širdies sistema. Prieširdžiai susitraukia kilus impulsui sinusiniame prieširdžio mazge, vėliau impulsas perduodamas į prieširdinį skilvelių (atrioventrikulinį) mazgą. Šis mazgas reguliuoja skilvelių susitraukimus. Nuo jo nusitęsia du laidžiųjų skaidulų pluoštai, išsišakojantys raumeniniame skilvelių sluoksnyje. Pažeidus kurią nors laidžiosios sistemos dalį, sutrinka širdies susitraukimų dažnis ir ritmiškumas - atsiranda aritmijos.
Nors į širdies ertmes nuolat teka ir išteka daugybė kraujo, jis nemaitina širdies. Jos, kaip ir kiekvieno kito organo, mitybą užtikrina nuosavas arterijų, kapiliarų ir venų tinklas. Kraujo tėkmė šiuo tinklu vadinama vainikine kraujotaka. Vainikinės (koronarinės) arterijos, maitinančios širdies raumenį, atsišakoja tiesiai nuo aortos pradžios, apsupa širdį ir išraizgo širdies sienas. Širdies venos atsiveria į koronarinį sinusą, iš kurio kraujas grįžta tiesiai į dešinįjį prieširdį. Nuolat dirbančiam širdies raumeniui reikia labai daug deguonies ir maisto medžiagų, tačiau pamaitinti nuolat ir labai stipriai susitraukinėjantį raumenį ne taip paprasta, todėl jis maitinamas tarp susitraukimų, kai atsipalaiduoja skilveliai.