MIŠKINĖ GUDOBELĖ (lot. Crataegus rhipidophylla Gand. (syn. Crataegus oxycantha L.))

Lietuvoje savaime auga trys gudobelės rūšys (vienpiestė, miškinė, šlaitinė; grauželinė pasitaiko sulaukėjusi). Lietuvos botanikos soduose, parkuose, sodybose dažniau auginama apie 15 introdukuotų gudobelės rūšių. Vaistams tinka raudonoji gudobelė, kitos savaime augančios bei dauguma introdukuotų rūšių. Miškinė gudobelė paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje. Aptinkama panašiose augimvietėse kaip ir vienpiestė gudobelė (auga upių šlaituose, pakriaušėse, miškuose, pamiškėse, krūmuose). Dažnai auginama parkuose ir soduose, gyvatvorėse. Vartojami augalo lapai su žiedais, žiedai, vaisiai. Augalo žieduose yra flavonoidų, fenolio rūgščių, eterinio aliejaus, cholino, acetilcholino, vaisiuose – flavonoidų, fenolio rūgščių, širdį veikiančių glikozidų, rauginių medžiagų, saponinų, karoteno, pektinų. Tradicinės indikacijos: pradinės širdies raumens nepakankamumo stadijos, širdies ritmo sutrikimai, kai nežymiai suretėjęs pulsas. Dozavimas ir vartojimas: 1–1,5 g (arbatiniame šaukštelyje yra apie 1,8 g) žaliavos (lapų, žiedų) užplikyti 150 ml verdančio vandens, po 15 min. perkošti. Gerti po puodelį arbatos 3–4 kartus per dieną, keletą savaičių. Dažniau vartojama gudobelės tinktūra, ekstraktas.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai