Mokslas apie alaviją

Alavijas liaudyje vadinamas alijošiumi ir nuo seno naudojamas liaudiškuose gydymo receptuose, o pastaraisiais metais – farmacijos bei maisto pramonėje.
 

Medicininės savybės


Alavijo sultys yra vienas iš biogeninių stimuliatorių, reguliuoja medžiagų apykaitos procesus, fiziologines organizmo funkcijas, gerina regeneraciją .

 

Vartojamas esant:


· virškinamojo trakto sutrikimams,
· sumažėjusiam bendram tonusui,
· sergant odos ligomis (ypač efektyvus),
· susilpnėjus imuninei sistemai,
· skrandžio opaligei gydyti,
· skatina žaizdų gijimą,
· drėkina odą,
· slopina uždegimo procesus (įskaitant ir sąnarių),
· veikia nuskausminamai ir baktericidiškai.
Taip pat juo gydomos ginekologinės ir akių ligos. Alijošių plačiai vartoja sportininkai, norėdami pagerinti, sureguliuoti metabolizmo procesus.
 

Turtinga istorija


Visose šalyse alavijas yra viena iš pagrindinių natūralių gydymo priemonių. Šlovė, tūkstantmečiais supanti alaviją, paskatino ir mokslininkus tyrinėti šio augalo gydomąsias savybes. Daugumos nuostabai tyrimai ne tik patvirtino praktiškai pastebėtas savybes, bet ir atrado daugybę naujų kokybių.
Amerikiečiai mokslininkai Smit ir Stenhaus 1851 m. išskyrė iš alavijo lapo aloiną (jis yra žievėje, didesniais kiekiais sukelia viduriavimą ir vėmimą).
1912 m. fermeris, kurio ūkyje įvyko gaisras ir nukentėjo daug darbininkų, įsitikinęs alavijo savybe ypač greitai gydyti nudegimus (mat moterys tepė vyrų žaizdas alavijo sultimis), pradėjo tepalo nuo nudegimų verslą.
1930 m. Kreston Kolinz ir jo sūnus moksliškai įrodė alavijo poveikį sergant įvairiomis ligomis, taip pat sušvelninant šalutinius radioterapijos poveikius. Šie atradimai paskatino aktyvius alavijo cheminės sudėties tyrimus.
Paskutinįjį praeito tūkstantmečio dešimtmetį alavijo tyrimai labai pasistūmėjo į priekį.


1984 m. grupė mokslininkų, vadovaujama Ivano E.. Danhofo, mokslinės Šiaurės Teksaso laboratorijos direktoriaus, parodė, kad alavijo sulčių vartojimas 6–8 kartus pagreitina naujų ląstelių (fibroblastų) susidarymą traumuotame odos segmente. Šios ląstelės, generuojančios kolageną – baltyminį odos pagrindą, kontroliuoja odos senėjimo ir raukšlių susidarymo procesus. Minėti tyrimai taip pat parodė, kad alavijo sultyse yra polisacharidų, kurie skatina apsauginio epidermio sluoksnio susidarymą. Amerikietis gydytojas eksperimentais įrodė fantastiškas odos drėkinimo savybes. Alavijo sultys, sudarytos iš 95 proc. vandens, į odos ląsteles patenka 3–4 kartus greičiau nei paprastas vanduo. Kaip vėliau buvo nustatyta, taip yra dėl lignino molekulių, esančių alavijo gelyje.
Japonų gydytojas Fudžita surado alavijuje enzimą bradikinazę, kuri pasižymi žaizdas gydančiomis ir skausmą malšinančiomis savybėmis. Anksčiau šis poveikis buvo priskiriamas salicilo rūgščiai.

1985 m. gydytojas Bilas MakAnalėjus išskyrė vieną iš alavijo polisacharidų, kurį jis pavadino „karizinu“.
Kanadiečiai mokslininkai vėliau surado aktyvų polisacharidą acemananą, kuris virškinamajame trakte yra pasisavinamas pinocitozės būdu, taigi į kraują patenka nepakitęs. Acemananas pasižymi labai stipriomis antiseptinėmis savybėmis.
Maiste yra 20 aminorūgščių (tarp jų 8 nepakeičiamos, kurių negamina žmogaus organizmas), o, pvz., aminorūgštis triptofanas randama daugiausia gyvulinės kilmės produktuose ir tik dviejuose augaluose, iš kurių vienas yra alavijas.
 

Alavijo sudėtyje yra:


- vitaminų (A, B, C, E grupės vitaminų, tame tarpe B12, kuris randamas daugiausia gyvuliniuose produktuose, žmogaus organizmas negamina, folio rūgšties, niacino, kt.);
- mineralų (Ca, Mg, Zn, Mn, Fe, Cr, Cu, kt.);
- mono- ir polisacharidų (ypatingas yra acemananas, nes jis naikina patologinius mikroorganizmus ir iš virškinamojo trakto į kraują patenka nesuskaidytas pinocitozės būdu);
- saponinų (soap - muilų, kurie valo žarnyną ir visą organizmą);
- fermentų;
- celiuliozės darinių;
- daugybė kt. dalykų, iš viso 75 ištirtos medžiagos ir 200 surastų.
Dėl sinerginio šių medžiagų poveikio, nors rekomenduojama išgerti kelis šaukštus per dieną prieš valgį, alavijo sultys harmonizuojamai veikia visą organizmą, maitina, valo, gydo, tonizuoja, jaunina. Padeda gydant tokias ligas, kaip bronchinė astma, virškinimo sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, odos problemos, nusilpimas, išsekimas, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekis bei kt.
Alavijas dabartiniu metu naudojamas daugelio maisto produktu gamyboje, nors labiausiai paplitęs kaip maisto papildas. Tai vienas iš labiausiai ištyrinėtų augalų pasaulyje. Alavijuje identifikuota apie 200 komponentų. Vien alavijo panaudojimo papildų, vaistų ir maisto pramonėje tyrimams įkurta tarptautinė organizacija International Aloe Science Council (IASC). Ji vykdo tyrimus ir kuria standartus, kad vartotojai gautų vienodos kokybės saugų produktą.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai