3 vaistažolės, kurias rekomenduojama turėti kiekvienuose namuose

Cheminius vaistus žmonija pagamino palyginus neseniai. Iki tol ligos buvo gydomos ir sveikata buvo stiprinama tik tuo, kas natūraliai egzistuoja gamtoje. Šiuolaikinis tempas skatina atsižvelgti į savo tikrąją prigimtį ir geros savijautos ieškoti pasitelkiant tik natūralias gydymo priemones. Viena iš jų – vaistiniai augalai, kurie auga ir Lietuvoje. Žinoma, būtina suprasti, kad vaistažolės nėra panacėja, nors dabar įvairūs žolininkai teigia, kad jomis galima išgydyti netgi sunkiausias ligas. Tačiau nuomonė, kad vaistiniai augalai gali padėti pašalinti nesunkius negalavimus ir sustiprinti sveikatą, tikrai galėtų būti teisinga. Pateiksime keletą puikių vaistažolių pavyzdžių, kurias galite surinkti ir vartojimui pasiruošti savarankiškai. 

 

Čiobrelių žolė

Tai vaistinė augalinė žaliava, nuo seno vartojama gydyti įvairius viršutinių kvėpavimo takų sutrikimus. Čiobrelio žolė turi dezinfekuojančių, priešuždegiminių, atsikosėjimą lengvinančių savybių. Ši vaistažolė rekomenduojama sergant įvairiomis uždegiminėmis kvėpavimo takų ligomis ir peršalimu – bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelių žolės arbata tinkama, jei kamuoja kosulys. Liaudies medicina rekomenduoja ją vartoti skundžiantis pilvo pūtimu ar blogu burnos kvapu. Nuo seno pasitelkiama odos ligoms gydyti. 

 

Vis dėlto, čiobrelių žolė nerekomenduojama nėščioms moterims ir mažiems vaikams, nes savo sudėtyje turi gana didelį eterinių aliejų kiekį. 

 

Vaistinė augalinė žaliava renkama augalui žydint (vasarą). Džiovinama sausai, neviršijant 40 laipsnių Celsijaus temperatūros (mat dauguma veikliųjų medžiagų – lakios, todėl jos tiesiog išgaruotų ir žaliava nebetektų savo gydomųjų savybių). Svarbu kruopščiai paskleisti čiobrelių žolę ant sauso kartono, patalpą gerai vėdinti. 

 

Lietuvoje natūraliai auga dvi čiobrelio rūšys – keturbriaunis čiobrelis (lot. Thymus pulegioides) ir paprastasis čiobrelis (lot. Thymus serpyllum). Jų galima rasti pagrioviuose bei pievose. 

 

Didžiųjų dilgėlių lapai

Tai vaistinė augalinė žaliava, kuri savo populiarumo praktiškai niekada neprarado. Tik dabar retas tas, kuris pats susirenka šio naudingo augalo – tikrai daug lengviau vaistinėje įsigyti jau vartojimui paruoštos arbatos, maisto papildą ar puoselėjantį plaukų šampūną su dilgėlių ekstraktu. 

 

Didžiosios dilgėlės (lot. Urtica dioica) lapuose labai daug vitaminų, flavonoidų, mineralinių medžiagų, todėl jie nuo seno vartojami nusilpusių asmenų sveikatai sustiprinti ir avitaminozėms gydyti. Žinomas ir teigiamas dilgėlių vaistinės augalinės žaliavos poveikis kraujui – jos vartojamos sergant mažakraujyste, mat lapuose randami reikšmingi kiekiai augalinės geležies. Dilgėlės preparatai pasižymi kraujavimą stabdančiu ir odą regeneruojančiu poveikiu. Seniau moterys dilgėlių nuoviru skalaudavo plaukus – ir jie tikrai buvo gražūs bei stiprūs. 

 

Dilgėlės nerekomenduojamos tiems, kurių kraujas linkęs greičiau krešėti. Kai kurie pacientai dilgėlėms alergiški. 

 

Vaistinė augalinė žaliava renkama tada, kai didžioji dilgėlė žydi. Skinant lapus reikėtų mūvėti pirštines. Jie džiovinami sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje, paskleisti plonu sluoksniu. Svarbu saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Paruošta vaistinė augalinė žalia turėtų išlaikyti šviežiai žalią spalvą. 

 

Paprastųjų kiaulpienių šaknys

Ši vaistinė augalinė žaliava savo populiarumu nenusileidžia čiobreliams ir dilgėlėms. Paprastųjų kiaulpienių (lot. Taraxacum officinale) šaknų preparatai pasižymi apetitą didinančiu ir virškinimą gerinančiu poveikiais. Šaknyse esančios medžiagos skatina šlapimo išsiskyrimą bei virškinimo liaukų sekreciją. Vartojant kiaulpienių šaknis greitėja medžiagų ir tulžies apykaita, gydomas kosulys. Tikima, kad paprastosios kiaulpienės preparatai puikiai valo organizmą – ne tik padeda pasišalinti įvairiausiems žalingiems toksinams, bet ir virškinimo trakto parazitams. 

 

Kiaulpienės šaknys nerekomenduojamos mažiems vaikams ir jautrų žarnyną turintiems pacientams. 

 

Vaistinė augalinė žaliava renkama pavasarį arba rudenį (vos tik pasirodžius lapams arba jau pradėjus jiems nykti, mat tuomet šaknyse biologiškai aktyvių medžiagų kiekis pats didžiausias). Šaknis reikia kruopščiai nuvalyti ir nuplauti. Storesnės šaknys perpjaunamos išilgai. Vėliau jos vytinamos ir džiovinamos apie 40 - 50 laipsnių Celsijaus temperatūroje, gerai vėdinamoje patalpoje.  Normalu, kad vaistinės augalinės žaliavos skonis kartus, nes šaknyse daug karčiųjų medžiagų. Jose taip pat daug eterinių aliejų, mineralinių medžiagų, inulino. Randama vitaminų, karotinoidų, organinių rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios atsakingos už prieš tai aprašytą sveikatai naudingą poveikį. 

 

 

Parengė: farmacininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai