Lapkričio kalendorius

 Lapkričio vaistiniai augalai

 

Šlaitinis dirvenis

 

Kaip rinkti? Vaistams vartojamos dirvenio šaknys kasamos rudenį, iškastos šaknys nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, supjaustomos 8–10 cm ilgio gabalais ir džiovinamos lauke arba vėdinamoje patalpoje, ne aukštesnė kaip 45 laipsnių temperatūroje.

 

Kuo naudinga? Šlaitinio dirvenio šaknų preparatai padidina arterinį kraujo spaudimą ir stiprina širdies susitraukimus, stabdo kraujavimą, reguliuoja žarnyno veiklą.

 

Rekomenduojama gydant inkstų akmenligę, gydomas hemorojus, medicinoje nuoviras vartojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, reumatui gydyti. Liaudyje šių augalų nuoviras arba antpilas būdavo vartojami kaip raminamieji, dažniausiai kliedesiams malšinti ir sergantiems besaikio ilgalaikio alkoholio vartojimo sukeliama baltąja karštine. 

 

Vaistinė šventagaršvė

 

Kaip rinkti? Augalo šaknis patariama iškasti pirmųjų metų rudenį arba antraisiais vegetacijos metais anksti pavasarį. Iškasus vaistinės šventagaršvės šaknis, pašalinami stiebų likučiai, jos nuplaunamos šaltu vandeniu ir džiovinamos lauke arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 35 laipsnių temperatūroje.

 

Kuo naudinga? Vaistine šventagaršve gydomos skrandžio ir žarnyno ligos, centrinė nervų sistema, ūminė ir lėtinė neuralgija, reumatas, artritas, karštinė, viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimai. Vaistinė šventagaršvė tonizuoja, skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, malšina spazmus, slopina vidurių pūtimą, skatina tulžies išsiskyrimą, palengvina atsikosėjimą, stiprina organizmą.

 

Vaistine šventagaršve taip pat patariama gydyti gripą ir mažinti aukštą kūno temperatūrą.

Vaistinių šventagaršvių šaknų antpilas arba nuoviras skatina periferinę kraujotaką, todėl padeda žmonėms, kurių galūnėse pablogėjusi arterinė kraujotaka, galūnės nuolat vėsios.

 

Dėmesio: vaistinių šventagaršvių preparatų negalima vartoti žmonėms, sergantiems cukralige arba turintiems polinkį ja sirgti, nėščioms ir žindančioms moterims, sergantiems sunkia ateroskleroze, patyrusiems širdies smūgį. Taip pat negalima vartoti per didelių kiekių, nes jie yra nuodingi.

 

Baltalksnis

 

Kaip rinkti? Vaistams vėlyvą rudenį ir žiemą renkami kankorėžiai (žirginiai). Jie skinami patamsėję ir džiovinami patalpose, išdžiūsta labai greitai.

 

Kuo naudinga? Baltalksnio preparatai pasižymi sutraukiamosiomis, kraują stabdančiomis, prakaitavimą skatinančiomis, uždegimą slopinančiomis ir skausmą raminančiomis savybėmis. Baltalksnio preparatai vartojami virškinamojo trakto sutrikimams gydyti ir viduriavimui stabdyti. Taip pat aštriems lėtiniams gastritams ir enterokolitams (žarnyno uždegimams) gydyti. Kankorėžių ir žievės nuoviras stabdo kraujavimą, vartojamas sergant sąnarių reumatu ir kitomis ligomis, atsiradusiomis nuo peršalimo. Kankorėžių nuoviro pavilgai naudojami esant nudegimams, odos dermatitams kaip sutraukiamasis vaistas.

 

Vaistinės šventagaršvės užpilas

 

Vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų šaknų užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 30 min. ir perkoškite. Vartokite po du valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną, prieš valgį.

 

Baltalksnio kankorėžių užpilas nuo viduriavimo

 

2 valgomuosius šaukštus džiovintų baltalksnio kankorėžių užpilkite 400 ml vandens ir pavirkite 10 min. Nukoškite ir gerkite 50 ml 4 kartus per dieną.

 

 

Moterys medicinoje: nuo žolininkių iki chirurgių

 

Šiandien moteris gydytoja anaiptol nėra jokia retenybė ar neįprastas dalykas, tačiau nors moterys jau visais amžiais rūpinosi sergančiaisiais įvairiais būdais, tik visai neseniai joms buvo atvertos durys ir į pačią svarbiausią – gydytojo – profesiją medicinoje.

 

Nuo žmonijos istorijos pradžios moteris buvo namų šiluma, globėja, todėl nekeista, kad prie šių pareigų prisidėjo ir rūpinimasis sveikata – tiesa, dažniausiai namuose arba tik kaip pagalbininkė. Gražiosios lyties atstovės rinkdavo ir maišydavo žoleles, slaugydavo ir, žinoma, – priimdavo kūdikius. Ir šiandien pribuvėjos amatas vis dar išlikęs net ir išsivysčiusiose šalyse.

 

Diskriminacija

 

Viduramžiais gydytojai buvo tik vyrai, nors istoriniuose dokumentuose rasta duomenų, kad ankstyvajame 9 a. pirmojoje Europos medicinos mokykloje Salerno mieste Italijoje vis dėlto buvo moteris gydytoja, vardu Trotula, – išimtis iš labai griežtos taisyklės. 15 a. pradžioje buvo priimti įstatymai, nurodantys, kad medicina verstis gali tik universitetuose studijavę žmonės, o kadangi moterys į juos nebuvo priimamos, natūraliai gydytojais tapdavo vien vyrai. Vis dėlto moterys rasdavo būdų gydyti tuos, kuriems reikėjo pagalbos. Dažniausiai tuo užsiimdavo vienuolės, pas jas dažnai ateidavo pasiligoję ar sužeisti. Susirgėlius kai kur gydė ir kaimelių ar miestelių žynės, turėjusios labai daug žinių apie gydomuosius augalus ir įvairiausius nuovirus bei užpilus.

 

Renesanso laikotarpiu, nors pasaulėžiūra ir keitėsi, moterys vis dar buvo atskirtos nuo universitetų. Išimtis buvo gydytoja Laura Basi, 1732 m. paskirta anatomijos profesore Bolonijos universitete.

 

Moterys buvo diskriminuojamos ir amatų gildijose: pribuvėjoms nebuvo leidžiama susivienyti.  

 

Pokyčių metas

 

Situacija po truputį pradėjo keistis vėlyvame 18 a., kai Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje po truputį pradėti organizuoti oficialūs mokymai seselėms. Vėliau šiems pokyčiams pagreičio suteikė viena garsiausių Viktorijos laikų medicinos moterų – Florencija Naitingeil (Florence Nightingale). Ji 19 a. viduryje užsiėmė armijos ligoninės Krymo karo metu reorganizavimu ir įvairiausiais būdais stengėsi skleisti nuomonę, kad seselės profesija yra garbinga ir puikiai tinka jaunoms moterims. Pirmieji rimti kursai seselėms (pavadinti „Lakštingalos kursais“, angl. nightingale – „lakštingala“) prasidėjo 1860-aisiais ir paplito po visą didžiąją Britaniją. Po trejų metų įsteigtas Raudonasis kryžius tapo dar viena stipria jėga, mokiusia jaunas moteris seselės profesijos.

 

Pirmosios gydytojos

 

19 amžiuje nemažai moterų norėjo tapti gydytojomis. Viena garsiausių istorijų, dažnai pasakojama ir šiandien, yra apie Margaretą Bulkli, arba kitaip – Džeimsą Berį. Norėdama verstis gydytojo profesija ji net 46 metus maskavosi vyru.

 

Galiausiai amžiaus pabaigoje moterims suteikta teisė studijuoti, tačiau pirmosioms moterims gydytojoms vis tiek teko susidurti su dideliu vyrų pasipriešinimu ir diskriminacija. Toks elgesys nesustabdė ambicingų moterų, jos suvaidino svarbų vaidmenį kuriant specialias klinikas moterims ir vaikams.

 

Tik per Pirmąjį pasaulinį karą, kai trūko gydytojų, o mūšiuose žuvo vis daugiau vyrų, moterys buvo pradėtos skatinti studijuoti mediciną ir ilgainiui tapo lygiavertėmis vyrų kolegėmis.

 

Lapkričio įvykiai medicinos istorijoje

 

1715 m. lapkričio 13 d. gimė Dorotėja Erksleben, pirmoji moteris gydytoja Vokietijoje

1821 m. lapkričio 9 d. JAV farmacijos koledže prasidėjo pirmosios paskaitos

1875 m. lapkričio 16 d. amerikietis odontologas Viljamas Bonvilis užpatentavo dantų plaktuką, skirtą aukso užpildams į dantis įstatyti

1891 m. lapkričio 14 d. gimė Frederikas Bantingas, Kanados gydytojas ir Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos už insulino atradimą laureatas

1907 m. lapkričio 21 d. mirė pirmoji Olandijos gydytoja misionierė Eleonora Lipits

1968 m. lapkričio 14 d. atlikta pirmoji plaučio persodinimo operacija Europoje

 

Lapkričio sveikatos patarimai

 

Valgykite saldžiąsias bulves

 

Nors jos ir nėra ypač populiarios lietuviškoje virtuvėje, jose yra gausu antioksidantų, vitaminų C ir E, kalcio, vario, geležies, folio rūgšties ir kalio. Saldžiosios bulvės yra lengvai virškinamos, o antioksidantai saugo širdį ir mažina vėžio riziką. Šios bulvės puikiai tinka tiek užkandžiams, tiek pagrindiniams patiekalams, tiek ir desertams gaminti.

 

Valgykite moliūgus

 

Beveik kiekvienas namuose turi rudens simbolių moliūgų – vieni jais puošia kambarius, kiti laiko maistui, tačiau nelabai žino, ką iš jų pasigaminti. Moliūgai yra itin sveika daržovė: juose esantys pektinai šalina iš organizmo cholesteriną ir kenksmingas medžiagas, liaudies medicinoje moliūgai naudojami sergant ateroskleroze, žarnyno, skrandžio, inkstų, kepenų ir tulžies ligomis. Juose yra vitaminų E ir B, kalio, natrio, geležies, kalcio, fosforo, magnio. Iš moliūgų galite pasigaminti pačių įvairiausių patiekalų, pradedant sriubomis ir baigiant pyragais.

 

Gerai išsivalykite namus

 

Vėlyvą rudenį padidėja rizika susirgti gripu, todėl pasirūpinkite, kad bent jau jūsų namai būtų švarūs ir juose būtų kuo mažiau bakterijų. Kruopščiai išvalykite tokias vietas, kaip šaldytuvo durys, durų rankenos ir įvairių prietaisų rankenėlė, nuotolinio valdymo pulteliai, telefonai, vaikų žaislai, šviesos jungikliai ir t.t.

margin-bottom:.0001pt’>Šaukštelį žaliavos užplikyti stikline verdančio vandens. Efektyviausia gaminti pagal dr. J.Vasiliausko pasiūlytą receptą. Gerti prieš valgį.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Algimantas
2014-05-03 16:23
Sveiki, -laba dieną sveiki ,bet ir sergantys,daug gerų minčių ir patarimų parašyta,bet mažokai apie tolimų kraštų augalus iš Brazilijos,Lotynų Amerikos kitų to pusrutulio stebuklingų augalų kaip rašoma.
Gal kas esate turėję reikalų arba skaitę ar girdėję apie Graviola Brazilijoje,Guanabana Lotynų Amerikoje Soursop anglų kalboje,tai vaisiai kurie gydo 12 vėžio tipo sergančius ir 10000 kartų efektyvesnis negu adriamicin(žinomas chimioterapeutinis preparatas),visa tai esu radęs internete,todėl mane sudomino šie medžiai,pasidalinkite savo mintimis,nes aš namuose turiu šia baisia liga sergantį ligonį....(krūties vėžys)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai