){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lapkričio vaistiniai augalai
Šlaitinis dirvenis
Kaip rinkti? Vaistams vartojamos dirvenio šaknys kasamos rudenį, iškastos šaknys nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, supjaustomos 8–10 cm ilgio gabalais ir džiovinamos lauke arba vėdinamoje patalpoje, ne aukštesnė kaip 45 laipsnių temperatūroje.
Kuo naudinga? Šlaitinio dirvenio šaknų preparatai padidina arterinį kraujo spaudimą ir stiprina širdies susitraukimus, stabdo kraujavimą, reguliuoja žarnyno veiklą.
Rekomenduojama gydant inkstų akmenligę, gydomas hemorojus, medicinoje nuoviras vartojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, reumatui gydyti. Liaudyje šių augalų nuoviras arba antpilas būdavo vartojami kaip raminamieji, dažniausiai kliedesiams malšinti ir sergantiems besaikio ilgalaikio alkoholio vartojimo sukeliama baltąja karštine.
Vaistinė šventagaršvė
Kaip rinkti? Augalo šaknis patariama iškasti pirmųjų metų rudenį arba antraisiais vegetacijos metais anksti pavasarį. Iškasus vaistinės šventagaršvės šaknis, pašalinami stiebų likučiai, jos nuplaunamos šaltu vandeniu ir džiovinamos lauke arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 35 laipsnių temperatūroje.
Kuo naudinga? Vaistine šventagaršve gydomos skrandžio ir žarnyno ligos, centrinė nervų sistema, ūminė ir lėtinė neuralgija, reumatas, artritas, karštinė, viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimai. Vaistinė šventagaršvė tonizuoja, skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, malšina spazmus, slopina vidurių pūtimą, skatina tulžies išsiskyrimą, palengvina atsikosėjimą, stiprina organizmą.
Vaistine šventagaršve taip pat patariama gydyti gripą ir mažinti aukštą kūno temperatūrą.
Vaistinių šventagaršvių šaknų antpilas arba nuoviras skatina periferinę kraujotaką, todėl padeda žmonėms, kurių galūnėse pablogėjusi arterinė kraujotaka, galūnės nuolat vėsios.
Dėmesio: vaistinių šventagaršvių preparatų negalima vartoti žmonėms, sergantiems cukralige arba turintiems polinkį ja sirgti, nėščioms ir žindančioms moterims, sergantiems sunkia ateroskleroze, patyrusiems širdies smūgį. Taip pat negalima vartoti per didelių kiekių, nes jie yra nuodingi.
Baltalksnis
Kaip rinkti? Vaistams vėlyvą rudenį ir žiemą renkami kankorėžiai (žirginiai). Jie skinami patamsėję ir džiovinami patalpose, išdžiūsta labai greitai.
Kuo naudinga? Baltalksnio preparatai pasižymi sutraukiamosiomis, kraują stabdančiomis, prakaitavimą skatinančiomis, uždegimą slopinančiomis ir skausmą raminančiomis savybėmis. Baltalksnio preparatai vartojami virškinamojo trakto sutrikimams gydyti ir viduriavimui stabdyti. Taip pat aštriems lėtiniams gastritams ir enterokolitams (žarnyno uždegimams) gydyti. Kankorėžių ir žievės nuoviras stabdo kraujavimą, vartojamas sergant sąnarių reumatu ir kitomis ligomis, atsiradusiomis nuo peršalimo. Kankorėžių nuoviro pavilgai naudojami esant nudegimams, odos dermatitams kaip sutraukiamasis vaistas.
Vaistinės šventagaršvės užpilas
Vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų šaknų užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 30 min. ir perkoškite. Vartokite po du valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną, prieš valgį.
Baltalksnio kankorėžių užpilas nuo viduriavimo
2 valgomuosius šaukštus džiovintų baltalksnio kankorėžių užpilkite 400 ml vandens ir pavirkite 10 min. Nukoškite ir gerkite 50 ml 4 kartus per dieną.
Moterys medicinoje: nuo žolininkių iki chirurgių
Šiandien moteris gydytoja anaiptol nėra jokia retenybė ar neįprastas dalykas, tačiau nors moterys jau visais amžiais rūpinosi sergančiaisiais įvairiais būdais, tik visai neseniai joms buvo atvertos durys ir į pačią svarbiausią – gydytojo – profesiją medicinoje.
Nuo žmonijos istorijos pradžios moteris buvo namų šiluma, globėja, todėl nekeista, kad prie šių pareigų prisidėjo ir rūpinimasis sveikata – tiesa, dažniausiai namuose arba tik kaip pagalbininkė. Gražiosios lyties atstovės rinkdavo ir maišydavo žoleles, slaugydavo ir, žinoma, – priimdavo kūdikius. Ir šiandien pribuvėjos amatas vis dar išlikęs net ir išsivysčiusiose šalyse.
Diskriminacija
Viduramžiais gydytojai buvo tik vyrai, nors istoriniuose dokumentuose rasta duomenų, kad ankstyvajame 9 a. pirmojoje Europos medicinos mokykloje Salerno mieste Italijoje vis dėlto buvo moteris gydytoja, vardu Trotula, – išimtis iš labai griežtos taisyklės. 15 a. pradžioje buvo priimti įstatymai, nurodantys, kad medicina verstis gali tik universitetuose studijavę žmonės, o kadangi moterys į juos nebuvo priimamos, natūraliai gydytojais tapdavo vien vyrai. Vis dėlto moterys rasdavo būdų gydyti tuos, kuriems reikėjo pagalbos. Dažniausiai tuo užsiimdavo vienuolės, pas jas dažnai ateidavo pasiligoję ar sužeisti. Susirgėlius kai kur gydė ir kaimelių ar miestelių žynės, turėjusios labai daug žinių apie gydomuosius augalus ir įvairiausius nuovirus bei užpilus.
Renesanso laikotarpiu, nors pasaulėžiūra ir keitėsi, moterys vis dar buvo atskirtos nuo universitetų. Išimtis buvo gydytoja Laura Basi, 1732 m. paskirta anatomijos profesore Bolonijos universitete.
Moterys buvo diskriminuojamos ir amatų gildijose: pribuvėjoms nebuvo leidžiama susivienyti.
Pokyčių metas
Situacija po truputį pradėjo keistis vėlyvame 18 a., kai Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje po truputį pradėti organizuoti oficialūs mokymai seselėms. Vėliau šiems pokyčiams pagreičio suteikė viena garsiausių Viktorijos laikų medicinos moterų – Florencija Naitingeil (Florence Nightingale). Ji 19 a. viduryje užsiėmė armijos ligoninės Krymo karo metu reorganizavimu ir įvairiausiais būdais stengėsi skleisti nuomonę, kad seselės profesija yra garbinga ir puikiai tinka jaunoms moterims. Pirmieji rimti kursai seselėms (pavadinti „Lakštingalos kursais“, angl. nightingale – „lakštingala“) prasidėjo 1860-aisiais ir paplito po visą didžiąją Britaniją. Po trejų metų įsteigtas Raudonasis kryžius tapo dar viena stipria jėga, mokiusia jaunas moteris seselės profesijos.
Pirmosios gydytojos
19 amžiuje nemažai moterų norėjo tapti gydytojomis. Viena garsiausių istorijų, dažnai pasakojama ir šiandien, yra apie Margaretą Bulkli, arba kitaip – Džeimsą Berį. Norėdama verstis gydytojo profesija ji net 46 metus maskavosi vyru.
Galiausiai amžiaus pabaigoje moterims suteikta teisė studijuoti, tačiau pirmosioms moterims gydytojoms vis tiek teko susidurti su dideliu vyrų pasipriešinimu ir diskriminacija. Toks elgesys nesustabdė ambicingų moterų, jos suvaidino svarbų vaidmenį kuriant specialias klinikas moterims ir vaikams.
Tik per Pirmąjį pasaulinį karą, kai trūko gydytojų, o mūšiuose žuvo vis daugiau vyrų, moterys buvo pradėtos skatinti studijuoti mediciną ir ilgainiui tapo lygiavertėmis vyrų kolegėmis.
Lapkričio įvykiai medicinos istorijoje
1715 m. lapkričio 13 d. gimė Dorotėja Erksleben, pirmoji moteris gydytoja Vokietijoje
1821 m. lapkričio 9 d. JAV farmacijos koledže prasidėjo pirmosios paskaitos
1875 m. lapkričio 16 d. amerikietis odontologas Viljamas Bonvilis užpatentavo dantų plaktuką, skirtą aukso užpildams į dantis įstatyti
1891 m. lapkričio 14 d. gimė Frederikas Bantingas, Kanados gydytojas ir Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos už insulino atradimą laureatas
1907 m. lapkričio 21 d. mirė pirmoji Olandijos gydytoja misionierė Eleonora Lipits
1968 m. lapkričio 14 d. atlikta pirmoji plaučio persodinimo operacija Europoje
Lapkričio sveikatos patarimai
Valgykite saldžiąsias bulves
Nors jos ir nėra ypač populiarios lietuviškoje virtuvėje, jose yra gausu antioksidantų, vitaminų C ir E, kalcio, vario, geležies, folio rūgšties ir kalio. Saldžiosios bulvės yra lengvai virškinamos, o antioksidantai saugo širdį ir mažina vėžio riziką. Šios bulvės puikiai tinka tiek užkandžiams, tiek pagrindiniams patiekalams, tiek ir desertams gaminti.
Valgykite moliūgus
Beveik kiekvienas namuose turi rudens simbolių moliūgų – vieni jais puošia kambarius, kiti laiko maistui, tačiau nelabai žino, ką iš jų pasigaminti. Moliūgai yra itin sveika daržovė: juose esantys pektinai šalina iš organizmo cholesteriną ir kenksmingas medžiagas, liaudies medicinoje moliūgai naudojami sergant ateroskleroze, žarnyno, skrandžio, inkstų, kepenų ir tulžies ligomis. Juose yra vitaminų E ir B, kalio, natrio, geležies, kalcio, fosforo, magnio. Iš moliūgų galite pasigaminti pačių įvairiausių patiekalų, pradedant sriubomis ir baigiant pyragais.
Gerai išsivalykite namus
Vėlyvą rudenį padidėja rizika susirgti gripu, todėl pasirūpinkite, kad bent jau jūsų namai būtų švarūs ir juose būtų kuo mažiau bakterijų. Kruopščiai išvalykite tokias vietas, kaip šaldytuvo durys, durų rankenos ir įvairių prietaisų rankenėlė, nuotolinio valdymo pulteliai, telefonai, vaikų žaislai, šviesos jungikliai ir t.t.
margin-bottom:.0001pt’>Šaukštelį žaliavos užplikyti stikline verdančio vandens. Efektyviausia gaminti pagal dr. J.Vasiliausko pasiūlytą receptą. Gerti prieš valgį.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Gal kas esate turėję reikalų arba skaitę ar girdėję apie Graviola Brazilijoje,Guanabana Lotynų Amerikoje Soursop anglų kalboje,tai vaisiai kurie gydo 12 vėžio tipo sergančius ir 10000 kartų efektyvesnis negu adriamicin(žinomas chimioterapeutinis preparatas),visa tai esu radęs internete,todėl mane sudomino šie medžiai,pasidalinkite savo mintimis,nes aš namuose turiu šia baisia liga sergantį ligonį....(krūties vėžys)