Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » NETRADICINĖ MEDICINA  » Ar padės mūsų sveikatai ant palangės auginami grybai?

Ar padės mūsų sveikatai ant palangės auginami grybai?

Dabartiniais streso laikais daug kas ieško stebuklingų vaistų, padedančių nuo visų ligų. Pasak alternatyviosios medicinos, vieni iš jų – arbatos, kefyro, ryžių ir kiti „grybai“, neretai vadinami vaistu nuo daugybės ligų. Keli mano pažįstami mano, kad grybų antpilas yra bent malonus gėrimas, ir juos augina. Susipažinkime su jais iš arčiau. Kad pažintis būtų kuo tikresnė, prieš rašydama šį rašinį pabandžiau įsigyti, auginti kelis grybus ir vartoti jų antpilus.
 

Asmeninė patirtis


Prisimenu, kaip mama prieš 10 metų augino ryžių grybą. Atsinešė jį iš Indijoje viešėjusios pažįstamos, su atšviestu popieriaus lapu, pasakojančiu, nuo ko jis padeda. Perskaitėme ir įtariai palingavome galva: „Na, na, vaistas kone nuo visų ligų“. Šiuo vaistinguoju poveikiu nelabai tikėjome, tačiau grybą auginome apie metus, jo gėrimą mėgome, ypač mano jaunėlis sūnus. Maždaug po metų išvažiavome atostogauti ir palikome grybą be priežiūros, taip nepastebimai jis ir numirė.
Prisiminiau prieš porą metų pas bičiulę sodyboje ragavusi arbatos grybo giros. Jos skonis patiko, kelios moterys iš karto paprašė jo, aš buvau tarp abejingesnių. Dabar jo paprašiau. Bičiulė mielai sutiko pasidalinti, priminusi, kad auginti jį nesudėtinga, tereikia kasdien įpilti stiklinę saldintos arbatos.
„Prieš 10 metų viešėjau pas kolegę, ši pavaišino arbatos grybo gėrimu. Girą primenantis jo skonis patiko. Net kelios mokytojos paprašėme šio grybo. Nuo to laiko ir auginu. Žiemą vieną trilitrinį, vasarą – du. Kai važiuojame į kaimą, būtinai vežuosi ir arbatos grybo stiklainius. Net vykdami į muges užsienyje visada imamės ir arbatos grybą“, – pasakojo bičiulė. Ji sakė grybą auginanti ne dėl gydomųjų savybių, o tiesiog dėl to, kad namiškiams jis patinka.

 

Nesėkmingas bandymas ant palangės


Parsinešusi arbatos grybą, auginau dvi savaites. Pirmąsias 4 dienas jis gulėjo trilitrinio stiklainio dugne. Tris dienas kaip priklauso maitinau jį stikline saldžios arbatos, ketvirtąją – pamiršau. Nepaisant to, penktąją jis pakilo į paviršių, kas, pasak literatūros rodo, kad grybo gėrimą jau galima gerti. Nupyliau jį, grybą užpyliau nauja saldžia arbata. Patiko saldžiarūgtis į girą panašus skonis – jeigu tai vaistas nuo daugelio ligų, tai tikrai labai gardus. Tačiau daugiau susižavėjusiųjų šiuo gėrimu namuose nebuvo, stora sluoksniuota gelsvai ruda arbatos grybo plėvelė stiklainio paviršiuje namiškiams atrodė nemaloniai – sūnus ir vyras ragino grybą išmesti.
Kartą po savaitgalio kelionės ant palangės augintinio neradau. „Tas stiklainis man atrodė bjauriai, tiesiog dvokė. Išmečiau“, – prisipažino vyresnysis sūnus.


Paskambinusi pas Indijoje viešėjusią moterį, kažkada mamai davusią ryžių grybo sužinojau, kad ši jo neaugina. Daugiau jį turėjusių žmonių nepažinojau, tad dirstelėjau į internetą. Jame tarp susidomėjusiųjų šiuo grybu rašinių buvo ir keli, besisiūlantys juo pasidalinti. Parašiau, bet atsakymo nesulaukiau. Užsiveisti arbatos grybą buvo daug lengviau.
 

Filomenos Taunytės patirtis


Prašyti arbatos grybo tos pačios bičiulės neišdrįsau, prisiminiau, kad arbatos ir dar kelis grybus augina garsi publicistė gydytoja Filomena Taunytė.
„Turiu ir vartoju kelis jau bent porą metų. Gal proto bei sveikatos kažin kiek ir neprideda, bet tikrai nekenkia. Tikiu, kad jie nemažai kuo yra naudingi“, – sakė perkamiausių knygų sveikatos temomis autorė.
Ji arbatos grybą vadina stebukladariu. Iš vandens, cukraus ir arbatžolių jis per 7–10 dienų pagamina gėrimą, kuriame yra vitaminų C,D, PP ir B fermentų katalizės, amilazės, proteazės. Skystyje, kuriame augo arbatos grybas, pasigamina organinių rūgščių (acto, obuolių, citrinų, rūgštynių ir kitų), atsiranda ypatingas antibiotikas – meduzinas, neturintis žalingo poveikio ir nesilpninantis imuniteto kaip sintetiniai antibiotikai.
„Antpilą geriame po stiklinę maždaug 15 minučių prieš valgį ir vakare. Jame yra fermentų, gerinančių virškinimą, medžiagų, saugančių nuo bakterijų sukeliamų ligų. Reguliariai geriant arbatos grybo girą didėja darbingumas, gerėja savijauta, normalizuojasi skrandžio ir žarnyno veikla. Teigiama, kad jis gydo mažakraujystę, mažina cholesterolio kiekį kraujuje, normalizuoja kraujospūdį. Jį galima skiesti vandeniu. Daug kas nesilaiko jokios tvarkos, geria, kiek nori. Tačiau sergantiesiems žarnyno ligomis derėtų būti atsargesniems“, – sakė F.Taunytė. Ji arbatos grybą rekomenduoja mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims: gerins sveikatą, pakeis vitaminus ir maisto papildus bei gamins sveiką, naudingą actą.
Ponia Filomena augina ir pienišką Tibeto grybą. Jo kefyrą paprastai valgo vakarais virškinimui gerinti.
Tautiečiams ji pataria vartoti arbatos grybą, kurio priežiūra lengvesnė nei kitų.
 

Platesnė pažintis


Arbatos grybas dar vadinamas Indijos, jogų grybu, arbatos medūza ar gira ir panašiai. Teigiama, kad jis į Lietuvą pateko iš Vokietijos arba Kinijos, Japonijos. O gal iš Rusijos, kurioje yra labai populiarus.
Grybas nėra reiklus: jam tinka kiniška, indiška ir net Lietuvoje augusių vaistinių augalų arbata. F.Taunytė pastebi, kad grybo gėrimą galima patobulinti, užpilant jį erškėtrožių nuoviru ar į arbatą, kurioje ruošiamasi auginti grybą, įdėjus dilgėlių, žemuogių, šalpusnių lapų, liepžiedžių, ramunėlių ar kitų vaistažolių. Svarbiausia – nepamiršti kasdien maitinti.
Įvairūs šaltiniai tikina, kad šio grybo gėrimas – puikus vaistas ir profilaktinė priemonė nuo daugybės ligų: alergijų, hipotonijos, tulžies pūslės, skrandžio, anginų, įvairiausių infekcijų ir netgi onkologinių. Šio grybo gerbėjai tiki ir kosmetinėmis jo savybėmis: neva jis lėtina ląstelių senėjimo procesus, lygina raukšles ir net balina dantis. Šis teiginys keistokas, nes kosmetologai vienbalsiai tvirtina, kad dantys nuo arbatos tamsėja.
 

Netikras kefyras


Kefyro grybas taip pat vadinamas įvairiai: Tibeto, Indijos, japoniškas, kefyro grybas. Jis yra baltos perlamutro spalvos, panašus į elastingus šviežius grūdėtosios varškės gabalėlius. Du arbatinius šaukštelius grybo reikia užpilti 200–250 g kambario temperatūros pieno ir palikti pastovėti 24 valandas, kol pienas sutirštės. Tada skystį nukošti per sietelį ir galima gerti. Patį grybą reikia nuplauti nuo surūgusio pieno likučių vėsiu vandeniu ir vėl užpilti pienu.
Grybo kilmė – miglota. Šio liaudies vaisto gerbėjai mano, kad jis atėjo iš paslaptingo Tibeto, priskirdami jam magiškų savybių. Esą kefyro grybas padeda kovoti su alergija, hipertenzija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, normalizuoja žarnyno mikroflorą ir mažina nutukėlių svorį.
Teigiama, kad toks kefyras pasižymi bendru sveikatą stiprinančiu, uždegimą slopinančiu poveikiu, normalizuoja medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, gerina atmintį ir dėmesingumą. Kai kas netgi tvirtina, kad jis gali pakeisti viagrą, nes gerokai padidina lytinį aktyvumą.
Neįtikinėsiu, kad tai yra tikra tiesa. Literatūra teigia, kad gėrime, gautame pieną rauginant tibetietišku kefyro grybu, yra gyvybiškai svarbių elementų: vitaminų A, B1 (tiamino), B2 (riboflavino), B6 (piridoksino) ir B12 (kobalamino), kalcio, geležies, jodo, cinko ir folio rūgšties.
Tibeto grybo kefyrą gėriau savaitę. Jo skonis labai panašus į kefyro ar rauginto pieno. Ar jo poveikis sveikatai didesnis negu pastarųjų, nepajutau. Suprantama, per tiek laiko ir negali to pajusti. Net kažką pajutusi, vargu ar tai susiečiau su grybu, o ne pavasariniu nuotaikos pakilimu.
 

Specialistų patarimai


Grybų antpilai populiarūs ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, JAV gėrimas, gautas fermentuojant arbatos grybu, vadinamas Kombucha Tea. Jį gamina net įmonės. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse šie antpilai gaminami tik namuose. Anksčiau grybai buvo perduodami tik iš rankų į rankas, dabar įvairiuose tinklalapiuose, gausu pasiūlymų jų įsigyti.
Rasti sutinkančių kalbėti apie stiklainiuose auginamus grybus medikų nebuvo lengva. Dietologė Edita Gavelienė pastebėjo, kad oficialioji medicina nėra tyrinėjusi šių grybų savybių, todėl medikai ir negali apie juos kalbėti. Kas kita alternatyviosios medicinos šalininkai, kurie remiasi keliais šaltiniais.
Medikė pastebėjo nežinanti faktų, kad šių grybų antpilai kam nors pakenkė sveikatai. Tad kalbant apie gydomąsias jų savybes, tinka sena taisyklė: „Jei tikite, vadinasi, padės“.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS