Vaistažolių rinkimo paslaptys: patyrusi žolininkė griauna mitus

 Vaistažolių ir vaisių rinkimo paslaptys

Greičiausiai ne vienam teko girdėti, kad gydomąsias žoleles geriausia rinkti brėkštant, kai pievas ir miškus padengusi rasa, o danguje dar vos vos matosi jaunaties pjautuvas... Tačiau žolininkė Jadvyga Balvočiūtė tikina, kad tai labiau romantika nei realybė, iš tiesų išsiruošti vaistažolių ar vaisių geriausia... dieną.

„Jeigu vaistažoles rinksite ryte – jos visuomet bus šlapios nuo rasos. O renkant vaistažoles ir vaisius žiemai itin svarbu, kad jie būtų sausi. Drėgnos surinktos žolelės kur kas sunkiau džiūsta, – pataria žolininkė. – Taigi sausą augalą nupjauname, jei tai yra žiedai (beje, žiedai renkami tik žydėjimo pradžioje, nes vėlesni džiovinami išskiria sėklas, nubyra ir nebeturi jokios naudos) juos nuraškome, nukerpame lapelius.“

Vaistažoles geriausia rinkti į medines pintinėles, kad nešamas namo augalas kvėpuotų. Renkant aviečių, žemuogių, bruknių ar kitokius vaistinių augalų lapelius, svarbu, kad jie būtų kuo jaunesni, šviežesni ir nepažeisti. „Lapeliai turėtų būti labai švieži, vešlūs, žali, netaškuoti, nesuvargę, – vardija žolininkė. – Apžiūrėkite, ar lapelis nėra dėmėtas, apgraužtas. Prieš skindami visuomet pažiūrėkite kitą lapo pusę, kad ten nebūtų rudų grybų dėmių, pelėsio ir pan.“

Pasak žolininkės, itin svarbu, kad į vaistažoles neįsisuktų pelėsis, nes jis yra nuodingas ir vietoj laukiamos naudos tokia vaistažolė ar vaisius tik pridarys bėdų.

Na ir, savaime suprantama, žoleles ir vaisius reikia rinkti kuo toliau nuo kelio, šiukšlių ir kitų teršalų.

Kad darbas nenueitų perniek

Vaistažolių prieš džiovinant žolininkė nepataria plauti, ypač jei jos surinktos švarioje vietoje, toli nuo kelio. Tačiau jei vis dėlto norite parsineštas žoleles ar lapus nuskalauti, nuplautas ir šlapias žoleles suriškite šluotelėmis ir pirmiausia pakabinkite ant virvės vėjo perpučiamoje vietoje, kad prapūsdamas vėjas jas išdžiovintų, tuomet laikas žoleles „nuvytinti“.

O jei žolelių neplaunate, vos parneštas iš miško, pievos ar daržo paskleiskite jas ant švaraus maistui vynioti skirto popieriaus (jokiu būdu ne laikraščio!) gerai vėdinamoje vėsioje patalpoje ir apvytinkite. Pasak žolininkės J. Balvočiūtės – tai pats ilgiausias procesas.

Beje, vaistinės žolelės ar nedideli vaisiai džiovinami paprastai, o stambesnius vaisius, obuolius, erškėtuoges reikėtų pasmulkinti.

Patiestas žoleles, vaisius ar žiedus reikia nuolat vartyti, keisti popierių, ant kurio jie guli. „Apvytinti žoleles reikia nekarštoje aplinkoje, kitaip jos sušus ir iš jų nebus naudos. Be to, nepastebėsite po augalais palindusios kokio kirminuko ar vabalėlio“, – pataria J. Balvočiūtė.

Tik apvytusias žoleles ir vaisius reikia perkelti į patalpą, kurioje aukštesnė temperatūra, kad jie gerai išdžiūtų.

Vytinimo ir džiovinimo trukmė priklauso nuo augalo. Beje, kai kuriose žolelėse ar vaisiuose gali būti kenkėjų ar jų kiaušinėlių, todėl būtina pasirūpinti, kad jų nepatektų į jūsų puoduką ar lėkštę.

„Pramoniniai vaistažolininkai surinktas žoleles ir vaisius, sandariai uždarytus sandėlyje, apdoroja uždegdami, pavyzdžiui, sieros šaškę, – pasakoja J. Balvočiūtė. – Tačiau mes, ekologija besivadovaujantys vaistažolininkai, to nedarome. Vaistažoles reikia pakaitinti. Žmonės, neturintys specialių džiovinimo spintų, tai gali padaryti paprasčiausiai orkaitėje. Tereikia išdžiūvusias žoleles penkioms minutėms pašauti į iki 70 laipsnių įšilusią orkaitę.“

Pasak žolininkės, kitas pagalbininkas ruošiant žoleles ir vaisius žiemai gali būti daugumoje prekybos centrų parduodamos vaisių džiovyklos, jose galima džiovinti ir žoleles.

Vaistažolių ir vaisių saugojimas

Jūs teisingai surinkote, išdžiovinote ir paruošėte žiemai gydomąsias žoleles ir vaisius. Tačiau laukia dar viena ne mažiau svarbi užduotis – tinkamai saugoti surinktas gėrybes. Nėra nieko nemaloniau, kaip, įdėjus tiek triūso ir laiko, žiemą pastebėti, kad į žoleles įsimėtė pelėsis... Todėl gerai išdžiovintos ir vartoti paruoštos žolelės turi būti saugojamos tamsioje ir, itin svarbu, sausoje vietoje. Jei patalpa yra drėgnesnė, tai pasirūpinkite, kad pačios žolelės būtų sausoje taroje.

„Žoleles laikyti galima ir paprasčiausiuose stiklainėliuose, – tikina žolininkė. – Svarbu, kad jie būtų gerai užsukti ir sandarūs.“

Sausose patalpose jas galima laikyti paprasčiausiai surištas šluotelėmis ar pabertas ant švaraus sąlyčiui su maistu skirto popieriaus.

Pasak žolininkės, savo rinktas žoleles paprastai galima vartoti 1–2 metus. „Prieš vartodami džiovintas žoleles ir vaisius pirmiausia juos pauostykite, ar nėra pelėsio, – pataria J. Balvočiūtė. – Uostydami nustatome, ar nepakito vaistažolių kvapas, pažiūrime, ar žaliava nepabalusi, neišblukusi, neparudavusi.“

Geriausia į indą, kur laikysite vaistažoles ar džiovintus vaisius, įsidėti lapelį su data, kada jie buvo nuskinti ir sudžiovinti. Tuomet būsite tikri, kad žiemą mėgausitės šviežiomis, kvapniomis ir sveikomis arbatomis bei žolelėmis ir vaisiais pagardintais patiekalais.

 

Kelios rudeninės vaistažolės ir vaisiai

 

Vaistažolė/vaisius

Kaip ir kada vartoti

Antrųjų trečiųjų augimo metų paprastųjų kiaulpienių šaknys, lapai ir žiedai

Gerina apetitą, skatina šlapimo išsiskyrimą, padeda virškinti (laisvina vidurius, skatina medžiagų apykaitą). Taip pat skatina prakaitavimą, tonizuoja, gerina atsikosėjimą, valo šlakus. Vartojama esant kepenų veiklos sutrikimams.

Avietės ir aviečių lapai

Paprastai lapų arbata vartojama peršalus, nes stimuliuoja ir skatina prakaitavimą. Svarbu pažymėti, kad avietės gali skatinti gimdos susitraukimus, todėl nepatartina vartoti pirmus du nėštumo trimestrus.

Bruknės ir bruknių lapai

Lapai pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis, sutraukiamosiomis savybėmis, uogos – uždegimą slopinančiu, druskų apykaitą reguliuojančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu.

Dirvinė našlaitė

Valo organizmą, geriama sergant odos ligomis, egzema. Antpilas pasižymi raminamosiomis savybėmis, slopina uždegimus, skatina prakaitavimą ir šlapinimąsi, palengvina atsikosėjimą. Vartojamos bronchitui, laringitui ir kitoms peršalimo ligoms gydyti, padeda nuo reumato, šlapimo pūslės uždegimo. Tepamos ant odos padeda sergant egzema, nuo pragulų.

Gysločių lapai

Pasižymi uždegimą slopinančiu, žaizdas gydančiu, kraujavimą stabdančiu poveikiu. Gysločio preparatai vartojami kosuliui gydyti sergant bronchitu, tracheitu, laringitu. Gysločio sultimis gydomas gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, kai sumažėjęs arba normalus rūgštingumas. Sulčių kompresai dedami ant sumušimų, sunkiai gyjančių žaizdų.

Paprastojo putino vaisiai ir žievė

Žievė tinka vidiniams kraujavimams, menstruaciniams ar su menopauze susijusiems kraujavimams stabdyti. Taip pat atpalaiduoja raumenis ir mažina spazmus. Vaisiai skatina šlapimą ir prakaitavimą.

Paprastojo kadagio vaisiai

Pasižymi antiseptiniu, uždegimą slopinančiu, skausmą mažinančiu, atsikosėjimą lengvinančiu, tulžies sekreciją ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Uogų užpilai vartojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti ir šlapimo takus dezinfekuojanti priemonė.

Paprastojo šermukšnio lapai, žievė ir vaisiai

 

Lapų ir žievės nuoviru galima plauti žaizdas, nuoviras pasižymi vidurius laisvinančiomis savybėmis. Vaisių arbata geriama sergant skrandžio ligomis, esant prastam virškinimui, kai trūksta vitaminų. Vaisiuose esančios medžiagos mažina kraujospūdį, gerina kepenų, tulžies ir inkstų veiklą.

Raudonųjų dobilų žiedai

Vartojami diabetui, bronchinei astmai, mažakraujystei, skausmingoms menstruacijoms, aterosklerozei gydyti, gerina atsikosėjimą.

Viržiai

Pasižymi dezinfekuojamuoju, antiseptiniu, valomuoju, uždegimą slopinančiu poveikiu, gydo žaizdas, skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme, lengvina atsikosėjimą, ramina.

Žemuogių lapeliai

Vartojami sergant mažakraujyste, širdies ir kraujagyslių, kepenų ligomis, gastritu, dvylikapirštės žarnos opalige. Išoriškai vartojama žaizdoms, pigmentinėms dėmėms, dantenų uždegimui gydyti. Žemuogių nuoviru gydomas ir hemorojus.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai