Kariškės sveikatą saugo sportas ir vaistiniai augalai

Jonušo Radvilos mokomojo pulko Aprūpinimo kuopos Tiekimo ir Aprūpinimo būrio Mokomojo proceso aprūpinimo skyriaus vadė puskarininkė Valia Utyrienė sako, kad jai būti sveikesnei padeda ir darbas – kur ten gripuosi ar anksti pasiligosi, jeigu darbe du kartus per savaitę po keletą valandų treniruojiesi sporto salėje, du kartus per metus laikai fizinio pasirengimo normatyvus ir dar savo malonumui lankai aerobiką?
 

Netikėtas posūkis


Valia tapti kariške nesvajojo, 14 metų dirbo pedagoge. Mažėjant mokinių, atėjo į kariuomenę: „Pirmi metai buvo labai sunkūs. Jaučiausi patekusi į visai kitą, nesuprantamą pasaulį. Stipri hierarchija, nesvarstytini įsakymai – kol nesupranti, kas, kaip ir kodėl, – patiri šoką. Padėjo kursai, tarnybos kolegos, kursai Puskarininkių mokykloje“.
Trejus metus ji tarnavo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, dabar tarnybą tęsia Jonušo Radvilos mokomajame pulke.
„Šiame pulke tarnauju beveik nuo pat jo įkūrimo – jau dvylikti metai dalyvavau kuriant jo vėliavą, tradicijas. Štabo darbuotojai kiek rečiau dalyvaujame įvairiose pratybose, nors kaip kariškiams jos yra privalomos ”, – sakė V.Utyrienė.
Ji neslėpė kartais norinti pasipuošti, ryškiau nusidažyti plaukus, įsisegti ryškesnius auskarus, bet kariuomenės reglamentas to neleidžia. Neleidžia ir vaikščioti palaidais plaukais (jie turi būti susegti ar surišti, kad nekristų ant uniformos apykaklės) mūvėti žiedų, išskyrus vestuvinį.
„Per šaudymo pratybas nusiimu ir jį – saugiau“ , – sakė pašnekovė.
 

Normatyvai moterims


Kariškiai, tiek vyrai, tiek moterys, du kartus per metus laiko fizinio pasirengimo normatyvus. Jie reikalauja, kad Lietuvos kariuomenėje tarnaujančios V.Utyrienės amžiaus moterys 3 kilometrus nubėgtų bent per 19 minučių, padarytų bent 35–40 atsilenkimų, 13–14 atsispaudimų. Suprantama, šie normatyvai skirtingo amžiaus vyrams ir moterims nėra vienodi.
Kariškių fizinis pasirengimas, panašiai kaip ir mokinių žinios, vertinamos minimaliais, vidutiniais arba maksimaliais balais. Nors visus normatyvus galima išlaikyti patenkinamai, Valia džiaugiasi, kad juos išlaiko geriau. Padaro 40–50 atsilenkimų, 20–25 atsispaudimų, 3 kilometrus nubėga per 18 minučių.
,,Minimumu nepasitenkinimu, visas užduotis atlieku su rezervu“, – pastebėjo kariškė.
Ji mėgsta lengvai pabėgioti – tai kelia tonusą. Tačiau kariškė neslepia, kad bėgimas savo malonumui ir normatyvų laikymas – nėra tas pat: kai bėgdamas turi žiūrėti į laikrodį, sunkiau, tada ir uždūsti.
 

Svarbu ne tik jėga


„Dalinyje turime puikiai įrengtą sportą salę, joje yra treniruoklių, čiužinių įvairiems raumenims lavinti, yra instruktoriai, parodantys, kaip taisyklingai atlikti pratimus. Darbotvarkėje kariškiams suplanuoti užsiėmimai 2 kartus per savaitę sporto salėje. Ne visada tai pavyksta. Bet nuosekliai sportuoti – būtina. Jeigu to nedarytum, laikyti fizinio pasirengimo normatyvų ateitum tiesiai iš darbo kabineto nuo kompiuterio, būtų didelė žala organizmui, labai didelis krūvis širdžiai, sąnariams. Todėl prieš fizinio pasirengimo normatyvų laikymą patikrinama bendra kariškio sveikatos būklė“, – pasakojo moteris. Ji su kolegėmis pagal dienotvarkę sportuoja du kartus per savaitę po 1,5–2 valandas.
Šių treniruočių tikslas – palaikyti gerą fizinę kariškių būklę ir pasiruošti fizinio pasirengimo normatyvams. Valia daugiausiai dėmesio skiria kojų, pilvo, ir ypač nugaros raumenims treniruoti.
„Nesu jaunuolė, todėl nugara – jautresnė organizmo vieta. Metus daugiau dėmesio skyriau nugaros raumenims, lengviau atsilenkimus ir atsispaudimus dariau. 50 kartų atsilenkiau, ir nugaros neskaudėjo. Buvau labai patenkinta savimi, kad treniruotės efektyvios“.
Kas tie fizinio pasirengimo normatyvai kariškei – sunki nemaloni pareiga, suprasta būtinybė ar džiugus savo jėgų patikrinimas?
„Ne, tai ne vien suprasta būtinybė. Jaučiu pasitenkinimą ne tik todėl, kad juos neblogai ir pakankamai lengvai įveikiau, kad kryptingai jiems ruošiausi, nesimuliavau, bet ir geresne savijauta, nuotaika po treniruočių. Jaučiu, kaip jos padeda laikysenai, kelia bendrą savijautą“, – sakė pašnekovė.
 

Mėgstami šeimos pasivaikščiojimai


Nors Jonušo Radvilos mokomojo pulko sporto salėje Valia treniruojasi su kolegomis, su dukromis Kristina ir Julija lankė aerobikos treniruotes. Dabar jos studijuoja Vilniuje, tačiau, turėdamos laisvo laiko, mėgsta pabėgioti ar nueiti į aerobikos treniruotes.
„Aerobika – tai savotiška iškrova. Kai kartu dera sportas ir muzika, galva greičiau pailsi, kūnas sparčiau atsigauna. Ir dukroms aerobika patinka. Ypač malonu buvo kartu sportuoti“.
Šiltuoju metų laiku Valia neretai išsiruošia ir pabėgioti vakarais. Vyras Vasilijus šių žmonos pomėgių nepalaiko, sako prisisportuojąs darbe, statybose. Jis su Valia ir dukromis mielai išsiruošia pasivaikščioti po netoli esantį parką, palei tvenkinius, mėgsta išvykas į gamtą.
„Dabar žmonės pernelyg mažai būna lauke. Net vaikai per mažai juda, įsikibę į kompiuterius, televizorius. Dalis vaikinų, sumaniusių tapti kariškiais, sako, kad jų netenkina tas tingus kone visuotinai įprastas gyvenimo būdas, nori jį keisti, o kariuomenė – puiki galimybė tai padaryti“, – sako kariškė.
 

Arbatos sveikatai palaikyti


V.Utyrienė neabejoja, kad kariškiams keliami reikalavimai jai padeda gyventi sveikiau. Per 15 tarnybos kariuomenėje metų ji tik kartą sirgo gripu.
„Man padeda ne tik reguliarus fizinis krūvis, bet ir įprotis mėgautis vaistinėmis arbatomis. Jaučiu, kad kabinasi sloga ar kosulys, kas kartais nutinka po užsiėmimų lauke, tuoj užsiplikau liepžiedžių, čiobrelių arbatų ir geriu su medumi. Padeda. Mėgstu ir žaliąją arbatą, žiemą į ją stengiuosi įpjaustyti imbiero“, – pasakoja kariškė.
Šaltuoju metu Valia sau ir namiškiams būtinai padaro citrinos su imbieru, medumi ir vartoja šį mišinį ryte ir vakare, o vasarą dažnai užsipliko jaunų, ką tik suskintų serbentų, vyšnių, melisų, mėtų lapelių. Arbatų skonio saldumynais negadina, į jas neberia cukraus, nebent kartais palaižo medaus šaukštelį.
Jeigu ryte sunku keltis, V.Utyrienė plikosi ne kavos, o išgeria virinto vandens su citrina arba pasikabina šaukštą citrinos su imbieru, medumi ir užgeria vandeniu, kas, pasak moters, garantuoja energijos antplūdį.
Ji įsitikinusi, kad norintis būti sveikas žmogus ryte būtinai turi papusryčiauti. Pusryčiams ji paprastai valgo košės. Vidurdienį stengiasi papietauti darbe, nors ne visada pavyksta, o vakarienę stengiasi valgyti iki 18 valandos arba visai jos atsisakyti, kaip sakoma, atiduoti priešui. Ši taisyklė teturi vieną išimtį – vaisius, net pobūviuose vakarais stengiasi beveik nevalgyti.
Kas kariškę įpratino gerti vaistinių augalų arbatas?
„Mama kasdien geria vis kitokių vaistinių augalų arbata: pirmadieniais, tarkim, pelynų, antradieniais – čiobrelių, trečiadieniais – mėtų. Man tas jos įprotis patinka. Visi turime sodus ar išvažiuojame į gamtą, galime prisiskinti vaistinių augalų, jų pilna po kojomis. Jie nieko nekainuoja, jų arbatos – skanios. Koks malonumas gegužę užsiplikyti jaunų serbentų lapelių, arbata kvepia žaluma, būsimomis uogomis, bet mes įpratę imti iš parduotuvių lentynų net tuos dalykus, kurių turime po ranka“, – sakė moteris.
 

Kariška specifika


Ar kariškės daug skiriasi nuo kitų profesijų moterų? Prieš atsakydama į šį klausimą, V.Utyrienė ilgai dvejojo: „Fizinis vyro pajėgumas didesnis už moters – taip Dievulio duota. Pratybose stengiesi neatsilikti, nebūti našta kolegoms, nors vyrai galantiški, stengiasi padėti“.
Dar prisipažino, kad, tapusi kariške, pasidarė griežtesnė, konkretesnė. Ir pastebėjo: jei būtų dirbusi tik kariuomenėje, jau būtų pensininkė – užtarnauto poilsio kariškiai išleidžiami atitarnavę 20 metų.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

viktoras
2010-07-13 15:29
Šaunuolė pukarininkė.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai