Kariškės sveikatą saugo sportas ir vaistiniai augalai

Jonušo Radvilos mokomojo pulko Aprūpinimo kuopos Tiekimo ir Aprūpinimo būrio Mokomojo proceso aprūpinimo skyriaus vadė puskarininkė Valia Utyrienė sako, kad jai būti sveikesnei padeda ir darbas – kur ten gripuosi ar anksti pasiligosi, jeigu darbe du kartus per savaitę po keletą valandų treniruojiesi sporto salėje, du kartus per metus laikai fizinio pasirengimo normatyvus ir dar savo malonumui lankai aerobiką?

Netikėtas posūkis

Valia tapti kariške nesvajojo, 14 metų dirbo pedagoge. Mažėjant mokinių, atėjo į kariuomenę: „Pirmi metai buvo labai sunkūs. Jaučiausi patekusi į visai kitą, nesuprantamą pasaulį. Stipri hierarchija, nesvarstytini įsakymai – kol nesupranti, kas, kaip ir kodėl, – patiri šoką. Padėjo kursai, tarnybos kolegos, kursai Puskarininkių mokykloje“.
Trejus metus ji tarnavo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, dabar tarnybą tęsia Jonušo Radvilos mokomajame pulke.
„Šiame pulke tarnauju beveik nuo pat jo įkūrimo – jau dvylikti metai dalyvavau kuriant jo vėliavą, tradicijas. Štabo darbuotojai kiek rečiau dalyvaujame įvairiose pratybose, nors kaip kariškiams jos yra privalomos ”, – sakė V.Utyrienė.
Ji neslėpė kartais norinti pasipuošti, ryškiau nusidažyti plaukus, įsisegti ryškesnius auskarus, bet kariuomenės reglamentas to neleidžia. Neleidžia ir vaikščioti palaidais plaukais (jie turi būti susegti ar surišti, kad nekristų ant uniformos apykaklės) mūvėti žiedų, išskyrus vestuvinį.
„Per šaudymo pratybas nusiimu ir jį – saugiau“ , – sakė pašnekovė.

Normatyvai moterims

Kariškiai, tiek vyrai, tiek moterys, du kartus per metus laiko fizinio pasirengimo normatyvus. Jie reikalauja, kad Lietuvos kariuomenėje tarnaujančios V.Utyrienės amžiaus moterys 3 kilometrus nubėgtų bent per 19 minučių, padarytų bent 35–40 atsilenkimų, 13–14 atsispaudimų. Suprantama, šie normatyvai skirtingo amžiaus vyrams ir moterims nėra vienodi.
Kariškių fizinis pasirengimas, panašiai kaip ir mokinių žinios, vertinamos minimaliais, vidutiniais arba maksimaliais balais. Nors visus normatyvus galima išlaikyti patenkinamai, Valia džiaugiasi, kad juos išlaiko geriau. Padaro 40–50 atsilenkimų, 20–25 atsispaudimų, 3 kilometrus nubėga per 18 minučių.
,,Minimumu nepasitenkinimu, visas užduotis atlieku su rezervu“, – pastebėjo kariškė.
Ji mėgsta lengvai pabėgioti – tai kelia tonusą. Tačiau kariškė neslepia, kad bėgimas savo malonumui ir normatyvų laikymas – nėra tas pat: kai bėgdamas turi žiūrėti į laikrodį, sunkiau, tada ir uždūsti.

Svarbu ne tik jėga

„Dalinyje turime puikiai įrengtą sportą salę, joje yra treniruoklių, čiužinių įvairiems raumenims lavinti, yra instruktoriai, parodantys, kaip taisyklingai atlikti pratimus. Darbotvarkėje kariškiams suplanuoti užsiėmimai 2 kartus per savaitę sporto salėje. Ne visada tai pavyksta. Bet nuosekliai sportuoti – būtina. Jeigu to nedarytum, laikyti fizinio pasirengimo normatyvų ateitum tiesiai iš darbo kabineto nuo kompiuterio, būtų didelė žala organizmui, labai didelis krūvis širdžiai, sąnariams. Todėl prieš fizinio pasirengimo normatyvų laikymą patikrinama bendra kariškio sveikatos būklė“, – pasakojo moteris. Ji su kolegėmis pagal dienotvarkę sportuoja du kartus per savaitę po 1,5–2 valandas.
Šių treniruočių tikslas – palaikyti gerą fizinę kariškių būklę ir pasiruošti fizinio pasirengimo normatyvams. Valia daugiausiai dėmesio skiria kojų, pilvo, ir ypač nugaros raumenims treniruoti.
„Nesu jaunuolė, todėl nugara – jautresnė organizmo vieta. Metus daugiau dėmesio skyriau nugaros raumenims, lengviau atsilenkimus ir atsispaudimus dariau. 50 kartų atsilenkiau, ir nugaros neskaudėjo. Buvau labai patenkinta savimi, kad treniruotės efektyvios“.
Kas tie fizinio pasirengimo normatyvai kariškei – sunki nemaloni pareiga, suprasta būtinybė ar džiugus savo jėgų patikrinimas?
„Ne, tai ne vien suprasta būtinybė. Jaučiu pasitenkinimą ne tik todėl, kad juos neblogai ir pakankamai lengvai įveikiau, kad kryptingai jiems ruošiausi, nesimuliavau, bet ir geresne savijauta, nuotaika po treniruočių. Jaučiu, kaip jos padeda laikysenai, kelia bendrą savijautą“, – sakė pašnekovė.

Mėgstami šeimos pasivaikščiojimai

Nors Jonušo Radvilos mokomojo pulko sporto salėje Valia treniruojasi su kolegomis, su dukromis Kristina ir Julija lankė aerobikos treniruotes. Dabar jos studijuoja Vilniuje, tačiau, turėdamos laisvo laiko, mėgsta pabėgioti ar nueiti į aerobikos treniruotes.
„Aerobika – tai savotiška iškrova. Kai kartu dera sportas ir muzika, galva greičiau pailsi, kūnas sparčiau atsigauna. Ir dukroms aerobika patinka. Ypač malonu buvo kartu sportuoti“.
Šiltuoju metų laiku Valia neretai išsiruošia ir pabėgioti vakarais. Vyras Vasilijus šių žmonos pomėgių nepalaiko, sako prisisportuojąs darbe, statybose. Jis su Valia ir dukromis mielai išsiruošia pasivaikščioti po netoli esantį parką, palei tvenkinius, mėgsta išvykas į gamtą.
„Dabar žmonės pernelyg mažai būna lauke. Net vaikai per mažai juda, įsikibę į kompiuterius, televizorius. Dalis vaikinų, sumaniusių tapti kariškiais, sako, kad jų netenkina tas tingus kone visuotinai įprastas gyvenimo būdas, nori jį keisti, o kariuomenė – puiki galimybė tai padaryti“, – sako kariškė.

Arbatos sveikatai palaikyti

V.Utyrienė neabejoja, kad kariškiams keliami reikalavimai jai padeda gyventi sveikiau. Per 15 tarnybos kariuomenėje metų ji tik kartą sirgo gripu.
„Man padeda ne tik reguliarus fizinis krūvis, bet ir įprotis mėgautis vaistinėmis arbatomis. Jaučiu, kad kabinasi sloga ar kosulys, kas kartais nutinka po užsiėmimų lauke, tuoj užsiplikau liepžiedžių, čiobrelių arbatų ir geriu su medumi. Padeda. Mėgstu ir žaliąją arbatą, žiemą į ją stengiuosi įpjaustyti imbiero“, – pasakoja kariškė.
Šaltuoju metu Valia sau ir namiškiams būtinai padaro citrinos su imbieru, medumi ir vartoja šį mišinį ryte ir vakare, o vasarą dažnai užsipliko jaunų, ką tik suskintų serbentų, vyšnių, melisų, mėtų lapelių. Arbatų skonio saldumynais negadina, į jas neberia cukraus, nebent kartais palaižo medaus šaukštelį.
Jeigu ryte sunku keltis, V.Utyrienė plikosi ne kavos, o išgeria virinto vandens su citrina arba pasikabina šaukštą citrinos su imbieru, medumi ir užgeria vandeniu, kas, pasak moters, garantuoja energijos antplūdį.
Ji įsitikinusi, kad norintis būti sveikas žmogus ryte būtinai turi papusryčiauti. Pusryčiams ji paprastai valgo košės. Vidurdienį stengiasi papietauti darbe, nors ne visada pavyksta, o vakarienę stengiasi valgyti iki 18 valandos arba visai jos atsisakyti, kaip sakoma, atiduoti priešui. Ši taisyklė teturi vieną išimtį – vaisius, net pobūviuose vakarais stengiasi beveik nevalgyti.
Kas kariškę įpratino gerti vaistinių augalų arbatas?
„Mama kasdien geria vis kitokių vaistinių augalų arbata: pirmadieniais, tarkim, pelynų, antradieniais – čiobrelių, trečiadieniais – mėtų. Man tas jos įprotis patinka. Visi turime sodus ar išvažiuojame į gamtą, galime prisiskinti vaistinių augalų, jų pilna po kojomis. Jie nieko nekainuoja, jų arbatos – skanios. Koks malonumas gegužę užsiplikyti jaunų serbentų lapelių, arbata kvepia žaluma, būsimomis uogomis, bet mes įpratę imti iš parduotuvių lentynų net tuos dalykus, kurių turime po ranka“, – sakė moteris.

Kariška specifika

Ar kariškės daug skiriasi nuo kitų profesijų moterų? Prieš atsakydama į šį klausimą, V.Utyrienė ilgai dvejojo: „Fizinis vyro pajėgumas didesnis už moters – taip Dievulio duota. Pratybose stengiesi neatsilikti, nebūti našta kolegoms, nors vyrai galantiški, stengiasi padėti“.
Dar prisipažino, kad, tapusi kariške, pasidarė griežtesnė, konkretesnė. Ir pastebėjo: jei būtų dirbusi tik kariuomenėje, jau būtų pensininkė – užtarnauto poilsio kariškiai išleidžiami atitarnavę 20 metų.

Populiariausi straipsniai

Pilvo apačios skausmas

Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiau
Kai lytinis aktas baigiasi per greitai

Kiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiau
Mėnesinių ciklo sutrikimai. Kada verta susirūpinti?

Kasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiau
Ausies sieros kamštį galite pašalinti patys

Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiau
Ūžimas ausyse: ar verta susirūpinti?

Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiau
Ginekologija: klausimai ir atsakymai

Tikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiau
Lytiniai santykiai nėštumo metu

Kiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiau
Vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimo metodai

Moksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiau
Ginekologė Violeta Jonaitienė: „Už hormoninę spiralę skirčiau Nobelio premiją“

Ginekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiau
Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis!

Vitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiau
Ką žinome apie kūno temperatūrą?

Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Organizmą reikia valyti. Kaip?

Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiau
Ilgalaikė pakilusi temperatūra – organizmo pagalbos šauksmas

Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau
Kodavimas nuo alkoholizmo

Ne vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiau
Priklausomumas nuo alkoholio ir jo gydymas

Šiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau