Vaistažolės irgi vaistai

„Nei vaistažolės gali pakeisti vaistus, nei vaistai – vaistažoles“ E. Šimkūnaitė
 

Augalai, iš kurių paruoštais vaistais gydomi žmonės ir gyvūnai, vadinami vaistiniais, o gydymas jais – fitoterapija.
Vaistažolėmis žmonės gydosi nuo seniausių laikų. Tai pirmieji vaistai žmonijos istorijoje. Lietuvoje vaistams naudojama daugiau kaip 500 augalų. Trečdalis vaistų pasaulyje pagaminama iš augalų. Beveik visi mes fitoterapija naudojamės nesąmoningai, vartodami augalus maistui, gerdami jų sultis.
Dauguma vaistažolių yra labai veiksmingos, o pašalinio poveikio rizika - labai maža.
Gydomąją galią turi augalų eteriniai aliejai, karčiosios ir rauginės medžiagos, vitaminai, mineralinės medžiagos.
Visi, norintys pasirinkti vaistažolių, turėtų ne tik gerai pažinoti augalus, kurie skirtingose vietovėse vadinami skirtingais pavadinimais, bet ir nepamiršti jų rinkimo bei laikymo taisyklių.
Svarbiausia yra prisiminti, kad vaistams, maistui, prieskoniams ar kosmetikai naudojamų augalų negalima rinkti pakelėse, netoli miestų, gamyklų, degalinių, trąšų ar cheminių medžiagų sandėlių, elektrinių, geležinkelių, sąvartynų, fermų.
Vaistams renkamos beveik visos augalų dalys. Vienų augalų tai pumpurai, kitų – stiebai ir lapai, žiedai, žievė, šaknys, vaisiai ar sėklos.
Vaistams augalai ar jų dalys yra renkami tuomet, kai turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Pvz., medžių pumpurai ar žievė renkami ankstyvą pavasarį, lapai ir žiedai – prieš pat augalo žydėjimą ar jo pradžioje, šakniastiebiai ir šaknys kasami pavasarį arba rudenį, visiškai sunykus antžeminei augalo daliai. Senosios žolininkės, rinkdamos žoles, kreipdavo dėmesį ir į mėnulio fazę, ir į paros metą. Buvo manoma, kad daugiausia veikliųjų medžiagų turi auštant ar saulei tekant suskinti žolynai.
Vaistams renkant žolių ar medžių lapus, labai svarbu žinoti, kad skinami tik visiškai užaugę, sveiki augalo lapai. Nereikia skinti pageltusių, padžiūvusių, ligų ar kenkėjų užpultų lapų. Skinami lapai turėtų būti švarūs ir sausi. Augalo žolė (stiebas su lapais ir žiedais) bei žiedai skinami tik prasidedant žydėjimui. Vaisiai ir sėklos vaistams renkami sveiki ir tik visiškai prinokę.


Surinktos vaistažolės tuoj pat plonu sluoksniu, geriausia ant popieriaus ar švarios medžiagos, paskleidžiamos džiūti. Džiovinamos vaistinės žolės pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, kur nepasiekia saulės spinduliai ir neužlyja lietus – pastogėse, palėpėse, daržinėse. Kai kurie augalai gali būti džiovinami surišti į šluoteles ir pakabinti. Vaistams tinka tie augalai, kurie džiūdami nepakeitė savo spalvos. Jei džiovinamas augalas parudavo ar pagelto, vaistams jo vartoti nebereikėtų. Gerai išdžiūvusios vaistažolės laikomos drobiniuose maišeliuose, stiklainiuose, vėsioje, sausoje ir nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje, kur jų negalėtų pasiekti vaikai.
Jei nenurodyta kitaip, vaistažolės saugomos vienerius metus.
Vaistažolių nusipirkę vaistinėje, pakuotėje visuomet rasime ir patarimų, kaip jas vartoti. Tuo tarpu susidžiovinę žolelių patys, ne visada žinome, kaip pasiruošti jų arbatos ar antpilo.
Reikėtų prisiminti, kad augalo žiedų (ramunėlių, medetkų, liepžiedžių) arbatai pritraukti užtenka penkių minučių. Žolių (stiebų, lapų ir žiedų) arbata gaminama taip: 1-3 arbatiniai šaukšteliai vaistažolių užpilami litru verdančio vandens ir paliekama dešimt minučių pritraukti. Vaistams vartojama perkošta arbata. Vaistažolių arbatos, užpilai ir nuovirai greitai genda, todėl jie turėtų būti ruošiami kasdien. Jei tokios galimybės nėra, jie laikomi šaldytuve ne ilgiau, kaip dvi paras.
Norintieji gydytis vaistažolėmis turėtų nepamiršti, kad jos veikia švelniau už tabletes, ir gydytis jomis tenka ilgiau. Augale susikaupusios veikliosios medžiagos yra mažesnės koncentracijos, įvairesnės. Vaistažolės labiau tinka lėtinėms ligoms gydyti ir profilaktikai. Tačiau vaistažolių arbatą reikėtų gerti ne ilgiau, kaip keturias – šešias savaites, nes po to ji tampa nebe tokia veiksminga. Žodžiu, jei kiaurus metus kasdien mėgavomės čiobrelių arbata, nenorėkime, kad ji padėtų nuo kosulio susirgus.
Tinkamai vartojamos vaistažolės gali ne tik padėti išgyti, bet ir aprūpinti organizmą labai reikalingomis natūraliomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo daugelio ligų.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai