Natūralus ir medikamentinis vaikų karščiavimo mažinimas

O ne – vaikas ir vėl karščiuoja? Kartais pamirštame viską, ką apie tai žinojome. Štai Jums trumpa atmintinė, kokias natūralias ir medikamentines karščiavimo mažinimo priemones galime išmėginti. Taip pat labai svarbu žinoti, į kokias situacijas reikia reaguoti greičiau ir būtinai nedelsiant kreiptis į gydytoją.

 

Kokios natūralios karščiavimo mažinimo priemonės?

 

Pradėkime nuo vandens svarbos karščiuojant. Vaikui bene pavojingiausia karščiavimo sukeliama komplikacija yra dehidratacija arba skysčių netekimas, todėl turite labai stengtis, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tiks ne tik natūralus mineralinis vanduo, bet ir skiestos daržovių ar vaisių sultys, ypač jei vaikas vandens atsisako. Didesnių skysčių kiekių vartojimas padeda ne tik išvengti dehidratacijos, bet ir natūraliai mažinti kūno temperatūrą.

 

Nesijaudinkite, jei suprastėjo vaiko apetitas. Tai visiškai normalu, nes organizmas daugiau jėgų skiria ne maisto virškinimui, o kovai su infekcijos sukėlėjais. Daugiau dėmesio skirkite papildomų skysčių vartojimui. Gaminkite lengvesnius patiekalus ir dažniau pasiūlykite daržovių bei vaisių, nes juose yra nemažai vandens. Ypatingai daug vandens turi melionai, arbūzai, agurkai. Kitas labai puikus lengvo ir daug skysčių turinčio patiekalo pavyzdys – sriuba. Pagalvokite, kokias sriubas vaikas mėgsta labiausiai. Maistas negali būti per riebus ir per sunkiai virškinamas – tai tik apsunkina vaiko sveikimo procesą. Galbūt mažylis labai džiaugtųsi morkų salotomis su alyvuogių aliejumi ir trupučiu medaus – tai labai sveikas, lengvas ir daug naudingų medžiagų turintis patiekalas.

 

Viena seniausių natūralių karščiavimo mažinimo priemonių – vėsūs kompresai ant kaktos ir kūno. Vanduo negali būti per šaltas – užtenka drungnu vandeniu suvilgytų rankšluosčių arba paklodžių. Ši fizinė karščiavimo mažinimo priemonė patinka tikrai ne visiems vaikams, tad jei pastebite, kad vaikas jaučia tik didesnį stresą ir diskomfortą, tuomet jos netaikykite.

 

Nuo seniausių laikų taip pat vartojamos įvairios vaistinių augalų arbatos. Puikiai tiks liepų žiedų, aviečių lapų, vingiorykščių žolės, čiobrelių žolės, ramunėlių ir šeivamedžių žiedų arbatos. Puikų efektą padeda pasiekti įvairūs vaistinių žolelių mišiniai, kuriuose gali būti net ir iki 10 rūšių vaistinių augalinių žaliavų, padedančių mažinti karščiavimą. Arbatas galima pagardinti medumi, tačiau vertėtų atsiminti, kad medaus negalima dėti į labai karštą vandenį. Tokias vaistinių augalų vandenines ištraukas galima papildyti imbieru ir citrina arba atskirai pasigaminti imbierų ir citrinų arbatą su medumi.

 

Karščiuojant ir peršalus labai naudingas vitaminas C. Įrodyta, kad jis padeda ir apsisaugoti nuo peršalimo ligų, ir greičiau pasveikti. Vaikui galite pasiūlyti įvairių vaisių ir daržovių. Pavyzdžiui, itin daug vitamino C turi paprikos, erškėtuogės, šermukšniai, kiviai. Citrusiniai vaisiai jo turi mažiau, tačiau tai gali būti puikus būdas atsigaivinti. Pasiūlykite vaikui apelsinų, greipfrutų. Galbūt jis mielai išgertų ir citrinų arbatos su medumi?

 

Kokie vaistai vartojami vaikų karščiavimo mažinimui?

 

Lietuvoje paprastai vartojamos dvi vaistinės medžiagos – paracetamolis ir ibuprofenas (pavyzdžiui, Ibustar geriamoji suspensija vaikams). Šias vaistines medžiagas galima mainyti, tačiau jų nederėtų vartoti vienu metu. Vaistiniai preparatai dozuojami pagal vaiko svorį. Patogiam dozavimui reikėtų naudoti pridėtus švirkštus, matavimo šaukštelius ir taureles. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

 

Svarbu: aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) ir analginas (metamizolo natrio druska) vaikams nevartotini, nes jie gali sukelti gyvybei pavojingą šalutinį poveikį.

 

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus?

 

Į gydytojus reikia kreiptis tuomet, kai:

  • Karščiuoja naujagimis ar kūdikis;
  • Vaiko temperatūra didesnė nei 39,5-40 °C;
  • Vaiko būklė negerėja net pavartojus vaistų nuo karščiavimo;
  • Mažylis dirglus, vangus, mieguistas, verksmingas, sunkiai nubundantis;
  • Pastebima, kad vaikas mažiau reaguoja į tėvus;
  • Atsiranda įvairių odos spalvos pasikeitimų ir bėrimų;
  • Vaikas mažiau šlapinasi, sausas jo liežuvis ir lūpos;
  • Vaikas vemia ir viduriuoja;
  • Atsiranda traukulių ir kitų neraminančių simptomų, pavyzdžiui, pakinta kvėpavimas, vaikas dejuoja, steni;
  • Vaikas karščiuoja ilgiau nei 3 paras ir jo sveikatos būklė negerėja.

 

Svarbu: jei tik kyla abejonių, būtinai pasikonsultuokite su vaikelio gydytoju. Atminkite, visuomet geriau su šeimos gydytoju pasitarti bent telefonu, nei nedaryti nieko ir sulaukti sunkesnių pasekmių.

 

Linkime būti sveikiems!

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai