){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žiemą, kai kone viskas, kas žalia, nunyko ar pasislėpė po sniegu, gamta vis tiek nusiteikusi žmogui padėti. Ieškantiesiems šviežių vitaminų ir stiprybės žvilgsnį reikia kreipti į tai, kas žaliuoja, būtent į spygliuočius. Visų pirma į kadagius ir pušis. Protingoji gamta viską sutvarkė taip, kad žiemą, kai labai sumažėja natūralių vitaminų ir mikroelementų šaltinių, spygliuose vitamino C būna du kartus daugiau negu vasarą.
Kadagys – vienas iš seniausiai žinomų vaistinių augalų. Senovės egiptiečių papirusuose, užrašytuose 1550 metais prieš mūsų erą, galima rasti gydymo kadagiais receptų. Senovės romėnai šį augalą laikė suteikiančiu jaunystę, senovės graikai ir arabai – gera raminamąja priemone. Šiaurės Amerikos indėnai sergančiuosius tuberkulioze apgyvendindavo kadagynuose, kol pasveiks. Garsusis gydytojas Avicena patarė vartoti kadagių vaisius, mat jie skatina šlapimo išsiskyrimą.
Kadagys garsus ilgaamžiškumu, gali išgyventi du tūkstančius metų, turi daug fitoncidų. Kadagių vaisių preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, dezinfekuoja, gerina medžiagų apykaitą, stiprina skrandį ir žarnyną, vartojami sergant šlapimtakių ligomis kaip antimikrobinė priemonė ir nuo uždegimų. Tinka sergant reumatinėmis ligomis, podagra, kai kuriomis odos ligomis.
Tačiau nepatartina vaistažolių mišinių, kurių sudėtyje yra kadagio vaisių, vartoti ilgiau kaip 3–4 savaites, nes veikliosios medžiagos yra stiprios, perdozavimas gali sudirginti, sutrikdyti inkstus, sukelti vėmimą ar apsinuodijimą.
Kadagio spygliuose yra daug eterinių aliejų, vitamino C, beta karotino, fitoncidų. Iš jų galima virti arbatą ir gerti, šiuo atveju nereikia būti tokiems atsargiems, kaip vartojant kadagių vaisius, vadinamąsias uogas.
Kaip gydo pušis?
Pušis labai naudinga žmogui: stiprina jo plaučius, padeda kompensuoti energijos stoką ir slopinti apatiją. Šis amžinai žalias medis apatiškiems žmonėms itin naudingas. Tik alergiškiems pušims žydint geriau pušyne nevaikščioti.
„Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė pastebi, kad dar ne taip senai, prieš šimtą metų, sakyta, kad pavasarį reikia nors kelis pušų ūglius ir spyglius suvalgyti, kad būtum sveikas, o brazdo, kad nevargintų pavasarinis nuovargis ir dusulys. O kelis spyglius verta pakramtyti visais metų laikais: atgaivina burnos kvapą ir ją dezinfekuoja, stiprina dantenas.
Spygliai nuo seno vartojami avitaminozėms, ypač kai trūksta vitamino C, gydyti ir profilaktikai. Be to, spyglių preparatai stiprina imunitetą, stiprina organizmą, lėtina senėjimo procesus. Taip pat pasižymi nervus raminančiu, nuskausminamuoju, antivirusiniu, antiseptiniu, atsikosėjimą lengvinančiu, šlapimą, prakaitą ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu veikimu.
Arba stiklinę maltų žiemos spyglių užpilti 700 g šalto vandens, įpilti šaukštelį citrinos sulčių, palaikyti 3 dienas tamsioje vietoje, perkošti ir gerti po 100 gramų 3 kartus per dieną.
Šis pušies spyglių gėrimas turi daug C vitamino, chlorofilo, padeda linkusiems į į anemiją žmonėms, skatina skysčių išsiskyrimą, valo organizmą. Ypač tinka žmonėms, gavusiems jonizuojamosios spinduliuotės.
Panašiai galima ruošti ir kadagių spyglių arbatą, tik reikia nepamiršti, kad ji bus stipresnė, aitresnė, turės daugiau veikliųjų medžiagų.
Spygliuočių spyglių sirupas
Vonelės ir kompresai sąnariams
O štai taip tautiečiams gydytis patarė dar garsioji Eugenija Šimkūnaitė. Pasak Lietuvos žiniuone vadintos farmacininkės, jei skauda sąnarius, dedami pušų spyglių kompresai, aplikacijos, trinama jų ištrauka, daromos vonelės. Čia didelio gudrumo nereikia: kubiliuke užpylei spyglius verdančiu vandeniu, kiek palaukei, ir merk kojas ir rankas, laikyk iki pusvalandžio. Jei gelia petį, klubą ar sprandą, šių kūno dalių neįkiši. Tada reikia susmulkintų spyglių suberti į audinio maišelį, jį gerokai pakaitinti ir dėti ant skaudamos vietos. Jei ant maišelio su spygliais uždėtume kailiuką ar polietileno, tokį kompresą galima laikyti ilgiau.
Dar geriau kompresą daryti taip: ant kailio gabalėlio užtepus taukų, prikarpyti spyglių ir dėti prie skaudamos vietos, laikyti porą valandų ar ilgiau. Tik prieš tai reikėtų pasitikrinti, ar žmogus nėra jautrus pušies spygliams.
„Žolinčių akademijos“ vadovė pastebi, kad pušų spygliai gali puikiai atgaivinti patalpų orą. Spyglius smulkiai sukarpome, suberiame į maišiuką ir kabiname vonioje, kad skleistų gerą kvapą. Dar geresnis ir patvaresnis kvapo gaiviklis daromas taip: pavasarį prisirenkame pušies kankorėžių, sutarkuojame ir masę sudedame į gerai užsukamą indelį, kad neišgaruotų kvapas. Norėdami atgaivinti patalpos orą, buteliuką atsukame ir „paleidžiame“ kvapą.
Pasak D. Kunčienės, toks „sugautas“ pušies kvapas naudotas ir dusuliui gydyti. Ji prisimena, kaip jos jaunystės metais žmonės turėdavo ne purškiamų vaistų „pypkes“, o nešiodavosi sutarkuotų pušies kankorėžių mažuose buteliukuose. Pradėję dusti žmonės jį atsisukdavo ir kvėpuodavo pušų aromatu.
Beje, šis metodas netinka alergiškiems žmonėms.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę