Ar mokame paruošti augalinę žaliavą?

Efektyviausiai farmakologiškai veikia tinkamai surinkta ir paruošta vaistinė žaliava. Augalai renkami tada, kai juose susikaupia daugiausia biologiškai veiklių junginių. Jų kiekis priklauso nuo augalo augimvietės, jo išsivystymo bei vegetacijos fazės. Vaistinės žaliavos negalima rinkti cheminėmis medžiagomis purkštuose plotuose, prie elektrinių, geležinkelio, sąvartynų, fermų, automagistralių, gamyklų, šiukšlynų, miestuose. Vaistams tinka visas augalas arba tam tikros jo dalys. Šias augalo dalis ir aptarsime mūsų straipsnyje. Remiamės gerbiamo daktaro Juozo Vasiliausko neseniai išleista knyga “Gamtos vaistinė”.
 

Pumpurai


Išbrinkę, bet dar neišsiskleidę pumpurai turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Tai trumpiausia augalų vystymosi fazė, tad nežiopsokite.
Lietuvoje renkami beržų, pušų, juodųjų tuopų, juodųjų serbentų pumpurai. Beržų ir tuopų pumpurai pjaunami kartu su šakutėmis, kurios surišamos šluotelėmis ir džiovinamos vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje.
Pušų pumpurai pjaunami aštriu peiliu kartu su stiebo viršūne. Medžių pumpurus galima rinkti tik miško kirtimo vietose nuo nupjautų medžių.

 

Žievė


Žievė renkama anksti pavasarį, pradėjus judėti sultims. Tuomet ji gerai atsiskiria nuo medienos.
Lupant žievę reikia kas 20–30 cm daryti skersines ir kas 2–3 cm išilgines įpjovas. Tinkamiausia 3–4 m. medžių kamienų ar šakelių žievė. Ją lupti leidžiama tik kirtimvietėse.
Žievė džiovinama pastogėse, svarbu, kad visa vienodai sudžiūtų. Laiku nepadžiautos žievės vidinis sluoksnis pajuoduoja, ji praranda savo vertę. Dažniausiai renkamos šaltekšnio, ąžuolo ir putino žievės.
Šaltekšnio žievė vartojama tik po metų, nes ką tik rinktos žievės biologiškai veikliosios medžiagos sukelia vėmimą. Jei reikia pagreitinti džiovinimą, palaikykite žievę 1 val. virš verdančio vandens garų, paskui džiovinkite.
 

Lapai


Tai svarbi augalo dalis. Juose vyksta veikliųjų medžiagų sintezė. Lapus reikia rinkti tada, kai jie išauga normalaus dydžio ir juose vyksta visi fiziologiniai procesai. Geriausia tai daryti augalui pražystant arba žydint. Negalima rinkti pageltusių, dėmėtų, kenkėjų bei ligų pažeistų lapų.
Su koteliais skinami dilgėlės, šalavijo, durnaropės, be kotelių – pupalaiškio, su kotelio dalimi – pipirmėtės, gysločio lapai. Kai kurių augalų smulkūs lapeliai (bruknės, meškauogės, mėlynės) renkami su šakelėmis, o su visa antžemine dalimi – čiobrelių. Pasistenkite atskirti nuo lapų įvairias priemaišas.
Lapai skinami saulėtomis dienomis ir nedelsiant džiovinami nuo saulės apsaugotoje patalpoje ar dirbtinėje džiovykloje.
Eterinio aliejaus turinčios augalinės žaliavos džiovinamos lėtai 30–35 laipsnių temperatūroje. Tokiomis sąlygomis fermentai suaktyvina eterinio aliejaus sintezę ir, kol išdžiūsta žaliava, jo kiekis padidėja. Tokią žaliavą reikia laikyti gerai įpakuotą, sausoje patalpoje.


 

Žolė


Antžeminė augalo dalis vadinama žole. Ji renkama žydėjimo pradžioje arba žydint, nes tuo laiku augalas būna biologiškai maksimaliai gyvybingas, jame susikaupia daugiausia veikliųjų medžiagų. Baigiantis žydėjimui, veikliųjų medžiagų mažėja, renkamos žaliavos kokybė prastėja.
Beje, augalų vystymosi fazių laikotarpis svyruoja, todėl tiksliai nustatyti žaliavos rinkimo laiko neįmanoma. Reikia stebėti augalų vystymosi fazes. Geriausia rinkti vaistažoles skaisčiai šviečiant saulei, po pietų, kai augalai išdžiūsta po lietaus ar nukritus rasai.
 

Žiedai


Vaistinei žaliavai renkami daugelio augalų (liepos, medetkos, smėlyninio šlamučio, arnikos) žiedai, kartais paskiri žiedai (saulėgrąžų, rugiagėlių), kartais žiedų dalys (kukurūzų purkos).
Renkama sausą giedrą dieną, kai išdžiūsta, kraunama į pintines. Negalima jų kišti į polietileninius maišelius.
Žiedai gležni, suspausti kaista ir keičia spalvą, mažėja veikliųjų medžiagų kiekis. Surinktus žiedus reikia netrukus džiovinti nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Žaliava išberiama plonu sluoksniu ant paklodės ar popieriaus.
 

Vaisiai ir sėklos


Paprastai renkami visai prinokę, išskyrus kmynų, krapų, kalendrų – šie prinokę išbyra, todėl susiruoškite rinkti pradėjusius nokti – rasotą rytą.
Sultingi vaisiai (uogos) gydymo tikslais tiks sunokę, sausi. Populiarūs aviečių, mėlynių, žemuogių, juodųjų serbentų, šermukšnių, erškėtrožių ir kt. vaisiai. Su vaiskočiais skinamos žemuogės, be jų – mėlynės, su žiedsosčiu – avietės.
Paprastojo kadagio vaisiai renkami purtant augalų šakutes. Paprastosios ievos ir paprastojo šermukšnio kekės pjaunamos peiliu ar kerpamos specialiomis žirklėmis.
Sultingus vaisius ir uogas iš pradžių reikia vytinti 30–40 laipsnių temperatūroje, o paskui džiovinti 70–80 laipsnių temperatūroje. Džiovinama šildomose, labai gerai vėdinamose patalpose. Gerai sudžiovinti vaisiai (uogos) saujoje spaudžiami nesubyra į smulkius gabalėlius, bet ir nesusispaudžia į gumulėlius.
 

Šaknys, šakniastiebiai ir gumbai


Gydymo tikslais renkamos daugelio augalų šaknys ir šakniastebiai. Geriausias laikas – ruduo ir pavasaris. Tuomet požeminėse dalyse būna susikaupusios visos vertingosios medžiagos. Šaknis ir šakniastiebius galima kasti bet kuriuo dienos metu ir bet kokiu oru.
Iškastus reikia nuvalyti, supjaustyti ir paskleisti, kad apdžiūtų. Šakniastiebius ir šaknis galima kasti tik gerai išsivysčiusių augalų. Žaliava nuvaloma, nupjaustomos nereikalingos dalys, o storos šaknys (supjaustytos) perskeliamos pusiau arba į 4 dalis, kad greičiau džiūtų.
Kasant balinio ajero šakniastiebius, reikia palikti šakniastiebio gabalėlių, kad augalas galėtų daugintis. Balinio ajero šakniastiebius patogiau plauti pintinėse. Vaistinės svilarožės ir saldymedžio šaknų negalima plauti, nes jos turi gleivių. Šaknys apvytinamos lauke keletą dienų ir nuvalomos nuo nešvarumų.
Džiovinama šildomose ir gerai vėdinamose džiovyklose. Nekvapioms vaistingosioms dalims temperatūra gali būti apie 50–60 laipsnių, o kvapioms – apie 30–35 laipsnius. Šaknų žaliava būna gražesnė, jei pradedama džiovinti natūraliomis sąlygomis, o baigiama šildomose patalpose. Gerai sudžiovintos šaknys lenkiamos lengvai lūžta.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai