Kuo naudingas vaistinis šalavijas?

Vaistinis šalavijas – daugelyje šalių populiarus vaistinis augalas, naudojamas ne tik tradicinėje medicinoje, bet ir kulinarijoje. Mat šis notrelinių (lūpažiedžių) šeimai priklausantis aromatingas augalas turi daug kvapnių eterinių aliejų, naudingų mūsų sveikatai ir maloniai veikiančių mūsų uoslės bei skonio receptorius. Taigi kuo naudingas vaistinis šalavijas ir kaip galima panaudoti jo aromatingus lapus?

 

Vaistinio šalavijo išvaizda

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) –  tai daugiametis žolinis augalas, kilęs iš Viduržemio jūros apylinkių. Dabar šis žolinis augalas, užaugantis net iki 50 cm, o kartais net ir 1 metro aukščio, populiarus visame pasaulyje. Jam būdingas status, šakotas, keturbriaunis, plaukuotas, balkšvos spalvos stiebas, kuris apatinėje dalyje gali būti daugiau ar mažiau sumedėjęs. Lapai išdėstyti vienas priešais kitą, jiems būdinga pailga (lanceto) forma, raukšlėta struktūra, smulkiai dantyti krašteliai. Apatinė lapų pusė sidabriškai žalios spalvos. Vaistinis šalavijas žydi pirmaisiais vasaros mėnesiais (birželį – liepą). Varpos pavidalo žiedynai – mėlynai violetinės ar violetinės spalvos, smulkūs, o vaisiai – apvalūs, juodai rudi riešutėliai, kurių derlius subręsta pirmąjį rudens mėnesį. Vaistinis šalavijas pasižymi ypatingu kvapnumu ir puošia daugybę sodybų ne tik kaip vaistinis augalas, bet ir kaip prieskoninė žolė ar dekoratyvinis puskrūmis. Lietuvoje natūraliai neauga.  

 

Turtinga vaistinio šalavijo sudėtis

Vaistinis šalavijas turi pačių įvairiausių gydomųjų savybių. Pagrindinė veiklioji vaistinės augalinės žaliavos medžiaga – eteriniai aliejai, kurių lapuose randama iki 2,5 proc. Pagrindinės eterinio aliejaus sudedamosios dalys – cineolis, tujolis, pinenas, salvenas, kamparas ir kt. Taip pat randama kartumynų, flavonoidų, vitaminų, fitoncidų, organinių rūgščių, rauginių medžiagų ir kt. Vaistinė augalinė žaliava – šalavijo lapai, kurie džiovinami kartu su žole, o jai išdžiūvus – nukuliami. Lapams būdingas specifinis kvapas. Iš jų gaminami nuovirai, užpilai, ekstraktai, o iš ekstraktų – pačios įvairiausios farmacinės formuos (nuo tablečių iki lašų, pastilių). Vaistinis šalavijas vartojamas ir kaip atskira vaistinė žaliava, ir kaip sudėtinė vaistažolių mišinių dalis.

 

Vaistinio šalavijo gydomosios savybės

Nuoviras naudojamas gerklės ir burnos skalavimui, odos kompresams, nes jis pasižymi dezinfekuojančiomis, uždegimą ir skausmą slopinančiomis, sutraukiančiomis savybėmis, todėl preparatai labai tinkami tuomet, kai sergama dantenų ar burnos gleivinės uždegimu, ūminiu tonzilitu (angina), faringitu, tracheitu, ūminiu bronchitu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Šalavijo preparatais gali būti gydomos odos ligos, sunkiai gyjančios žaizdos bei opos. Nuoviras naikina blogą burnos kvapą, mažina kojų prakaitavimą. Šalavijo preparatai padeda stabdyti viduriavimą ir pagerinti apetitą, skrandžio bei kasos sekrecijos liaukų veiklą. Vaistinė augalinė žaliava taip pat gerina atsikosėjimą, veikia atpalaiduojančiai, stabdo plaukų slinkimą, padeda kovoti su skausmingomis mėnesinėmis, gausiu prakaitavimu dėl menopauzės.  Iš tikrųjų, vaistinis šalavijas turi daugybę naudingų savybių.

 

Vaistinis šalavijas kaip prieskonis ir natūralus maisto priedas

Šalavijui būdingos stiprios aromatinės savybės ir aštrus skonis, todėl jis yra puikus prieskonis. Jis tinkamas žuvies patiekalams, padažams, salotoms, mėsos gaminiams, kepsniams, sriuboms, makaronų patiekalams.  Šalavijas nuo seno naudojamas mėsos marinavimui ir konservavimui, nes sudėtinės augalo dalys padeda apsaugoti maistą nuo gedimo ir suteikti jam puikių skoninių savybių.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

 

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai