Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » NETRADICINĖ MEDICINA  » Gamtos nutiestas kelias į sveikesnį gyvenimą

Gamtos nutiestas kelias į sveikesnį gyvenimą

„Sveikas žmogus“ tęsia straipsnių apie netradicinę mediciną ciklą ir šį kartą kviečia iš arčiau susipažinti su iš pačios gamtos kilusiu gydymo būdu – fitoterapija. Paprasčiau fitoterapiją pavadinti galėtume ir vaistažolių medicina, o jos istorija skaičiuojama jau tūkstančius metų.
 

Norint trumpai ir aiškiai apibrėžti fitoterapiją, pakanka pasakyti, kad tai yra ligų gydymas ar profilaktika augalų dalimis arba jų preparatais. Fitoterapija gali būti dviejų tipų: tradicinė – paremta tradicijomis, ilgamete patirtimi ir paprasčiausiai liaudies medicina – ir racionalioji (dar – alopatinė fitoterapija), pagrįsta moksline medicina.
Vis dėlto šios dvi fitoterapijos rūšys yra glaudžiai susijusios: tūkstančius metų buvo kauptos žinios ir patirtis, kurios šiandien yra patikrintos mokslinių tyrimų metu. Mokslininkai įrodė, kad per amžius gydymo tikslais naudotuose augaluose yra veikliųjų medžiagų:
• vitaminų,
• mineralinių medžiagų,
• alkaloidų, stimuliuojančių širdies, kraujagyslių, nervinės sistemos veiklą,
• glikozidų, gerinančių širdies ir virškinamojo trakto veiklą,
• flavonoidų, veikiančių baktericidiškai, skatinančių tulžies išsiskyrimą,
• eterinių aliejų, kurie slopina uždegimus, spazmus, veikia antimikrobiškai,
• rauginių medžiagų, stabdančių kraujavimą, mažinančių uždegimą.
Gaminant fitoterapinius preparatus naudojamos augalo dalys, turinčios daugiausia reikalingų veikliųjų medžiagų: lapai, žiedai, šaknys, sėklos ir t.t.
Labai svarbu, kur, kokiomis sąlygomis auga vaistams naudojami augalai, didelis dėmesys skiriamas vaistažolių surinkimui ir ruošimui, kadangi tinkamai paruošoje žaliavoje veikliųjų medžiagų išlieka daugiausia.
Svarbu nepainioti fitoterapijos su homeopatija. Visų pirma, visiškai skirtingas jų gamybos ir veikimo principas. Be to, fitoterapiniai preparatai gaminami tik iš natūralių vaistingųjų augalų, o, gaminant homeopatines gydymo priemones, naudojami ir mineralai, gyvūninės kilmės produktai, kitos priemaišos, be to, homeopatinių preparatų sudėtyje pačių vaistinių augalų kiekis yra minimalus.

 

Gydomieji poveikiai


Lyginti augalinius ir sintetinius preparatus sudėtinga. Iš vienos pusės, fitoterapiniai preparatai yra saugesni, turi mažiau šalutinių poveikių, platesnį veikimo spektrą, tačiau iš kitos – jie negali pakeisti sintetinių vaistų gydant ūmines ligas, sunkias įvairių susirgimų formas – čia jie gali atlikti tik pagalbinį vaidmenį.
Fitoterapiniai preparatai rekomenduojami ir dažnai skiriami lėtinėms ligoms gydyti, kadangi, nors veikia lėčiau, retai sukelia nepageidaujamų ir pavojingų šalutinių poveikių.
Augalinės priemonės taip pat yra itin veiksmingos ligų profilaktikai.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad, nors fitoterapiniai preparatai rečiau sukelia šalutinių poveikių, yra ir pavojingų augalų, o, neturint pakankamai žinių, galima perdozuoti bet kurio preparato. Taigi, jokiu būdu negalima gydytis savarankiškai, nepasitarus su gydytoju.


Vaistažolių preparatai pagal sveikatos sutrikimus
• Kvėpavimo takų uždegimai
Anyžių preparatai pasižymi uždegimą slopinančiu, spazmus atpalaiduojančiu poveikiu.
Debesylų preparatuose esančios veikliosios medžiagos malšina spazmus, skystina gleives, palengvina atsikosėjimą, naikina mikrobus, taip pat stiprina organizmą.
Eukalipto preparatai veikia antiseptiškai, slopina uždegimą, lengviną atsikosėjimą, mažina skausmą.
• Žaizdų gydymas
Plačialapio gysločio, jonažolės preparatai, pasižyminčių antiseptiniu, uždegimą slopinančiu poveikiu.
• Nervų sistemos sutrikimai
Valerijono, melisos, apynių spurgų, raudonėlio preparatai padeda užmigti, mažinti nervų įtampą bei stresą, slopinti širdies ploto skausmą, gerinti širdies darbą, mažina kraujospūdį, veikia raminamai.
• Odos ligų gydymas
Paprastosios linažolės, padeda gydant egzemą, spuogus. Beje, jos taip pat naudingos slopinant uždegimą, skausmą, gerinant žarnyno veiklą, skatinant prakaito, tulžies, šlapimo skyrimąsi.
• Virškinamojo trakto sutrikimai
Balinio ajero, didžiojo debesylo, karčiojo kiečio preparatai rekomenduojami žarnyno veiklai gerinti.
Esant vidurių užkietėjimui, naudingi šaltekšnio, kiaulpienės, alijošiaus preparatai.
Kai pučia vidurius, rekomenduojami pipirmėtės, ramunėlės, melisos, kmynų, krapų preparatai. Viduriuojant padės preparatai iš miškinės sidabražolės šakniastiebių, ramunėlių, ąžuolo žievės, šalavijų.
• Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika ir gydymas
Gudobelės preparatai padeda gerinti širdies raumens kraujotaką, susitraukimus, mažinti periferinių kraujagyslių tonusą, stiprinti širdies atsparumą deguonies stokai. Jie rekomenduojami esant širdies nepakankamumui, bradikardijai. Nors gudobelės preparatų poveikis pajaučiamas tik po poros mėnesių vartojimo, jis išlieka kelias savaites net ir baigus vartoti.
• Kraujotakos sutrikimai
Dviskiaučių ginkmedžių ekstrakto preparatai padeda gerinant periferinę ir smegenų kraujotaką, pasižymi antiagregacinėmis savybėmis (neleidžia trombocitams sulipti tarpusavyje), stiprina deguonies ir angliavandenių pasisavinimą audiniuose, juose esantys flavonoidai panaikina žalingų laisvųjų radikalų poveikį.
Šie preparatai naudingi gydant aterosklerozės pakitimų sukeltus periferinių ir smegenų kraujagyslių pažeidimus. Ginkmedis taip pat naudingas protinei veiklai gerinti, sergant Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis, vartotinas esant trumpalaikiams atminties, dėmesio sutrikimams.
• Aterosklerozė
Valgomųjų česnakų preparatai pasižymi antimikrobiniu, kraujo lipidus mažinančiu, fibrinoliziniu, trombocitų sulipimą stabdančiu veikimu. Jie ankstyvoje aterosklerozės stadijoje veikia profilaktiškai, o vėlyvoje susilpnina kai kuriuos ligos simptomus.
• Menopauzė
Šventagaršvės, nakvišos, valerijono, melisos, katpėdės, apynio preparatai menopauzės metu padeda malšinti nerimą, nemigą, nuovargį.
O pipirmėtės, dilgėlės, raugerškio, spanguolės preparatai naudingi reguliuojant hormonų pusiausvyrą, medžiagų apykaitą.
• Onkologija
Fitoterapija gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomis yra vienas dažniausių papildomos terapijos metodų.
Nustatyta, kad pacientų gyvybingumo rodikliai pagerėja vartojus amalo ekstrakto, o antinavikinį poveikį turi ugniažolės ir omelės fermentų preparatai. Tokie rezultatai suteikia optimizmo ir pagrindo ir tolimesniems fitoterapijos tyrimams onkologijos srityje.
 

Gydytojo Dainius Butvilo komentaras


Kalbant apie fitoterapiją, norėtųsi atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
Pirma – gydymas augalais, kaip ir gydymas cheminiu būdu susintetintais preparatais, gali būti žalingas, kadangi augaluose yra galybė cheminių junginių. Ne veltui senieji kinų medicinos tekstai gydymą žolėmis vadina gydymu nuodais, taip pabrėždami, kad su augalais turime elgtis atsargiai.
Antra – tam, kad gydymas augalais būtų efektyvus ir nežalingas, jis turi būti individualus. Skirtingiems žmonėms, kenčiantiems nuo ligų, sukeliančių panašius simptomus, ne visada arba teisingiau labai retai padės tokios pat žolės ar kiti augaliniai preparatai. Gydoma turi būti ne Liga, o Žmogus, todėl kalbėti apie augalus, gydančius konkrečias ligas, yra nevisiškai teisinga. Ne veltui tokios tradicinės medicinos sistemos, kaip kinų medicina, indų, tibetiečių medicina, iš kartos į kartą perduodamas žinias sistemino, kūrė diagnostikos metodus, leidžiančius konkrečiam žmogui parinkti tinkamą gydymą.
Trečia – būtų idealu, kad gydymo tikslais naudotumėme augalus, augančius toje pat vietovėje, kaip ir sergantis žmogus, t.y. lietuvis turėtų būti gydomas lietuviškomis žolėmis. Juk augalai ir žmonės per daugelį metų prisitaiko vieni prie kitų.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS