KALNINĖ ARNIKA (lot. Arnica montana L.)

Lietuvoje savaime auga tik kalninė arnika. Auga Pietų ir Rytų Lietuvos sausuose pušynuose nedideliais ploteliais, beržynuose.Vartojami jos graižai (žiedai), kuriuose yra helenalino esterio, arnicino, cinarino, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, vitamino C, gleivių ir kitų medžiagų. Tradicinės indikacijos: kraujo krešulių rezorbciją ir žaizdų gijimą skatinamoji priemonė. Išoriškai gydant sumušimus, audinių patinimus, raumenų ir sąnarių skausmus, furunkulus, burnos gleivinės uždegimus. Vartojama išoriškai. Šalutinis poveikis: ilgai vartojant jos preparatų ant pažeistos odos, gali atsirasti odos uždegimas, egzema. Arnikos preparatų negalima vartoti, jei žmogui nustatyta padidėjusio jautrumo reakcija ne tik arnikai, bet ir kitiems astriniams (graižažiedžiams) augalams: vaistinei ramunei, vaistinei medetkai, paprastajai kraujažolei ir kt. Dozavimas ir vartojimas: gaminant užpilą išoriniam vartojimui, 2 g (arbatiniame šaukštelyje yra apie 0,5 g) žaliavos užplikyti 100 ml verdančio vandens, po 5–10 min. perkošti. Lokaliai vartojama ir arnikos tinktūra (pvz., burnai skalauti, 3–10 kartų praskiesta vandeniu).

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai